Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-10-01 · Civilinė byla Nr. 2-648-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-01
Bylos Nr.
2-648-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Davidonienė
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Vladislovas Mikša
Civilinė byla Nr.2-648-378/2007
Procesinio dokumento kategorija 44.2., 44.2.4.2.,44.5.2.16.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 01 d.KaunasKauno apygardos teismo
teisėja Gražina Davidonienė,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,

dalyvaujant ieškovės S. G. įstatyminei atstovei R. P. ir advokatui Vladislovui Mikšai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. , atstovaujamos įstatyminės atstovės R. P. , ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. G. , atstovaujama įstatyminės atstovės R. P. , prašė priteisti iš atsakovo A. G. 154 195,04 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. G. 2005 m. spalio 07 d. tyčia sudavė S. G. tėvui A. G. ir jį sužalojo. Sužalojimo pasėkoje A. G. 2005 m. spalio 14 d. mirė. Atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl neatsargumo atėmus gyvybę A. G. . Iki mirties A. G. pastoviai teikė savo dukrai S. G. išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis bei padengdavo dukros išlaikymui reikalingas papildomas išlaidas. Dukros išlaikymui ieškovas teikė kas mėnesį po 323,69 Lt. Po tėvo mirties dukrai buvo paskirta maitintojo netekimo pensija, iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokama po 152,10 Lt į mėnesį, o nuo 2006 m. rugsėjo 01 d. mokama po 171,97 Lt. Dėl tėvo mirties dukra neteko jai skirto išlaikymo iki 2006 08 31 po 171,59 Lt, o nuo 2006 09 01 po 151,72 Lt. Dukrai taip pat padaryta didelė neturtinė žala, mergaitė tapo jautri, dažnai verkia, labai pasikeitė jos elgesys.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį įstatyminės S. G. atstovės R. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nesutikimo su ieškiniu motyvuose nurodė, kad ieškinys grindžiamas CK 6.284 straipsniu. Atsakovo teigimu, šio straipsnio 4 dalis nustato, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra draustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka Tuo tarpu A. G. iki žūties buvo statutinis valstybės tarnautojas ir pagal galiojančią tvarką buvo apdraustas. Kas liečia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodė, jog būtina atsižvelgti į ieškovės santykius su žuvusiuoju. A. G. gyveno atskirai, buvo sukūręs kitą šeimą, o išlaikymą dukrai teikė teismo sprendimo pagrindu, kas atsakovo manymu, liudija apie tėvo ir dukters santykių įtemptumą.

Teismo posėdyje ieškovės įstatyminė atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnumoje. Papildomai nurodė, jog nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio maitintojo netekimo pensija sudaro 325 Lt, tačiau mano, kad periodinės išmokos turėtų būti priteistos ieškinyje nurodyto dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu A. G. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 7 d. vakare, Jonavoje, (duomenys neskelbtini) , prie kavinės „Svetainė“ įėjimo, dėl neatsargumo atėmė gyvybę A. G. . A. G. tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė A. G. į veidą. Pastarasis nugriuvo aukštielninkas, atsitrenkė galva į betoninį grindinį ir patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Dėl patirtos traumos A. G. 2005 m. spalio 14 d. 3.45 val. mirė. Ieškovė S. G. yra A. G. dukra (b.l.15).

Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuojama CK 6.284 straipsnyje. Tai yra bendroji teisės norma. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju aplinkybė ar nukentėjusysis A. G. buvo apdraustas tokios rūšies draudimu neturi jokios reikšmės, kadangi jo mirtis įvyko ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe, o dėl nusikaltimo. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Ieškovė, būdama nepilnametė mirusiojo dukra, yra tinkamas subjektas reikalauti žalos atlyginimo šios normos prasme. Teismas taip pat sprendžia, jog byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: priešingi teisei atsakovo veiksmai (gyvybės atėmimas A. G. ), kaltė (neatsargumas), žala (nukentėjusysis žuvo) ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (nukentėjusysis žuvo dėl atsakovo neatsargių veiksmų).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 2 dalį, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam gyvam esant. Nustatyta, kad iš A. G. darbo užmokesčio dukters S. G. išlaikymui buvo išskaitoma po 263,69 Lt kas mėnesį (b.l.12). Ieškovės įstatyminės atstovės teigimu, žuvusysis papildomoms išlaidoms dukrai skirdavo apie 60 litų kas mėnesį. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. J. ir R. P. . Teismas laiko nustatytu, kad A. G. dukters išlaikymui teikė kas mėnesį vidutiniškai 324 litus. 2005 m. lapkričio 28 d. VSDFV Kretingos skyriaus sprendimu Nr. 1311 S. G. yra paskirta našlaitės pensija (b.l.19). Nuo 2005-10-14 iki 2006-09-01 jai buvo mokama 152,10 Lt (b.l.19), o iki 2007 m. rugsėjo 01 d. po 171,97 Lt. Susidaręs skirtumas 5096,68 (2376,04+151,72x12 (skirtumas iki 2007-09-01) = 5096.68 Lt) Lt tarp teikto išlaikymo ir gautos našlaitės pensijos priteistinas iš atsakovo (CK 6.284 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimas dėl periodinių išmokų iki S. G. pilnametystės priteisimo atmestinas, kadangi ieškovės įstatyminė atstovė pripažino, jog šiuo metu jos gaunama našlaitės pensija sudaro 325 litus, t.y. ši pensija yra tokio paties dydžio, koks buvo A. G. teiktas išlaikymas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Nagrinėjamoje byloje pačių pasekmių sunkumo klausimas nesvarstytinas, kadangi žmogaus mirtis yra negrįždamas procesas, visada sukeliantis artimiems žmonės dvasinį skausmą ir išgyvenimus. Šiuo atveju S. G. neteko tėvo, t.y. vieno iš artimiausių žmonių, su kuriuo ji susijusi prigimtiniais ryšiais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, kad A. G. turėjo kitą šeimą, jo santykiai su dukra buvo normalūs ir pakankamai artimi. Liudytojai J. A. ir R. P. patvirtino, kad S. G. pastoviai lankydavosi pas senelę (A. G. motiną), gyvenančią Kretingos rajone, kur ir susitikdavo su tėvu. Šie liudytojai taip pat parodė, kad po tėvo mirties S. G. labai pasikeitė, tapo labai jautri ir nervinga, ėmė visko bijoti, teko kreiptis pagalbos į medikus. Šią aplinkybę patvirtina medicininis pažymėjimas Nr.96 (b.l.18). Teismas konstatuoja esant nustatytu, kad ieškovei tėvo mirtis sukėlė didelį dvasinį skausmą ir stiprius išgyvenimus, todėl ji turi teisę reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Teismas pažymi, jog šiuo atveju būtina įvertinti S. G. amžių (tėvo mirties metu jai buvo 13 metų). Būdama paaugliško amžiaus, ieškovė daugelį dalykų išgyveno ir vertino sudėtingiau, nei tai būtų suaugusiam žmogui. Vertinant protingumo požiūriu, akivaizdu, kad vien tik netikėta tėvo mirtis ir jo laidotuvės, ieškovei buvo didelė dvasinė trauma. Kita vertus, žuvus tėvui, sumažėjo ne tik jos bendravimo galimybės, bet ir tam tikros socialinės galimybės: motina yra invalidė, jai vienai bus sunkiau užtikrinti tolesnį S. G. išsilavinimą, papildomą jos ugdymą. Į visa tai atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Nors žala atsirado dėl neatsargių atsakovo veiksmų, tačiau teisės požiūriu šie veiksmai buvo itin brutalūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 17 d. nutartimi yra konstatuota, kad atsakovo smūgis į A. G. galvą buvo tyčinis, kas rodo atsakovą visiškai sąmoningai nesilaikius atsargaus elgesio taisyklių.

Ieškovė prašė priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendžia, jog negalimumas neturtinės žalos materialiai visiškai atlyginti nereiškia, kad gali būti reikalaujama kompensacijos, kuri būtų beribė. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė. Svarbu, kad teismas nustatytų teisingą moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad baudžiamojoje byloje žuvusiojo sutuoktinei L. G. yra priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sprendžia, jog ieškovės patirta neturtinė žala nėra didesnė.

Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, o be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, gyvybės atėmimo atveju, yra pačios pasekmės ir dėl to patirti ieškovės dvasiniai išgyvenimai. Aptartų kriterijų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į esamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog ieškovės patirta neturtinė žala vertintina 50 000 Lt ir tokio dydžio ieškovei priteistina.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Atsakovas nėra atleistas nei nuo bylinėjimosi išlaidų, nei nuo žyminio mokesčio, nei nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 83 straipsnis), nes nuo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo atleisti ieškovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalis. Jos išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis), o ieškovei – jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės R. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) 5096,68 (penkis tūkstančius devyniasdešimt šešis litus šešiasdešimt aštuonis centus) Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės R. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės R. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) litų advokato atstovavimo išlaidų ir 96 (devyniasdešimt šešis) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo A. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1653 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio ir 19,80 (devyniolika litų aštuoniasdešimt centų) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Gražina Davidonienė