Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-100-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
II-100-1018/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00168-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Pažeidėjas
R. S.
Nukentėjusysis
J. Š.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-100-1018/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00168-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 3.25.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. S. (R. S.),

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovei A. G.,

nukentėjusiajam J. Š.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo R. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 8 d. apie 12.54 val. R. S., vairuodamas automobilį Infiniti, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo Kalvarijų g. į teritoriją prie Kalvarijų g. 149 namo, nepraleido automobilio Audi, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris jam buvo iš dešinės pusės ir tuo metu suko į kairę link išvažiavimo iš teritorijos, jo nepraleido ir susidūrė, apgadindamas abu automobilius. Tokiais veiksmais R. S. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 115 punkto reikalavimų pažeidimą, o dėl to pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 10N-45872345-15, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., sudėties. Nurodė, jog nutarimas skirti jam administracinę nuobaudą už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netirtos (nenustatytos) visos reikšmingos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, o kitos netinkamai kvalifikuotos. Pareigūnas eismo įvykio vietą nepagrįstai kvalifikavo kaip „teritoriją, kur visi keliai lygiareikšmiai“. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais ir Kelių eismo taisyklių nuostatas žodžiai „kelias“ ir „teritorija“ turi savarankiškas teisines reikšmes: kelias nėra teritorija, teritorija nėra kelias ir teritorijoje nėra kelių, teritorija yra šalia kelio. Teritorijos yra žymimos ženklais 528 „Stovėjimo vieta“, 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“, 541 „Stovėjimo zona“, 542 „Riboto greičio zona“, 552 „Gyvenamoji zona“. Kelias, kuriuo važiavo, nebuvo pažymėtas nei vienu iš šių ženklų. Todėl buvo ir yra įsitikinęs, kad eismo įvykis įvyko kelyje, t. y. vietoje, skirtoje eismui, o ne teritorijoje (Kelių įstatymo 2 str. 4 d.). Tai, kad važiavo keliu, įrodo šios faktinės aplinkybės: pačioje eismo įvykio vietos schemoje pareigūnų pažymėta, kad eismo įvykis įvyko pravažiavime (t. y. eismui, važiavimui skirtoje vietoje), šios važiuojamosios dalies (važiuojamoji dalis yra kelio elementas) paskirtis yra nuvažiuoti į šalia esančias teritorijas (įskaitant tą, iš kurios išvažiavo automobilis Audi, bet ne tik į ją), ji yra asfaltuota, plati (remiantis eismo įvykio vietos schema vien važiuojamoji dalis - 6 metrai), nepažymėta kaip teritorija, pažymėta geltona ištisine linija, žyminčia vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti). Tai, kad šalia šio kelio yra teritorijų, jo nedaro teritorija. Kelias, kuriuo važiavo, nebuvo pažymėtas jokiais ženklais, kurie būtų leidę suprasti, kad važiuoja ne keliu, o teritorija. Tuo tarpu automobilis Audi išvažinėjo iš teritorijos, kuri yra aiškiai pažymėta kaip teritorija ženklu 528 „Stovėjimo vieta“. Šis ženklas matosi tik sustojus stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia kelio, kuriuo važiavo; važiuojant šiuo keliu šio ženklo nesimato. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokį konkretų pažeidimą jis padarė - nenurodytas nė vienas KET punktas. Todėl kaltinimas nekonkretus, apsunkinantis gynybą, paremtas prielaida (skundžiamame nuarime išreikšta žodžiu „teigtina“), o ne abejonių nekeliančia išvada dėl teisės pažeidimo aplinkybių ir ją padariusio asmens kaltės. Remiantis eismo įvykio schema, nuo Kalvarijų gatvės jau buvo nutolęs 22 metrus ir ketino važiuoti tiesiai dar keliasdešimt metrų link teritorijos, pažymėtos ženklu 542 „Riboto greičio zona“. Pagrįstai buvo įsitikinęs, kad važiuoja keliu. Važiavo tiesiai, jo judėjimo kryptimi jokių kliūčių nebuvo, į nieką neatsitrenkė, todėl nepadarė jokio KET pažeidimo, kuris galėtų būti eismo įvykio priežastimi, ir net negalėjo numatyti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį. Byloje netirta ir neįvertinta kito automobilio vairuotojo J. Š. veiksmų įtaka sukeliant eismo įvykį, t. y. jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų priežastinis ryšys su padariniais. Tai, kad automobilis Audi važiavo iš teritorijos, įrodo eismo įvykio vietos schema, todėl automobilis Audi, vairuojamas J. Š., išvažinėdamas iš stovėjimo aikštelės į kelią, kuriuo važiavo automobilis Infiniti, ir neduodamas jam kelio, pažeidė KET 102 punktą, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. J. Š. pažeidė KET 101 punktą, bet ir vairavo ypatingai neatsargiai: savo paaiškinimuose jis parodė, kad sukdamas į kairę jis žiūrėjo į dešinę. Nesiimdamas būtinų atsargumo priemonių, J. Š. pažeidė KET 4, 9 punktus bei LR CK didesnio pavojaus šaltinio valdytojui nustatytą pareigą elgtis ypatingai atsargiai ir rūpestingai. Net jeigu jis ir turėjo pareigą praleisti automobilį Audi iš dešinės, neturėjo jokių galimybių tai padaryti, nes jo automobilis jau buvo beveik pravažiavęs automobilio Audi važiavimo trajektoriją. Jo automobilio apgadinimai patvirtina, kad automobiliui Audi jis buvo aiškiai matoma kliūtis. Net jei vienas eismo dalyvis daro formalų pažeidimą, tai neleidžia kitam eismo dalyviui tuo pasinaudoti ir padaryti kitą teisės pažeidimą, kuris sukelia žymiai didesnę žalą, t. y. vieno eismo dalyvio padarytas teisės pažeidimas negali pateisinti kito eismo dalyvio neteisėto elgesio. Šiuo atveju lemiamą reikšmę eismo įvykiui turėjo Kelių eismo taisyklių 102 ir 101 punktų pažeidimas, kurį padarė J. Š..

Šalies argumentai

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, nurodant, kad pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo R. S. veiksmai. R. S., 2015 m. gruodžio 8 d. 12.54 val., vairuodamas automobilį Infiniti FX 35, v.n. (duomenys neskelbtini) pasukęs iš Kalvarijų g. į teritoriją, kur nėra jokių pirmumo ženklų ir eismo tvarka neaptarta, susidūrė su jam iš dešinės važiavusiu automobiliu AUDI A8, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. Š.. R. S. pažeidė KET 115 punkto reikalavimus (kai transporto priemonių judėjimo teritorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės). Pravažiavimas, kuriuo važiavo R. S., neturi tiesioginio išvažiavimo į kitą kelią, todėl teigtina, kad abi transporto priemonės važiavo toje pačioje teritorijoje.

Nukentėjusysis J. Š. su skundu nesutiko, paaiškindamas, kad jis buvo pas draugą servise, išvažinėjo ten iš tos teritorijos, pasižiūrėjo į dešinę, ar jam nėra kliūties ir išvažinėjo. Tai buvo 2015 m. gruodžio 8 d. Į teritoriją įvažiavo iš Kalvarijų g., pabuvo servise ir po to pro ten pat išvažinėjo iš serviso. Nurodė, kad ten nėra jokių kelio ženklų. Jis ten nesiparkavo, o tik išvažinėjo. Važiavo apie 10-15 km/val. greičiu. Kitą automobilį pamatė gal 3 sek. prieš susidūrimą. Patikslino, jog žiūrėjo ir į dešinę, ir į kairę pusę, nes reikia įsitikinti, ar nėra kliūties iš dešinės. Mano, kad kitas automobilis norėjo jį apvažiuoti. Būtų kitą automobilį pamatęs, jei jis būtų lėtai važiavęs. Gal galėjo kalniukas arba suparkuoti automobiliai užstoti kitam vairuotojui matomumą. Tvirtino, kad „P“ ženklo nematė, o ženklas „20“ negaliojo aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Nagrinėjamu atveju R. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėn. LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas - priežastinio ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Šiuo atveju pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad eismo įvykį (automobilių susidūrimą) nulėmė R. S. padarytas KET 115 punkto reikalavimų pažeidimas. Su tuo pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

KET 115 punkte numatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės neatitinka KET 115 punkte nurodytų sąlygų, todėl ir taikyti KET 115 punktą nebuvo teisinio pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. iš Kalvarijų g. pasuko į kelią, einantį pro Kalvarijų g. 149 namą, kuris neturi pavadinimo. Įsukus į paminėtą kelią, nebuvo jokių kelio ženklų, tačiau pats kelias buvo asfaltuotas, 6 m pločio, juo pakilus keletą metrų po kaire puse buvo ištisinė geltona linija, kuri draudžia automobiliams stovėti (sustoti) (KET 3 priedo 1.4 p.), o po dešine buvo automobilių stovėjimo aikštelė, suženklinta linijomis, nustatančiomis automobilių stovėjimo vietas, ir pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 „P“, kuris nustato transporto priemonių stovėjimo vietą. Svarbi faktinė aplinkybė yra ta, kad kelio ženklas Nr. 528 „P“ nebuvo matomas R. S., jam atvažiuojant aptartu keliu, įsukus iš Kalvarijų g., nes kelio ženklas Nr. 528 buvo nusuktas nuo Kalvarijų g. ir pastatytas automobilių stovėjimo aikštelės pradžioje. Byloje nėra ginčo dėl to, jog įvykio dieną automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo tuščia, joje buvo pastatyti kiti automobiliai, o automobilis Audi, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. Š., išvažiuodamas per automobilių stovėjimo aikštelę iš jos suko į kairę ir susidūrė su automobiliu Infiniti, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. S.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant konkrečią teritoriją kaip vientisą ar esančią šalia kelio, reikėtų atsižvelgti ne tik į KET vartojamas sąvokas, bet ir į konkretaus kelio išsidėstymą ir kitas aplinkybes, iš kurių vairuotojas objektyviai galėtų spręsti apie važiavimo tvarką tokioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N444-777/2009). Remiantis aukščiau teismo nustatytais faktiniais duomenimis apie eismo įvykio vietą (kelio plotį, dangą, kelio žymėjimą, tai, kad vairuotojui R. S., įvažiuojančiam iš Kalvarijų g., nebuvo jokių kelio ženklų, tuo tarpu J. Š., važiuojančiam automobilių stovėjimo aikštele, kuri buvo ir atitinkamai paženklinta, ir pažymėta kelio ženklu Nr. 528 „P“, be to, jei jis ir nematė šio kelio ženklo, tai, kad važiuoja automobilių stovėjimo aikštele, turėjo suprasti iš kelio ženklinimo bei priparkuotų automobilių), teismas sprendžia, kad R. S. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad važiuoja ne keliu (KET 3.7 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 4 p.), o teritorija, o J. Š. – priešingai, suprasti, kad išvažiuoja iš teritorijos. Tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra teritorija, nurodyta ir KET 3.16 punkte. Be to, teismo vertinimu, tai, kad kelias, kuriuo važiavo R. S., neturi pavadinimo, jis neišeina į kitą kelią, o pasibaigia, kad eismo įvykio vietoje nėra aiškiai atskirtas kelias bei teritorija (automobilių stovėjimo aikštelė), eismo įvykis įvyko jų (kelio ir teritorijos) sankirtoje, esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nekeičia situacijos teisinio vertinimo, t. y. kelio nedaro teritorija (automobilių stovėjimo aikštele) ar jos dalimi. Kadangi šiuo atveju teritorija (automobilių stovėjimo aikštelė) buvo šalia kelio, todėl ir pirmenybę, važiuodamas keliu, turėjo R. S. (KET 102 p.). Atitinkamai ir praleisti automobilio Audi, v.n. (duomenys neskelbtini) R. S. neturėjo.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuota, jog R. S. nepažeidė KET 115 punkto, jo veiksmuose nebuvo ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl prieinama prie išvados, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (LR ATPK 302 str. 1 d. 2 p.; 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. S. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 10N-45872345-15, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 Eur bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Petrauskienė