- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-349-185/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo E. S. gynėjo advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, kuria paliktas galioti 2010 m. liepos 10 d. nutartimi E. S. skirtas suėmimas bei nustatytas trijų mėnesių jo terminas, o taip pat susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 50-1-00285-2010 medžiaga,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
E. S. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. birželio 27 d., laikotarpyje nuo 2 iki 6 valandos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., A. P. ir S. V., bendrais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du žmones - nukentėjusiuosius M. D. ir T. L., o būtent: iš chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais sudavė smūgius T. L. ir M. D. į įvairias kūno vietas. Dėl to nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais ir smegenų medžiagoje nukentėjusieji mirė. Po to, siekdamas paslėpti nusikaltimą ir nusikaltimo pėdsakus, automobiliu „Peugeot 406" v/n (duomenys neskelbtini) , nuvežė nužudytųjų kūnus į Panevėžio r., Bobkalnio k. esantį mišką, ten M. D. ir T. L. kūnus užkasė, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5, 6 ir 8 p.
E. S. pripažintas įtariamuoju 2010-07-08 nutarimu ir, kadangi jo buvimo vieta tuo metu buvo nežinoma, paskelbta paieška bei išduotas Europos arešto orderis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nutartimi įtariamajam E. S. skirta kardomoji priemonė - suėmimas. E. S. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2011-03-23 pergabentas į Lietuvos Respubliką. Skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis BPK 123 str. 3 d., apklausė įtariamąjį dėl suėmimo pagrįstumo ir, motyvuodamas, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui, bandydamas paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti naujus sunkius, labai sunkius ar BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuria paskirtas suėmimas, paliko galioti, nustatydamas trijų mėnesių suėmimo terminą.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėjas advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius prašo kardomąją priemonę panaikinti, E. S. iš suėmimo paleisti.
Gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad E. S. ruošiasi pats ar per kitus asmenis paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimą Nr. 50 (9 punktas)).
Skunde gynėjas cituoja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50, 10 punktą, pagal kurį pagrįstas manymas, kad įtariamasis gali padaryti vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Pagal bylos duomenis, ginamasis turi Lietuvoje šeimą, t.y. yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors buvo sulaikytas užsienyje, tačiau ten turėjo nuolatinį darbą, pajamas, nuo paskutinio teistumo naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų), kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo byloje nėra, todėl, gynėjas tvirtina, kad šiuo pagrindu, skiriant ir nustatant suėmimo terminą, teismas remtis negalėjo.
Nors E. S. šiuo metu yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau jis turi pastovią gyvenamąją vietą. Su Lietuva jį sieja socialiniai ryšiai (turi šeimą), duomenų byloje, kad jis rengtųsi bėgti nėra, todėl suėmimas šiuo pagrindu, gynėjo manymu, paskirtas taip pat nepagrįstai. Net jei teismas manytų, kad yra bent vienas iš nurodytų pagrindų, E. S. dalyvavimą procese pilnai galima užtikrinti paskiriant jam kardomąją priemonę - namų areštą.
Advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatos kalba apie tai, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir jei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų. Kad šioje byloje nebūtų galima pasiekti kardomosios priemonės tikslų paskiriant E. S. namų areštą nenustatyta, todėl iš suėmimo šis turėtų būti paleistas.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam E. S. paskirta pagrįstai. E. S. pareikštas įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 5, 6 ir 8 p., priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), padarymo. Už šią veiką baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad E. S. padarė paminėtą veiką, yra pakankamai – tai duomenys, esantys įvykio vietos apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, pokalbių išklotinėje, įtariamųjų ir liudytojų parodymuose bei kitoje bylos medžiagoje. E. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t.y., esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, o tai suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta E. S. paieška ir sulaikytas užsienio valstybėje, tai rodo, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje. Įvertinus minėtas aplinkybes, o taip pat kaltinimo sunkumą ir įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas).
E. S. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris, kaip minėta, įvykdytas ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nusikaltimas priskiriamas BPK 122 str. 4 d. numatytam nusikaltimų sąrašui. Todėl teismui buvo pagrindas manyti, kad E. S.. būdamas nesuimtas, darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 3p.).
Gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad E. S. ruošiasi pats ar per kitus asmenis paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimą Nr. 50 (9 punktas)). Su šiuo gynėjo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Pateiktoje bylos medžiagoje duomenų apie minėtų aplinkybių buvimą nėra, todėl BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas šalintinas iš skundžiamos nutarties. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienai šiame įstatyme nurodytai aplinkybei.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, skirdamas E. S. kardomąją priemonę – suėmimą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.
Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Įtariamojo E. S. gynėjo advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.