Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas K. J. skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininko L. D. 2012 m. birželio 8 d. nutarimu K. J. nubaustas 500 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2012-06-06 11.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo „STOP“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimų ir nesustojo prieš šį ženklą, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 173 punktus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde K. J. prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad K. J. paskirta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, t. y. minimali ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį įvertino K. J. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir gailisi padaręs administracinį pažeidimą, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad K. J. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į kurią institucija atsižvelgė skirdama minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Tai, kad jo padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių jokiems asmenims ar turtui, ir pažeidėjas sumokėjo jam skirtą baudą, savaime nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis. Aplinkybės, kad pažeidimas padarytas tokioje vietoje (sodų bendrijos teritorijoje), kur yra minimalus kitų eismo dalyvių judėjimas, geležinkelio linija, prieš kurią jis nesustojo, šiuo metu nėra eksploatuojama, nepaneigia eismo dalyvių pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir negali būti pripažintos ypatingomis ar išskirtinėmis. Tai, kad K. J. dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teigiamai apibūdina jo asmenybę. Tačiau iš pažymos apie asmens baustumą (10–12 b. l.) matyti, kad K. J. praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 4 kartus, tai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl apelianto baudimo 2 kartus per 36 metų vairavimo laikotarpį. Aplinkybė, jog K. J. dirba vairuotoju ir netekęs teisės vairuoti gali prarasti darbą, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Vadinasi, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. liepos 2 d. nutartį K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino K. J. asmenybę bei kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.