Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-08-11 · Administracinė byla Nr. I1-3412-821/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
I1-3412-821/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01499-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Iveta Pelienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3412-821/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01499-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. M. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atliekant narkotinių medžiagų vartojimo testus.

Skunde paaiškina, kad laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., anksčiau bausmę atliko Kybartų pataisos namuose, kuriuose buvo net 9 kartus skatintas.

Paaiškina, kad 2020 m. sausio 19 d., apie 9 val. 15 min. buvo sulaikytas Vilniaus PN pareigūnų I-ojo gyvenamojo korpuso antrojo aukšto koridoriuje ir nuvestas atlikti narkotinių medžiagų nustatymo testą (toliau – Testas). Teigia, kad pirmi trys testai buvo neigiami, tačiau ketvirtasis teigiamas (pareiškėjo teigimu buvo nustatyta, kad jis rūkė apdirbtą tabaką). Pareigūnams pasiaiškino, jog kitas nuteistasis jį vaišino cigarete, tą patį nurodė ir pasiaiškinime. Pareiškėjas nurodo, kad neatlikus jokio tyrimo jam buvo skirta bauda, o jo rašytas skundas dingo – pareiškėjas mano, kad jo net neužregistravo. Atkreipia dėmesį, kad po rašyto skundo dingimo, jis pradėjo jausti psichologinį spaudimą iš pareigūnų – pradėjo bijoti ir visada turėjo sutikti su tarnybiniais pranešimais.

Teigia, kad 2020 m. vasario 26 d., apie 22 val., dar kartą buvo sulaikytas Vilniaus PN pareigūnų ir nuvestas atlikti Testo, dėl kilusių įtarimų, kad galimai vartojo narkotines medžiagas. Pareiškėjas sutiko ir atliko Testą – jis suprato, kad Testas bus teigiamas, nes Vilniaus PN pareigūnai pradėjo šypsotis. Pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, nieko nevartojęs, nes jam buvo paaiškinta, kad tai gali būti nuo praėjusio karto likusios narkotinės medžiagos, t. y., nuo 2020 m. sausio 19 d. atlikto testo. Pažymi, kad 2020 m. vasario 28 d. pareiškėjui trečią kartą, neatsižvelgiant, jog paskutinis testas buvo atliekamas prieš 2 dienas, atliktas Testas. Dar vienas testas taip pat buvo atliktas ir 2020 m. kovo 4 d. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN pareigūnų veiksmai jam sukėlė pyktį.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų vos neišsiskyrė su sutuoktine, tapo labai nervingas – miegodamas blaškosi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 41-46) pateikė informaciją, kad 2020 m. sausio 19 d. kilus įtarimams, jog pareiškėjas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo pranešta, kad pareiškėjas elgiasi neadekvačiai, svyruoja, jo kalba nerišli, apie 9 val. 30 min. jis buvo nuvestas į specialiai tam pritaikytą patalpą patikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus Testą buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl jam buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2020 m. sausio 19 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis eidamas iš valgyklos paprašė cigaretės. Parūkęs cigaretę, jis pajuto, kad sukasi galva, tolimesnės eigos nebepamena. 2020 m. vasario 5 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos aplinkybės bei kvalifikuota jo veika. Pareiškėjas Protokolą gavo 2020 m. vasario 10 d. ir buvo su juo supažindintas. Atsižvelgiant į pareiškėjo lengvinančią aplinkybę t. y., kad pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi, pareiškėjui buvo skirta piniginė nuobauda.

Teigia, kad 2020 m. vasario 26 ir 28 d. situacija pasikartojo – įtariant pareiškėją apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų, minėtomis dienomis jam buvo atlikti Testai, kurie buvo teigiami. Dėl minėtų priežasčių buvo surašyti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktai, administracinių nusižengimų protokolai, surašytas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir skirta piniginė bauda. Atkreipia dėmesį, kad už 2020 m. vasario 28 d. nustatytą teigiamą Testą nuobauda skirta nebuvo, nes pareiškėjo organizme galėjo būti likę narkotinių medžiagų likučiai, kurie buvo nustatyti 2020 m. vasario 26 d.

Vilniaus PN atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2020 m. kovo 4 d. jam buvo atliekamas Testas, tačiau Vilniaus PN tokių duomenų neturi – kaip įrodymą pateikia Administracinių nusižengimų registrų išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl trijų jo padarytų administracinių nusižengimų (2020 m. sausio 19 d., 2020 m. vasario 26 ir 28 d.).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas pažymi, kad atlikus testus, visais atvejais rezultatas buvo teigiamas, visais atvejais pareiškėjas sutiko su testų rezultatais, todėl mano, kad jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų Vilniaus PN nepažeidė. Pažymi, kad pareiškėjo skundo aplinkybės yra pagrįstos abstrakčiais argumentais, pareiškėjas nepagrindžia kokiu būdu apskaičiavo neturtinės žalos dydį, nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Mano, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas sau tik turtinės naudos – pasipelnyti iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, atliekant narkotinių medžiagų vartojimo testus.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) specialistas 2020 m. sausio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-97(1) pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2020 m. sausio 19 d. apie 19.15 val. 2-o gyvenamojo korpuso koridoriuje buvo pastebėtas pareiškėjas, kuris elgėsi neadekvačiai t. y., svyravo, kalbėjo nerišliai, todėl buvo įtariama, kad pareiškėjas galimai vartojo narkotines medžiagas (b. l. 54).

Pareiškėjas 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis eidamas iš valgyklos paprašė cigaretės. Parūkęs cigaretę, jis pajuto, kad sukasi galva, kas buvo toliau nepamena (b. l. 56).

Pareiškėjui 2020 m. sausio 19 d. apie 9.38 val. buvo atlikta buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti, kuri kuri užfiksuota 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 79-31 (b. l. 57-58). Greitos tyrimo priemonės rezultatai buvo teigiami – buvo rasta ABP medžiagos, pareiškėjas su rezultatais sutiko.

Pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. vasario 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame buvo užfiksuotos nustatytos aplinkybės atkartotos aukščiau aprašytos faktinės aplinkybės bei kvalifikuota pareiškėjo veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 71 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas su administracinio nusižengimo protokolu pasirašytinai supažindintas bei protokolą gavo 2020 m. vasario 10 d (b. l. 52–53).

Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus viršininkas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą 2020 m. vasario 20 d. surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Pareigūnas, vadovaudamasis LR ANK 71 str. 1 d. nutarė skirti pareiškėjui 30 Eurų baudą (b. l. 50–51).

Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2020 m. vasario 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-342(1) pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2020 m. vasario 26 d. apie 22.20 val. 1-o gyvenamojo korpuso 201-oje gyvenamoje patalpoje buvo pastebėtas pareiškėjas, kuris buvo galimai vartojęs narkotines medžiagas. Atlikus greitos tyrimo priemonės testą buvo nustatyta, kad testas yra teigiamas AB-PINACA (ABP). Pareiškėjas pažeidė LR ANK 71 straipsnį. (b. l. 66).

Pareiškėjui 2020 m. vasario 26 d. apie 22.35 val. buvo atlikta buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti, kuri užfiksuota 2020 m. vasario 26 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 79-117(1) (b. l. 67-68).

Pareiškėjas 2020 m. vasario 26 d. pateikė pasiaiškinimą Vilniaus PN direktoriui, kuriame nurodė, kad atlikus testą, buvo rasta ABP medžiagos, kurios buvo rasta ir prieš mėnesį, todėl pareigūnams pasakius, kad minėtos medžiagos dar gali būti rasta, pareiškėjas sutiko su testo rezultatais (b. l. 64).

Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2020 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-360(1) pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2020 m. vasario 28 d. apie 21.05 val. 1-o gyvenamojo korpuso koridoriuje buvo pastebėtas pareiškėjas, kuris buvo galimai vartojęs narkotines medžiagas. Atlikus greitos tyrimo priemonės testą buvo nustatyta, kad testas yra teigiamas ABP. Pareiškėjas pažeidė LR ANK 71 straipsnį. (b. l. 72).

Pareiškėjui 2020 m. vasario 28 d. apie 21.33 val. buvo atlikta buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti, kuri užfiksuota 2020 m. vasario 28 d. Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 79-126(1) (b. l. 73-74).

Pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. kovo 9 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61–62) ir 2020-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70). Abiejuose administracinio nusižengimo protokoluose buvo užfiksuotos nustatytos faktinės aplinkybės bei kvalifikuota pareiškėjo veika pagal LR ANK 71 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas su administracinio nusižengimo protokolais pasirašytinai supažindintas bei juos gavo 2020 m. kovo 10 d.

Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus viršininkas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą 2020 m. balandžio 2 d. surašė Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už 2020 m. vasario 26 d. padarytą administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini), įvertinęs lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis LR ANK 71 str. 2 d. nutarė skirti pareiškėjui 150 Eur baudą (b. l. 59–60).

Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad už 2020 m. vasario 28 d. padarytą administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini) nuobaudos nutarė neskirti, nes galėjo būti likę narkotinių medžiagų likučiai pareiškėjo organizme nustatyti 2020 m. vasario 26 d.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad atliekant bausmę Vilniaus PN, jam 4 kartus (2020 m. sausio 19 d., 2020 m. vasario 26 ir vasario 28 d. bei 2020 m. kovo 4 d.) buvo atliekami testai, jautė psichologinį spaudimą iš pareigūnų – pradėjo bijoti, visada turėjo sutikti su tarnybiniais pranešimais.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. sausio 19 d., apie 9 val. 15 min. buvo sulaikytas ir nuvestas atlikti Testo. Teigia, kad pirmi trys testai buvo neigiami, tačiau ketvirtasis teigiamas. Taip pat nurodo, kad pradėjo jausti psichologinį spaudimą iš Vilniaus PN pareigūnų.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. Nr. V-20 Įsakymu „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas), 2 punkte nustatyta, kad aprašas taikomas visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad suimtojo (nuteistojo) neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose. Šio Aprašo 8 punkte nustatyta, kad pareigūnas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškina nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasirašo akte, o 14 punkte įtvirtinta tai, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Aprašo 15 punkte nustatyta, kad jeigu suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui“.

Remiantis byloje pateikta medžiaga, matyti, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. vasario 26 d., vasario 28 d. buvo vedamas į specialiai tam pritaikytą patalpą patikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, šių faktų neginčija ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, jog buvo vedamas atlikti Testo. Atsižvelgiant į tai, kad testai buvo atliekami specialioje patalpoje, kaip to reikalauja Aprašo 7 punktas, darytina išvada, kad Aprašas pažeistas nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis pradėjo jausti psichologinį spaudimą iš Vilniaus PN pareigūnų – bijoti ir turėjo sutikti su visais tarnybiniais pranešimais. Atsakovės atstovė atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas sutiko su jam atliktų testų rezultatais. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad pareigūnas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškina nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasirašo akte. Teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigūnų padarinių paaiškinimas, dėl nesutikimo su rezultatais nėra ir negali būti laikomas psichologiniu spaudimu, nes tai ne tik neprieštarauja Aprašo 8 punktui, bet ir nustato pareigą paaiškinti pareiškėjui sutikimo (ar nesutikimo) su testo rezultatais, galimas pasekmes. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nedetalizuoja kaip konkrečiai jautė psichologinį spaudimą ir kaip jis konkrečiai pasireiškė, kokia žala buvo padaryta, todėl šiuose Vilniaus PN pareigūnų veiksmuose taip pat negalima konstatuoti neteisėtų veiksmų.

Aprašo 14 punkte įtvirtinta tai, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 28 d. pastebėjus pareiškėją ir įtarus, kad jis yra vartojęs narkotinių medžiagų, buvo vedamas atlikti testo, visais trimis atvejais rezultatai buvo fiksuojami 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 28 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktuose. Apie testo metu nustatytus rezultatus, Vilniaus PN pareigūnai tarnybiniais pranešimais informavo Vilniaus PN direktorių. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas už administracinių nusižengimų padarymą buvo baustas du kartus t. y., už 2020 m. sausio 19 d. ir už 2020 m. vasario 26 d. padarytus pažeidimus. Teismas konstatuoja, kad Aprašo 14 punktas pažeistas nebuvo, nes įvertinus pareiškėjo būklę kilo įtarimas, jog jis yra galimai apsvaigęs, o patikrinus spėjimas pasitvirtino, todėl buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, o vėliau Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigūnai nepadarė procedūrinių pažeidimų, elgėsi taip, kaip nustato Aprašas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. jis ketvirtą kartą buvo nuvestas atlikti Testo, tačiau atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad duomenų apie 2020 m. kovo 4 d. pareiškėjui atliktą testą, neturi. Vilniaus PN kartu su atsiliepimu pateikė Administracinių nusižengimų registrų išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl trijų jo padarytų administracinių nusižengimų (2020 m. sausio 19 d., 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. vasario 28 d.). Teismas patikrino byloje pateiktus duomenis ir sutinka su Atsakovės atstovės pateikta informacija. Nesant jokių įrodymų, jog pareiškėjui 2020 m. kovo 4 d. buvo atliekamas Testas, pareiškėjo skundo argumentai ties šia dalimi atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad neatlikus jokio tyrimo jam buvo skirtos baudos. Iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad tyrimai buvo atlikti ir baudos buvo skirtos atsižvelgiant į padarytus pažeidimus – dėl 2020 m. sausio 19 d. nustatyto teigiamo Testo rezultato, surašytas tarnybinis pranešimas ir atitinkamai 2020 m. vasario 5 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23), kurio kopiją pateikė ir pats pareiškėjas bei 2020 m. vasario 20 d. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51), kuriuo skirta 30 Eur bauda. Dėl 2020 m. vasario 26 d. nustatyto teigiamo Testo rezultato – 2020 m. vasario 26 d. surašytas Tarnybinis pranešimas Nr. 81-341(1) „Dėl nuteistojo M. M. pažeidimo“, atitinkamai 2020 m. kovo 9 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 2 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos surašė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui skyrė 150 Eur baudą. Dėl 2020 m. vasario 28 d. nustatyto teigiamo Testo rezultato analogiškai surašytas tarnybinis pranešimas, protokolas, tačiau bauda neskirta, nes galėjo būti likę narkotinių medžiagų likučiai pareiškėjo organizme, kurie buvo nustatyti 2020 m. vasario 26 d. Teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad baudos buvo skirtos atlikus tyrimą, tą įrodo ir byloje pateikti įrodymai, todėl pareiškėjo argumentai, jog baudos jam buvo skirtos neatlikus jokio tyrimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo rašytas skundas dingo – pareiškėjas mano, kad jo neužregistravo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nedetalizuoja koks skundas ir kada jis dingo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad pareiškėjas skundą teikė, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Vilniaus PN veiksmų ir dėl to patirtų nepatogumų. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas jau nustatė, kad Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė