- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- T-1328-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01510-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nuteistasis
- Š. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs gautą nuteistojo Š. Š. prašymą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu Š. Š. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (2 epizodai), 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (5 epizodai), 214 str. 1 d. (2 epizodai), 215 str. 1 d. (8 epizodai), ir nuteistas subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2015-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Š. Š. prašymas pritaikyti naujus baudžiamojo kodekso 75 str. pakeitimus dėl bausmės atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas
Nuo 2015-03-23 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 75 str. redakcija (2015-03-19 d. įstatymas Nr. XII-1554), nustatanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti vadovaudamasis BK 41 straipsniu, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Iš teismo nuosprendžio, kurio pagrindu nuteistasis atlieka bausmę, matyti, kad Š. Š. nuteistas už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, atlieka subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad tiek ankstesnėje, tiek ir naujojoje baudžiamojo įstatymo redakcijoje imperatyviai įtvirtinta, kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo tik tokiu atveju, jei nuosprendžiu, asmeniui nuteistam už nesunkaus, apysunkio ar sunkaus (2015-03-24 įstatymo redakcija) nusikaltimo padarymą, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tokiu būdu įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas neturi įtakos bausmės už Š. Š. padarytų nusikalstamų veikų skyrimui. Š. Š. padarė septynias nusikalstamas veikas priskiriamas prie nesunkių, devynias – prie apysunkių nusikaltimų kategorijos, jam jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 9 (devyneri) metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Tokios bausmės vykdymo atidėjimo nenumato net ir nauja baudžiamojo kodekso 75 str. redakcija, kurios taikyti nuteistojo Š. Š. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo. dėl ko prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo Š. Š. prašymą dėl bausmės sušvelninimo taikant baudžiamojo kodekso 75 str.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.