- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2-1920/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo UAB „Atlas Homes“ bankroto byloje Nr. B2-4811-431/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai BUAB „ABC Baltic“ ir A. V. prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Atlas Homes“. Ieškovas BUAB „ABC Baltic“ atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Algsta“, o ieškovas A. V. – UAB „Valeksa“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovui UAB „Atlas Homes“ iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Algsta“. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis atsakovas yra nemokus. Spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo, teismas pažymėjo, kad abu pasiūlyti bankroto administratoriai yra tinkami administruoti įmonę. Motyvuodamas diskrecijos teise pasirinkti bankroto administratorių, teismas atsakovo UAB „Atlas Homes“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Algsta“.
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir bankroto administratoriumi byloje paskirti UAB „Valeksa“. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1) Teismo paskirtas atsakovo bankroto administratorius UAB „Algsta“ gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes jį pasiūlė bankrutuojanti įmonė, kurią administruoja UAB „Tytus“. UAB „Algsta“ direktorius A. S. yra užbaigęs vykdyti kelių įmonių bankroto procedūras kaip bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliotas asmuo.
2) Teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Algsta“ nėra užbaigęs vykdyti nei vienos įmonės bankroto procedūrų. Be to, šį įmonė įsteigta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ profesinė patirtis didelė – užbaigtos 193 įmonių bankroto procedūros, dirba 13 darbuotojų, kurie šiuo metu vykdo 52 įmonių bankroto procedūras.
Atsiliepimas
Ieškovo BUAB „ABC Baltic“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ atsiliepime į ieškovo A. V. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti bet kurį iš siūlomų bankroto administratorių, jei jis atitinka įstatymų reikalavimus. Tai, kad UAB „Algsta“ direktorius A. S. yra užbaigęs vykdyti kelių įmonių bankroto procedūras kaip bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliotas asmuo nesudaro pagrindo atsirasti abejonių dėl UAB „Algsta“ galimo šališkumo atsakovo bankroto byloje.
2) Bankroto administratorių UAB „Algsta“ sudarantys darbuotojai turi daugiau profesinės patirties už apelianto nurodomą administratorių UAB „Valeksa“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintą ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-37/2006). Taigi, skirdamas administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos kandidatūros paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-310/2006). Pastebėtina, kad vien tik didelė administratoriaus darbo patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procedūrų kiekis savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1515/2010).
Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1405/2010).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi byloje paskyrė vieno iš dviejų ieškovų – atsakovo didesnio kreditoriaus siūlomą asmenį. Tuo atveju, kai skirtingus bankroto administratorius siūlo įmonės kreditoriai, siūlomų administratorių profesinė patirtis vykdant bankroto administravimo procedūras, negali būti tuo kriterijumi, kuris lemtų vieno administratoriaus skyrimą ir kitų administratorių neskyrimą. Sprendžiant šį klausimą, nei vienas bankroto administratorius vien tik pagal jo turimą profesinę patirtį negali įgyti pranašumo prieš kitą administratorių. Priešingu atveju bankroto administratorius, kuris neturi profesinės patirties, negalėtų būti skiriamas administruoti įmonę, o bankroto administratorius, turintis pakankamai profesinės patirties, įgytų vis didesnę patirtį. Tai iškreiptų konkurenciją tarp bankroto administratorių, neatitiktų lygiateisiškumo principo reikalavimų. Todėl šiuo atveju esminę reikšmę turi kiti veiksniai bei kriterijai – skaidrumo ir tuo pačiu operatyvumo užtikrinimas bankroto procese. Kaip taisyklė, operatyvumas geriausiai užtikrinamas tuo atveju, kai bankroto procedūras vykdo administratorius, kurio užimtumas mažiausias, nes abejoti asmenų, kuriems atitinkama valdžios institucija suteikė teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kompetencija, nėra pagrindo.
Iš viešame registre esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Algsta“, kuriame dirba 4 darbuotojai, šiuo metu administruoja 14 įmonių, o bankroto administratorius UAB „Valeksa“, kuriame dirba 14 darbuotojų, šiuo metu administruoja 57 įmones (kiekvienas UAB „Algtsa“ darbuotojas šios įmonės vardu vidutiniškai administruoja po 3,5 įmonės, o kiekvienas UAB „Valeksa“ darbuotojas – po 4,1 įmonės). Taigi, teismo paskirto bankroto administratoriaus ir neskirto bankroto administratoriaus užimtumas yra panašus, o turima profesinė patirtis, kaip minėta, negali būti tuo kriterijumi, kuris nulemtų administratoriaus (ne)skyrimą byloje.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Algsta“ negali administruoti atsakovo, kadangi šio administratoriaus vadovas A. S. yra vykdęs kelių įmonių bankroto procedūras kaip ieškovo – bankrutuojančios įmonės įgaliotas asmuo. Galiojantys teisės norminiai aktai nedraudžia bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos išduotą pažymėjimą teikiančiam fiziniam asmeniui tuo pačiu metu dirbti kelių juridinių asmenų, turinčių leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas, darbuotoju ir tokiu būdu vykdyti bankroto procedūras. Nesant duomenų apie teismo paskirto bankroto administratoriaus suinteresuotumą neskaidriu bankroto administravimo procedūrų vykdymu ar paties bankroto administratoriaus galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. nesant įstatyme nustatytų kliūčių teismo paskirtam juridiniam asmeniui vykdyti atsakovo bankroto procedūras, neskirti jo įmonės bankroto administratoriumi vien dėl to, kad šio administratoriaus vadovas prieš daugiau kaip vienerius metus teikė bankroto administravimo paslaugas, kaip bankroto procesą inicijavusio ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonės bankroto administratoriaus paskyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.