Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje atstovei Rūtai Lebežinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui A. M., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdyje ieškiniui neprieštaravo ir pagarsino Skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad R. D. turi du nepilnamečius vaikus: N. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Nepilnametės E. tėvas yra K. D. Nepilnametei N. tėvystė nenustatyta. Ieškovė kartu su dukromis ir savo motina gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai, prie namų ieškovė turi daržą, kuriame augina daržoves. Motina rūpinasi dukra N., namuose yra mažametei N. skirta lovytė, žaislai, kiti būtini buities daiktai, namuose švaru, tvarkinga, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

R. D. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimoje yra fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Šeimai atsikėlus gyventi į Šakių rajoną nuo 2019 m. liepos 23 d. šeimai taikyta atvejo vadyba Šakių socialinių paslaugų centre, šeimai sudarytas pagalbos planas, teiktos socialinės paslaugos. Nuo 2020 m. sausio 13 d. nutraukta atvejo vadyba šeimai tapus pajėgia savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

R. D. nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2021 m. birželio 25 d. augina vaiką iki trejų metų; R. D. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. paskirta išmoka už vaikus – 80,34 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2036 m. birželio 24 d. išmoka už vaiką N. – 60,06 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2034 m. gegužės 4 d. išmoka už vaiką E. – 60,06 Eur.

A. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. jis buvo pataisos namuose.

Skyrius neturi įtikinamų duomenų, kad atsakovas A. M. galėtų būti vaiko N. D. biologinis tėvas. Teismui nustačius, jog atsakovas A. M. yra nepilnametės N. D. tėvas, tikslinga iš tėvo priteisti išlaikymą vaiko naudai. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi dukros gerove. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vertinant, kad tarp šalių ginčų nebūna dėl bendravimo tvarkos, tai, kad atsakovas išreiškia norą dažniau bendrautis su dukra bei ieškovės sutikimą dėl dažnesnio bendravimo, Skyriaus nuomone, išsprendus ieškinio reikalavimus dėl tėvystės, gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, tikslinga tėvams apsvarstyti maksimalią bendravimo tvarką, kadangi bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus ir reikalingas (e. b. l. 32–34; 2020 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garo įrašas: 09 min. 34 sek. – 16 min. 24 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje nustatyta, jog ieškovė R. D. turi nepilnametę dukrą N. D., gimusią (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašą liudijančiame išraše duomenų apie N. D. tėvą nėra. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nesusituokę gyveno kartu nuo 2016 m. iki 2019 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra N. D., kurios atžvilgiu atsakovas tėvystės nėra įforminęs. Atsakovas A. M. su ieškiniu sutiko, pripažįsta savo tėvystę, DNR ekspertizės nepageidavo, ginčo dėl tėvystės nėra, dukrą augino ir išlaikė nuo jos gimimo iki atsakovo įkalinimo, todėl tėvystė nustatytina atsakovui A. M. pripažįstant tėvystę N. D. atžvilgiu bei įrodomaisiais faktais – bendru vaiko motinos ir tėvo gyvenimu, bendru vaiko auginimu, išlaikymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra N. D. gyvena su motina – ieškove R. D., kuri pagal turimas galimybes stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Tokių duomenų taip pat nepateikė ir išvadą byloje teikianti institucija. Tokiu atveju šalių nepilnametės dukros N. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CK 3.174 straipsnis).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nesant šalių ginčo, ieškovės draudimo atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra N. D., atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko ir atsakovo gyvenamąsias vietas (jų atstumą), laikytina, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka tėvų lygiateisiškumo principą bei nepažeidžia nepilnametės dukros interesų, vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas A. M. bendrauja su vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki vaiko pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu iki 2019 m. gegužės 20 d., tuo pačiu iki nurodyto laiko bendrai augindami ir išlaikydami (duomenys neskelbtini) jiems gimusią dukrą. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko su šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir neprieštaravo, jog prašomas priteisti išlaikymas vaikui būtų priteistas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki vaiko pilnametystės.

Laikytina, jog prašomas priteisti 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis, kurį visiškai pripažįsta atsakovas, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros poreikius, todėl priteistinas iš atsakovo (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, CK 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. D.

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 9 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu šioje byloje ieškovei R. D. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 24 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. D. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 229,10 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą yra paskaičiuotas 40,50 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas = 1 800 Eur x 3 proc. = 54 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Be to, už neturtinio pobūdžio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir su juo susijusį reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką byloje mokėtinas 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovė taip pat yra atleista.

Byloje teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos ir neišieškomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo elgesys procese buvo tinkamas (sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas), pripažino tėvystę ir sutiko nepilnametei dukrai teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą bei palaikė poziciją bylą išspręsti taikiai, į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, teismas sprendžia nukrypti nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio priteisimu, ir vadovaudamasis CPK 3 straipsnio ir 93 straipsnio 4 dalies, 96 straipsnio 5 dalies pagrindais, sprendžia valstybės naudai iš atsakovo A. M. priteisti 50 procentų valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, t. y. 114,55 Eur bei 50 procentų, iš viso – 57,75 Eur ((40,50 Eur + 75 Eur) x 50 proc.), žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387– 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394–399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146–3.148 straipsniais, 3.149– 3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra N. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su jo nepilnamete dukra N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra N. D. kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur), priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą keturiolika eurų penkiasdešimt penkis centus (114,55 Eur) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt septynis eurus septyniasdešimt penkis centus (57,75 Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.