- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- ATP-265-361/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-41-3-00858-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Šiaulių apskrities VPK KPB apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-08-07 Šiaulių apskrities VPK KPB PB pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F488818, kuriame nurodė, jog G. P. 2011-08-07 apie 07.15 val. kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,63 promilės), vairavo automobilį „Skoda Fabia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-09-05 priėmė nutarimą, kuriuo G. P. dėl ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo, pritaikęs ATPK 30¹ str., paskyrė 1500 Lt baudą.
Šalies argumentai
Šiaulių apskrities VPK KPB apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos, netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Teismas, vykdydamas teisingumą ir atstovaudamas valstybę, kuri vykdo begalę programų, susijusių su eismo saugumu, vertindamas pažeidimo aplinkybes, nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas buvo padarytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo (byla Nr. N62-1560/2010), ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių teismas G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. G. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai yra, jis būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Šiaulių apskrities VPK KPB nuomone, ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas yra labai pavojingas visuomenei ir už jo padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad teismas tinkamai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik nuobaudos paskyrimas G. P..
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
G. P., pritaikius ATPK 30¹ str., buvo paskirta 1500 Lt dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Sprendimą skirti G. P. švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, apylinkės teismas motyvavo.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka tam, jog G. P. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas taikė ATPK 30¹ str. nuostatas bei skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje būtent įvertinęs kompleksą aplinkybių, teigiamai apibūdinančių pažeidėją, nė vienai jų neteikdamas išskirtinio prioriteto, atsižvelgė į G. P. darbo pobūdį, gerą darbdavio charakteristiką, tai, kad už vairavimą neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, elgesį administracinio proceso metu, nustatytą lengvą girtumo laipsnį, tačiau neignoravo padaryto pažeidimo pobūdžio, nustatytų atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybių buvimo ir skyrė maksimalų baudos dydį už padarytą pažeidimą. Toks nuobaudos individualizavimas apygardos teismo nuomone neprieštarauja ATPK numatytiems nuobaudos tikslams. G. P. vis dėlto patirs neigiamas padaryto pažeidimo pasekmes, kadangi pajus žymius finansinius nepatogumus. Be kita ko, pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė studijų sutartį, iš kurios matyti, jog mokosi Klaipėdos universitete, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje G. P. apibūdinamas kaip aktyvus, darbštus, gabus, draugiškas bendruomenės narys, jis taip pat pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2011-09-12 sumokėjo1500 Lt baudą. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju G. P. yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti papildomos straipsnio sankcijoje nustatytos nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-05 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-05 nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities VPK KPB apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.