Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo S. B. ieškinio atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką tarp šalių, įregistruotą 1984-01-28 Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę B., o atsakovei – B.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose, pagrindine gyvenamąja vieta pripažintina vieta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena) (CK 2.16 str. 2 d.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 straipsnyje, tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t.y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją. Pažymėtina, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnis numato, jog kiekvienas fizinis asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, turėtų būti remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens viešame registre deklaruota gyvenamoji vieta yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 str.). Patikrinus Gyventojų registro tarnyboje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovės V. B. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškovo ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovui siūlytina su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo S. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo ir kartu su priedais grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pateikiant skundą kartu turi būti pateikti ir teismo grąžinti dokumentai.