- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- e2-11844-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09352-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- AAS “BTA Baltic Insurance Company”
- Atsakovas
- T. D. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS “BTA Baltic Insurance Company”, veikiančio per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui T. D. P. (T. D. P.), dėl draudiminės išmokos sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 161,60 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2016 m. balandžio 10 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2016 m. spalio 6 d. Bulgarijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgarinta transporto priemonė Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas ieškovo apdraustos transporto priemonės valdytojas. Su eismo įvykio susijusios transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Atsakovas nepateikė informacijos apie eismo įvykio aplinkybes, nepateikė fotonuotraukų, transporto priemonės apžiūrai, nebendradarbiavo. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 808,02 Eur draudimo išmoką dėl automobilio Peugeot 206 apgadinimų. Ieškovas nurodo, jog iš atsakovo negavo jokios informacijos apie eismo įvykį, duomenų negavo net tada, kai prašė šiuos duomenis pateikti. Atsakovo pasyvumas ir pareigos neatlikimas lėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas turėjo remtis nukentėjusio asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Todėl prašo iš atsakovo priteisti 161,60 Eur sumą. Duomenų, jog reikalavimas įvykdytas, byloje nėra.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. birželio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 795 ,, Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo”, (toliau – Taisyklės) 60.3 punktas numato, jog apdraustos transporto priemonės atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, t. y. jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, taip pat tuo atveju, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio (Taisyklių 60.4 punktas).
Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovas jam Įstatymo keliamų pareigų nevykdė, apie eismo įvykį ieškovui nepranešė, ieškovas, administruodamas žalą ir išmokėdamas draudimo išmoką, rėmėsi nukentėjusio asmens pateiktais duomenimis apie įvykį. Ieškovas išmokėjo 808,02 Eur draudimo išmoką, todėl įgijo teisę iš atsakovo reikalauti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos sumos. Atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovas padengė įsiskolinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteista 161,60 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalis (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis, Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Taisyklių 60 punktas).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. D. P. (T. D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 161,60 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno Eur 60 ct) išmokėtos draudimo išmokos dalį regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AAS “BTA Baltic Insurance Company”, veikiančio per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.