Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui S. F., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei Akvilei Berenytei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pateikti atsakymą į Pareiškėjo 2014-10-10 raštą;priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) neteisėtų veiksmų/neveikimo, kuri yra lygi 205 335,23 Eur; priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl VMI neteisėtų veiksmų/neveikimo, kuri yra lygi 344 854,41 Eur; priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų/neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 484 373,59 Eur;priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų, kuri yra lygi 558 076,69 Eur.

Paprašius Muitinės departamento ir jų darbuotojų surašytų raštų kopijų, jas duoti atsisakyta. Pažymėjo, kad raštu prašomos kopijos nebuvo pateiktos, todėl muitinės darbuotojai neatlieka savo pareigų, piktnaudžiauja savo teisėmis. Teigia, kad visą būtiną informaciją apie save oficialiai yra pateikęs VMI (kad jo personalinė įmonė veiklos laikinai nevykdo iki 2020-01-01, kita informacija VMI privalo būti žinoma – kad yra registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, kad yra socialinės pašalpos gavėjas), ir kad jie ne tik galėjo pasitikrinti duomenis prieš imdamiesi neteisėtų veiksmų, kadangi aiškiai būtų supratę, kad tokie duomenys yra akivaizdus esamų aplinkybių išpūtimas, melagingas pranešimas ir neteisingas aiškinimas siekiant pakenkti, sukompromituoti, šmeižti. Pareiškėjas 2014-10-10 raštu prašė raštiško ir nedelsiamo paaiškinimo, kokiais pagrindais priimtas mokesčių administratorės nurodymas, pateikiant visų būtinų įrodymų kopijas.

Nurodytų problemų teisingo išsprendimo peripetijos sukėlė Pareiškėjui ypač intensyvius ilgalaikius, tęstinius neigiamus išgyvenimus dėl patiriamos nežmoniškos neteisybės, visiško argumentų ignoravimo, nesiskaitymo su prigimtinėmis žmogaus teisėmis, laisvėmis ir teisėtais interesais. Tai sukėlė intensyvų stresą, nemigą, galvos svaigimą, širdies ploto skausmą, apskritai, esminį savijautos ir sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ypač šiurkščiai pažeidė garbę ir orumą. Visa tai buvo ir tebėra intensyvus tęstinis kėsinimasis į žmogaus dvasines, psichines, fizines, gyvybines organizmo funkcijas ir galias, savijautą, gyvenimo kokybę ir į pačią žmogaus gyvybę. Visu tuo padaryta nepaneigiama žala sveikatai, garantuojanti esminį asmens gyvybinių funkcijų suprastėjimą, savijautos, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir itin žymų gyvenimo trukmės sumažinimą.

Turtinė ir neturtinė žala yra neatskiriama, viena su kita susijusi ir viena nuo kitos absoliučiai priklausoma, dėl to net ir teoriškai yra nepagrįsta teigti bei įvardyti jų konkrečius dydžius atskirai, kaip nesusijusiai vienas nuo kito egzistuojančius dalykus.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Vilniaus apskrities VMI 2014-10-02 raštu Nr. (4.66)-FR0706-7755 mokesčių mokėtojui buvo išsiųstas nurodymas 2014-10-13 10.00 val. atvykti į Vilniaus apskrities VMI ir pateikti paaiškinimus apie 2009–2013 metais vykdytą veiklą ir nedeklaruojamas gautas pajamas. Pagal susiformavusią VMI praktiką, gavus rašto kopiją susipažinimui, su gauto rašto turiniu susipažįstama ir įvertinus situaciją VMI imasi atitinkamų veiksmų. Kadangi, šiuo atveju kontrolės veiksmus/stebėseną atlieka Vilniaus apskrities VMI, taip pat atsižvelgus į tai, kad minėtame 2014-10-10 rašte Pareiškėjas prašo nurodyti informaciją dėl Vilniaus apskrities VMI mokesčių administratoriaus duotų nurodymų ir pateikti dokumentų kopijas, tai pareiga atsakyti į šį raštą bei bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, suteikiant reikiamą informaciją, pagal kompetencijos pasiskirstymą teko Vilniaus apskrities VMI. Atkreipė dėmesį į tai, kad VMI ir Vilniaus apskrities VMI nėra tapatus juridinis asmuo.

Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI 2014-11-05 raštu Nr. (4.66)-46-MPD-12707 atsakė mokesčių mokėtojui į 2014-10-10 raštą. Tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek vietos mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas nepažeidė mokesčių mokėtojo teisių bei naudojosi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. Centriniam mokesčių administratoriui nėra numatytos pareigos teikti informaciją dėl Vilniaus apskrities VMI mokesčių administratoriaus teikiamų nurodymų. Pabrėžė, kad prašomos žalos dydis nėra realiai ir pagrįstai įrodytas. Žala turi būti pagrįstai įrodyta, nes pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. VMI nėra numatytos pareigos teikti duomenis dėl vietos mokesčių administratoriaus nurodymų ir Pareiškėjas nepateikė nei vieno turtinės/neturtinės žalos fakto įrodymo (dėl to nėra civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjo reikalavimas išreikalauti iš VMI pateikti atsakymą į Pareiškėjo 2014-10-10 raštą, teismui buvo suprantamas kaip įpareigojimas ar vilkinimas atlikti tam tikrus veiksmus. Todėl teismas 2015-05-12 posėdyje išaiškino Pareiškėjui teisę tikslinti skundą dėl šio reikalavimo, prašė nurodyti, kokią turtinę ir kokią neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, nustatė terminą skundo patikslinimui, bylos nagrinėjimą atidėjo 2015-06-18 (b. l. 79-88, Garso įrašas). Tačiau Pareiškėjas 2015-05-27 atsisakė tikslinti skundą, pateikdamas teismui paaiškinimą (b. l. 92-95).

Taigi šioje byloje teismas nagrinėjo Pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. Pareiškėjo teisės į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus apskrities VMI, Muitinės departamento, VMI bei Finansų ministerijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2014-08-19 raštu Nr. (9.35/43)-2V-17424 (gautas 2014-08-22 reg. Nr. G-10745) „Dėl informacijos pateikimo“, vadovaudamasi VMI ir Muitinės departamento 2001-07-20 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 02-18-4/06-19-1 3.3 punktu informavo VMI, kad Pareiškėjas pastoviai iš JAV gauna siuntas su maisto papildais. Nuo 2012-09-26 iki 2014-08-09 jis gavo 16 pašto siuntų, kurioms Vilniaus teritorinėje muitinėje įformintos muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui deklaruota daugiau kaip 25 kg maisto papildų. Gautų papildų kiekis sudaro prielaidą manyti, kad šie papildai nėra skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, yra skirti ekonominei veiklai, t. y. prekybai, ko pasekoje į biudžetą galėtų būti nesumokėti kontroliuojami mokesčiai (b. l. 49).

VMI Atrankos ir paramos audito departamento II skyrius 2014-09-24 Pareiškėjo veiklos analizės išvadoje Nr. (13.15-38-2)-248-2225 nurodė, kad S. F. verslo liudijimų neįgijęs, individualios veiklos neįregistravęs, individualios veiklos pajamų nedeklaruoja. Tikslu išsiaiškinti, ar Pareiškėjui nėra prievolės deklaruoti pajamas bei mokėti mokesčius, vykdant VMI viršininko 2014-03-24 įsakymu Nr. V-85 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos konsoliduoto mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014–2015 metų priemonių plano 2.1.3 rizikos rūšies 38 priemonę, tikslinga taikyti tinkamiausias stebėsenos priemones Pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 52–53).

VMI 2014-09-29 raštu Nr. (13.3-38-2)-RAP-3258 „Dėl S. F. stebėsenos veiksmų“ informavo Vilniaus apskrities VMI, kad tikslu išsiaiškinti, ar Pareiškėjui nėra prievolės deklaruoti pajamas bei mokėti mokesčius, vykdant VMI viršininko 2014-03-24 įsakymu Nr. V-85 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos konsoliduoto mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014–2015 metų priemonių plano 2.1.3 rizikos rūšies 38 priemonę, tikslinga taikyti tinkamiausias stebėsenos priemones Pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 51).

VMI 2014-09-30 raštu Nr. (13.2-38)-R-7251 „Dėl pranešimo apie S. F.“ informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2014-08-19 pranešimą Nr. (9.35/43)-2V-17424, buvo atlikta Pareiškėjo duomenų analizė, kurios metu nustatyta, kad S. F. verslo liudijimų nebuvo įsigijęs, individualios veiklos neįregistravęs, todėl priimtas sprendimas Pareiškėjui taikyti VMI administracinius veiksmus (b. l. 50).

Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrius 2014-10-02 Mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (4.66)-FR0706-7755 nurodė Pareiškėjui 2014-10-13 10.00 val. atvykti į Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrių ir pateikti paaiškinimus apie 2009–2013 metais vykdomą veiklą ir gautas pajamas (b. l. 32).

Vilniaus apskrities VMI 2014-10-13 gavo Pareiškėjo prašymą, kuriame jis teigė, kad vienareikšmiškai nesutinka ir kategoriškai atmeta minėtą mokesčių administratoriaus nurodymą, ir paprašė raštiško ir nedelsiamo paaiškinimo, kokiais pagrindais priimtas minėtas nurodymas, pateikiant visų būtinų įrodymų kopijas (b. l. 37). Atsakydamas į Pareiškėjo 2014-10-13 prašymą Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrius 2014-11-05 raštu Nr. (4.66)-46-MPD-12707 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Pareiškėją, kokiu pagrindu ir kokia tvarka atliekamas mokesčių mokėtojų tikrinimas (b. l. 38, 39). Iš šio rašto matyti, kad Pareiškėjo 2014-10-13 prašymas buvo adresuotas Vilniaus apskrities VMI viršininkei E. G., rašte taip pat nurodyta „kopija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojui A. K.“. VMI atsiliepime teismui paaiškino, kad pagal susiformavusią VMI praktiką, gavus rašto kopiją susipažinimui, su gauto rašto turiniu susipažįstama ir įvertinus situaciją VMI imasi atitinkamų veiksmų. Kadangi, šiuo atveju kontrolės veiksmus/stebėseną atlieka Vilniaus apskrities VMI, taip pat atsižvelgus į tai, kad minėtame 2014-10-13 prašyme Pareiškėjas prašo nurodyti informaciją dėl Vilniaus apskrities VMI mokesčių administratoriaus duotų nurodymų ir pateikti dokumentų kopijas, tai pareiga atsakyti į šį raštą bei bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, suteikiant reikiamą informaciją, pagal kompetencijos pasiskirstymą teko Vilniaus apskrities VMI. Teismas sutinka su tokia VMI poziciją, kad dėl Pareiškėjo prašomos nurodyti informacijos dėl Vilniaus apskrities VMI mokesčių administratoriaus duotų nurodymų ir dokumentų kopijų pateikimo pareiga teko Vilniaus apskrities VMI, kaip institucijai, atliekančiai Pareiškėjo atžvilgiu kontrolės veiksmus/stebėseną. Įvertinus Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2014-11-05 raštą, kuriuo Pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2014-10-13 prašymą, matyti, kad Vilniaus apskrities VMI informavo Pareiškėją, kokiu pagrindu ir kokia tvarka atliekamas mokesčių mokėtojų tikrinimas, laiku ir tinkamai atsakė į Pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus, paaiškino priežastis dėl ko Pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, turi pateikti paaiškinimus, nurodė apskundimo tvarką.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“ (LVAT administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Iš skundo turinio, Pareiškėjo argumentų teismo posėdyje matyti, kad 205 335,23 Eur turtinę ir neturtinę žalą, Pareiškėjas kildina dėl galimai neteisėtų Vilniaus apskrities VMI veiksmų/neveikimo, priimant Pareiškėjo atžvilgiu 2014-10-02 Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (4.66)-FR0706-7755 atvykti į Vilniaus apskrities VMI ir pateikti paaiškinimus apie 2009–2013 metais vykdomą veiklą ir gautas pajamas

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas). Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis pateikia bendrųjų mokesčių mokėtojo pareigų sąrašą, kuris, vadovaujantis šio straipsnio 10 punktu, nėra baigtinis. Pagal šią nuostatą mokesčių mokėtojas privalo: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Už tinkamą mokestinės prievolės vykdymą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1218/2009). Mokesčių mokėtojas privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti. Asmuo negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų (mokesčių administratoriaus) nepakankama veiklos kontrole (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1218/2009). Mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

MAĮ 33 straipsnis numato mokesčių administratoriaus teises, t. y. teisė gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija (1 punktas); duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais (7 punktas) ;mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (34 straipsnis). VMI viršininko 2004-05-13 įsakymu Nr. VA-93 patvirtintų Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad nurodymus mokesčių mokėtojui ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims turi teisę duoti mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikdamas jam teisės aktų pavestas funkcijas (3 punktas); mokėtojas/asmuo pareigūno duotą nurodymą, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 1 punktu, privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos arba per pareigūno nustatytą ilgesnį terminą (9 punktas). Mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 16 d.). Kaip yra pažymėjęs LVAT, mokestį kaip prievolę valstybei struktūriškai sudaro pareiga mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareiga laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Daugumos mokesčių atžvilgiu šios dvi pareigos sutampa ir už tinkamą vykdymą atsako vienas asmuo – savarankiškas mokesčio mokėtojas. Tačiau galimi dvejopos mokestinės prievolės atvejai, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį, o kitas asmuo šią prievolę faktiškai atlieka, sumokėdamas (pervesdamas) į biudžetą nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį. Šiuo atveju viena mokestinė prievolė tenka mokesčio mokėtojui ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Tokiu atveju mokestį išskaičiuojantis asmuo paprastai pakeičia mokesčių mokėtoją, t. y. jam Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos inter alia nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už mokesčio įstatymuose numatytų pareigų nevykdymą, taikomos analogiškai kaip ir mokesčių mokėtojui, o išimtys galimos tik tiesiogiai specialiai numatytais atvejais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-359/2010).

Įvertinus šias teisės normas reglamentuojančias ginčo klausimą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VMI turi teisę duoti asmenims, taip pat ir Pareiškėjui, privalomus vykdyti nurodymus, būtinus įgyvendinat Vilniaus apskrities VMI teises, o asmenys tokius nurodymus privalo vykdyti. Vilniaus apskrities VMI, gavusi iš Muitinės departamento informaciją apie galimai Pareiškėjo vykdomą veiklą, turėjo teisę surašyti jo atžvilgiu nurodymą atvykti į Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrių ir pateikti paaiškinimus apie 2009–2013 metais vykdomą veiklą ir gautas pajamas. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities VMI, surašydama Pareiškėjui 2014-10-02 Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (4.66)-FR0706-7755, teisės normų, reglamentuojančių jos veiklą nepažeidė, todėl konstatuoti Vilniaus apskrities VMI neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo. Nenustačius Vilniaus apskrities VMI neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės (turtinė ir neturtinė žala). Be to, Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, argumentai yra bendro pobūdžio. Todėl Pareiškėjo reikalavimas priteisti 205 335,23 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Vilniaus apskrities VMI tariamai neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl VMI neteisėtų veiksmų/neveikimo, kuri yra lygi 344 854,41 Eur. Iš skundo turinio matyti, kad Pareiškėjas jam atsiradusią turtinę ir neturinę žalą kildina dėl to, kad VMI nepateikė atsakymo į jau minėtą Pareiškėjo 2014-10-13 prašymą dėl nurodymo 2014-10-02 Nr. (4.66)-FR0706-7755“ pateikti paaiškinimus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaip jau buvo minėta, į šį raštą tinkamai atsakė Vilniaus apskrities VMI, o įpareigoti VMI dar kartą atsakyti Pareiškėjui į tuos pačius prašymus nėra teisinio pagrindo, darytina išvada, kad VMI ir Pareiškėjo šiuo atveju nesieja jokie tarpusavio teisiniai santykiai, konstatuotina, kad VMI Pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad VMI Pareiškėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, argumentai yra bendro pobūdžio, konstatuotina, kad Pareiškėjo reikalavimas priteisti 344 854,41 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildina iš VMI tariamai neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų/neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 484 373,59 Eur. Šią žalą Pareiškėjas kildina iš to, kad paprašius Muitinės departamento ir jų darbuotojų surašytų raštų kopijų, jas Pareiškėjui buvo atsisakyta duoti. Raštu prašant pateikti kopijas, jų taip pat nepateikta, piktnaudžiaujant savo teise, neatliekant tarnybos pareigos.

Nustatyta, kad Pareiškėjas 2014-08-07 raštu kreipėsi į Muitinės departamentą ir prašė pateikti AB „Lietuvos pašto“ pateiktų Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postui Pareiškėjui adresuotų pašto siuntų iš JAV 2012–2014 metais deklaracijų kopijas (b. l. 121–125).

Muitinės departamentas 2014-08-13 raštu Nr. (17.18)3B-8889 „Dėl pašto siuntų“ kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę, prašydamas, be kita ko, iki 2014-08-19 pateikti dokumentų, susijusių su pašto siuntomis Nr. MT700880621LT, MT700880635LT, MT700869436LT, MT700865536LT, kopijas, o taip pat iki 2014-08-25 pateikti Pareiškėjui 2012–2014 metais adresuotų pašto siuntų iš JAV deklaracijų ir kitų susijusių dokumentų kopijas (b. l. 128). Vilniaus teritorinė muitinė 2014-08-18 raštu informavo Muitinės departamentą, kad Pareiškėjui 2014-08-18 raštu pateiktos 2012–2014 metais jo vardu įformintų MSPS ir prie jų pridėtų dokumentų kopijos (b. l. 126).

Muitinės departamentas, atsakydamas į Pareiškėjo 2014-08-07 prašymą, 2014-09-05 rašte Nr. paaiškino, kad vadovaujantis Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 3 punktu, muitinės procedūrų vykdytojai gauna bendrojo administracinio dokumento (muitinės deklaracijos) kopijas. Pildomos Lietuvos Respublikos muitinės turimos informacijos ir duomenų kopijų pateikimo paslauga yra mokama vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2001-01-25 įsakymu Nr. 62 „Dėl Muitinės įstaigų teikiamų papildomų paslaugų ir jų tarifų bei Mokėjimo už muitinės įstaigų teikiamas paslaugas taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė Pareiškėjo papildomai nurodyti, ar jis sutinka susimokėti pagal nurodyto įsakymo įkainius už Pareiškėjo pašto siuntų muitinės deklaracijų iš JAV 2012–2014 metais parengimą. Iš šio rašto taip pat matyti, kad Pareiškėjui buvo pateikti jo pašto siuntų, susijusių su nagrinėjamu skundu, muitinio įforminimo dokumentai (b. l. 114–120).

Muitinės departamentas atsiliepime (b. l. 105-113) pažymėjo, kad visos nurodytos Pareiškėjo vardu gautos pašto siuntos buvo siunčiamos su CN22 muitinės deklaracijomis. Pašto korespondencijos reglamente pateikiama šios deklaracijos pildymo instrukcija (ši instrukcija pateikta ir CN22 muitinės deklaracijos formos kitoje pusėje), kurioje nurodoma: ,,(1) prašome smulkiai aprašyti kiekvieną daiktą ir tiksliai nurodyti jų kiekį ir naudojamą matavimo vienetą...“. Šis langelis taip ir vadinamas ,,Kiekis ir išsamus turinio aprašymas,,. Pareiškėjo vardu gautų siuntų CN22 muitinės deklaracijose (1) langelyje nurodyta: ,,Natūralūs produktai asmeniniam naudojimui“, kiekis nenurodytas (b. l. 140). Toks prekių aprašymas neatitinka nustatytų pildymo reikalavimų. Be to, šiomis siuntomis buvo siunčiami įvairūs maisto papildai, o nurodytų produktų gabenimui (siuntimui), atsižvelgiant į šių prekių paskirtį, kiekį ir pan., taikomi specialieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos 2008-09-24 įsakymu Nr. B1-478 patvirtintame Importuojamojo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos apraše. Prekės, atsiųstos nurodytomis pašto siuntomis buvo pirktos iHerb.com internetinėje parduotuvėje, todėl akivaizdu, kad šiais atvejais buvo įvykę sandoriai, kurie įprastai patvirtinami tam tikrais dokumentais (pvz. sąskaitomis, kvitais ir pan.). Tokie dokumentai nebuvo pridėti prie minėtų Pareiškėjo vardu gautų pašto siuntų. Todėl muitinė ir AB „Lietuvos paštas“, kaip deklarantas, turėjo pakankamą pagrindą prašyti pateikti tikslesnius duomenis ir dokumentus iš pašto siuntų gavėjo S. F., tačiau jis sąmoningai ir piktybiškai atsisako pateikti prašomą informaciją. Šias aplinkybes patvirtina Muitinės departamento pateikti įrodymai (atsakymai Pareiškėjui, deklaracijos, raštai, muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui, b. l. 114-147). Iš Muitinės departamento 2014-09-05 rašto (b. l. 114-120) Pareiškėjui, aiškiai matyti, kad jam buvo tinkamai paaiškinta jo vardu gautų pašto siuntų deklaravimo tvarka, nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pašto siuntų deklaravimą, atsakovas laiku ir tinkamai atsakė į Pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus, paaiškino priežastis, dėl ko Pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, turi pateikti paaiškinimus ir įrodymus.

Taigi, kaip matyti iš surinktų įrodymų Muitinės departamentas neatsisakė teikti Pareiškėjui reikalaujamų dokumentų. Pats Pareiškėjas skunde abstrakčiai teigia, kad Muitinės departamentas nepateikė jo reikalaujamų dokumentų, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, susijusių su jo prašymo nevykdymu ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymi, kad įrodymų nurodymas, pateikimas bei rinkimas administraciniame procese taip pat priklauso šalims, kurios pateikdamos faktinį skundo ar atsiliepimo į jį pagrindus, kartu nurodo ir įrodymus, pagrindžiančius šias faktines aplinkybes (ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas,72 straipsnis). Tiek Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, tiek atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo ir pateikdamas atsiliepimą į skundą, kartu privalo pateik­ti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis, 72 straipsnis). Šiuo atveju Pareiškėjas prašydamas atlyginti neturtinę žalą dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų skunde abstrakčiai teigia, kad Muitinės departamentas nepateikė Pareiškėjo reikalaujamų dokumentų, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių susijusių su jo prašymo nevykdymu, o taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad kreipusis į Muitinės departamentą jam nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai, nors tokius įrodymus galėtų pateikti (pvz. Pareiškėjo prašymo Muitinės departamente gavimą patvirtinančius įrodymus). Teismas sutinka su Muitinės departamento atsiliepime (b. l. 105-113) išdėstytais argumentais, kad Pareiškėjo 2014-12-17 patikslintame skunde nenurodyta, kokie muitinės pareigūnų veiksmai arba neveikimas yra skundžiami, Pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios muitinės veiklą, buvo pažeistos ir kaip jam atsirado žala, Pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl muitinės pareigūnų veiksmų ar neveikimo, nepagrindė reikalaujamos žalos dydžio. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų Muitinės departamento veiksmų, todėl Pareiškėjo reikalavimas priteisti 460 712,44 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Muitinės departamento tariamai neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų, kuri yra lygi 558 076,69 Eur. Pažymėtina, kad Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nenurodė jokių faktinių aplinkybių susijusių su neteisėtais Finansų ministerijos veiksmais, nepateikė prašymą atlyginti neturtinę žalą dėl Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų patvirtinančių įrodymų, apskritai nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į Finansų ministeriją, o Finansų ministerija būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus arba neatlikusi privalomai atlikti veiksmų. Vadinasi, Finansų ministerijos ir Pareiškėjo nesieja jokie tarpusavio teisiniai santykiai, dėl kurių galėjo kilti Pareiškėjo reikalaujama atlyginti žala, todėl Pareiškėjo reikalavimas priteisti 558 076,69 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Finansų ministerijos tariamai neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Šios bylos kontekste, teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną Pareiškėjo argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.