Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. spalio 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. L., nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. L., 2025 m. spalio 12 d. alkotesteriu 04.41 val. nustatytas 1,71 promilių; 05.05 val. nustatytas – 1,74 promilių neblaivumas (el. b. l. 65).

VŠĮ „Emprekis“ 2025 m. spalio mėn. pažymos duomenimis, automobilio „OPEL VECTRA“ (duomenys neskelbtini)“, variklio darbinis tūris – 1 910 cm³, galia 88 KW, gamybos periodas – 2004-2009 m., 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 520 Eur su PVM (el. b. l. 127).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio (neblaivumo nustatymo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo neseniai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis patvirtino, jog vartojo alkoholį ir nusprendęs toliau alkoholį vartoti kavinėje sėdo už vairo siekdamas prisiparkuoti prie kavinės, t. y. pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo), vis tiek vairavo automobilį, būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,71 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. L. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. L., 2025 m. spalio 12 d. apie 04.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL VECTRA“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo leisti teismo skirtą baudą sumokėti dalimis per 2 metus (el. b. l. 166-167).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąj į. A. L. ankščiau nebuvo teistas (el. b. l. 150-152), baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, automobilio vairavimą neturtint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, baudos sumokėtos (el. b. l. 155-157). Nuo (duomenys neskelbtini) d. vykdo individualią veiklą (el. b. l. 153-154). Duomenų apie A. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi A. L. skirtina 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriamos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, todėl tokio dydžio bausmė A. L. ir yra skiriama.

A. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL (2000 Eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 12 d., 05.30 val. iki 2025 m. spalio 12 d., 13.23 val. (viena diena) (el. b. l. 53-56, 60-62), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 34 MGL (1700 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo asmenybę (neteistas, paskirtos administracinės baudos sumokėtos), teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 4 mėnesių – savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma paskirti A. L. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. A. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas neblaivumas priskiriamas vidutiniam girtumo laipsniui). Kaltinamasis transporto priemonę nakties metu 4 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje, pažymėtina, savo vairavimu kaltinamasis atkreipė pranešėjo dėmesį, todėl asmuo iškvietė policijos pareigūnus, taigi kaltinamasis kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. spalio 12 d. (el. b. l. 102-105).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius. Kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoju-savininku remiantis „Regitra“ duomenimis yra V. P.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. P. nurodė, jog automobilis buvo paliktas pas A. L., o šis kurį laiką automobiliu naudojosi, šiuos duomenis patvirtino ir pats kaltinamasis. Įvertinus tai, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, nėra duomenų, kad V. P. kaltinamajam leisdamas naudotis automobiliu būtų žinojęs, jog automobilis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymui, todėl svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1520 Eur) išieškojimas iš A. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamojo asmenybei. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamasis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tyčinis, t. y. sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys naudotis automobiliu būnant neblaiviam sudaro pagrindą pripažinti, kad nekonfiskavus turto vertę atitinkančios pinigų sumos būtų formuojama asmens nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui tendencija, nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamosios poveikio priemonės tikslas. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra būtinas. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, visos automobilio vertės konfiskavimas nėra neproporcingai didelis ir nevaržo A. L. teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad iš A. L. konfiskuotina „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertę atitinkanti suma – 1520 Eur.

Pažymėtina, kad A. L. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos A. L. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per 1 metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. spalio 12 d. nutarimu (el. b. l. 110-113) A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina, 2025 m. spalio 12 d. nutarimu (el. b. l. 102-105) A. L. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2025 m. spalio 12 d. nutarimu (el. b. l. 118-121) A. L. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina ir paimti dokumentai – pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas laikinas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas laikinas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini), gražintini A. L..

2025 m. spalio 14 d. leista atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. (el. b. l. 135).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 12 d. 05.30 val. iki 2025 m. spalio 12 d. 13.23 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti šešių MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 34 MGL (1700 Eur) (tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. L. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1520 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojant jį nuo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

A. L. 2025 m. spalio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. L. 2025 m. spalio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

A. L. 2025 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini), gražinti A. L..