Vilniaus apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Conresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Siemtecha“ ieškinį atsakovei UAB „Conresta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 24 258,39 Eur skolą, 3850,00 Eur delspinigių, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015 m birželio 10 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 2015/06/10-01 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal projektą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti eilę elektrotechnikos ir kitus numatytus ir sistemos tinkamam funkcionavimui reikalingus įrengimo darbus, juos laiku ir tinkamai pradedant ir užbaigiant bei nustatytu terminu perduodant atsakovei, o taip pat vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Minėta Sutartimi atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti bei vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė, atlikusi Rangos sutartyje numatytus darbus, išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. liepos 31 d. Nr. SM0007008 – 45698,42 Eur sumai ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. SM0007154 – 38011,88 Eur sumai. Atsakovei nustatytu terminu neapmokėjus minėtų PVM sąskaitų faktūrų, o 2015 m. lapkričio 11 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pavedimais apmokėjus dalį įsiskolinimo, liko 24 258,39 Eur skola ieškovei.Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Conresta” su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atlikdama darbus, ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sistemingai pažeidinėjo Rangos sutartį. Pagal Rangos sutarties 4.2.10. punktą ieškovė įsipareigojusi užtikrinti, kad darbų atlikimo metu nebus gadinamas atsakovės ir kitų trečiųjų asmenų turtas, esantis objekte ar jo teritorijoje, šio įsipareigojimo tinkamai nevykdė. Ieškovė darbus atliko neprofesionaliai, nesilaikydama Sutarties reikalavimų bei atsakovės nurodymų, todėl juos reikėjo atlikti iš naujo arba pašalinti padarytus pažeidimus. Ieškovės atlikti darbai (be trūkumų) turėjo būti perduoti šalims pasirašant galutinį darbų perdavimo - priėmimo aktą (toliau - Galutinis aktas), bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. (Sutarties 5.3.1 punktas), tačiau Galutinis aktas atsakovei buvo pateiktas pasirašyti tik 2015 m. spalio pabaigoje. Atsakovės vertinimu, atsilikimas nuo darbų grafiko iš esmės kilo dėl rangovo kaltės (minėto neprofesionalaus darbų atlikimo ir trūkumų šalinimo). Ieškovė buvo atsakovės subrangovas, o atsakovė - tiesiogiai atsakingas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą objekto užsakovui UAB „TV Žaidimai”. Atsakovės, dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų ir priverstinio defektų bei pažeidimų šalinimo patirta suma sudaro 15 234,23 Eur. Ieškovei vėluojant atlikti darbus, atsakovė paskaičiavo ir pritaikė Rangos sutartyje numatytus delspinigius – 3 100 Eur. Atsakovė nurodė, kad dalį ieškovės aplaidžiai atliktų darbų už 3 504,16 Eur atliko kitas rangovas - UAB “BD Grupė”. Pašalinus ieškovės padarytus objekto pažeidimus ir savo jėgomis atlikus kapitalinį objekto patalpų valymą, atsakovės patirtos papildomas išlaidos bendrai sudaro 2 420 Eur (kartu su išlaidomis už kasdienį atliekų iš darbų zonos šalinimą). Atsakovės teigimu, dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo patirtų nuostolių ir netesybų suma sudaro 24 253,39 Eur. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas 2015 m. spalio 22 d. montavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 15-10-01 patvirtina, jog ieškovei baigus darbus objekte „Betgames TV patalpų PC Panorama įrengimas“, be pačios atsakovės, nei užsakovas UAB „TV Žaidimai“, nei už techninę priežiūrą atsakingas UAB „Tieksta“ pastabų neturėjo. Ieškovė, gavusi atsakovės 2015 m. spalio 30 d. raštą „Dėl netinkamo darbų atlikimo ir nuostolių atlyginimo“ Nr. SD-528 pats kreipėsi į užsakovą UAB „TV Žaidimai“, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su rangos darbais objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir iš UAB „TV Žaidimai“ 2015 m. lapkričio 20 d. atsakymo paaiškėjo, kad tarp užsakovo UAB „TV Žaidimai“ ir atsakovės, kaip generalinio rangovo, nėra ginčų dėl objekte atliktų ir perduotų darbų, o su atsakove yra visiškai atsiskaityta pagal pateiktas sąskaitas už perduotus rangos darbus ir UAB „TV žaidimai“ pretenzijų dėl ieškovės atliktų rangos darbų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Conresta“ ieškovei UAB „Siemtecha“ 24 258,39 Eur skolos, 3850,00 Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 762 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti elektrotechnikos, elektroninių ryšių, vaizdo stebėjimo, apsauginės signalizacijos, praėjimo kontrolės, vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio, kanalizacijos projekto dalių darbus, o atsakovė (užsakovas) įsipareigojo - priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Atlikusi darbus, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė per nustatytą terminą neapmokėjo. Teismas nurodė, jog tarp šalių sudarytoje Sutartyje buvo nustatyta, kad jeigu darbai atlikti su trūkumais, užsakovas privalo per 5 darbo dienas po atliktų darbų pažymos ar Galutinio akto pateikimo užsakovui dienos, pažymoje ar akte nurodytus darbų trūkumus turi pašalinti per nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvardijusi trūkumus ir nustačiusi ieškovei terminą jiems pašalinti. Darbų perdavimo akto data yra 2015 m. spalio 22 d., o ranka padarytame įraše nurodyta „2015 m. lapkričio 2 d. pretenzija“, todėl teismas padarė išvadą, kad įrašas ranka yra padarytas vėliau, nei pasirašytas aktas, o pretenzija teismui nepateikta. Byloje atsakovė iš esmės neginčija ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo fakto ar jo dydžio, o 2016 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktu, ji (atsakovė) sutiko, kad yra ieškovei skolinga 24 258,39 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovė visus nesutikimo su ieškiniu motyvus kildina ne iš skolos ieškovei fakto neigimo, bet iš abipusių įsiskolinimų turėjimo ir jų įskaitymo atlikimo. Atsakovės teigimu, ieškovė jai yra skolinga 24 253,39 Eur nuostolių ir netesybų dėl netinkamo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl atsakovė, šalims įskaičius tarpusavio įsiskolinimus, neturi prievolės ieškovei. Atsakovė įskaitymą atliko ir apie tai ieškovei pranešė 2015 m. spalio 30 d. pretenzijoje. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovė atsakovei turėjo galiojantį, vykdytiną, apibrėžtą reikalavimą, kurio įvykdymo terminas buvo suėjęs, kas yra būtina sąlyga įskaitymui, prievolių įskaitymo faktas neįrodytas. Lokalinėje sąmatoje, kuria atsakovė grindžia savo patirtus nuostolius, nenurodyta, kas atliko joje nurodytus darbus ir kam už juos buvo sumokėta. Atsakovė taip pat teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jos patirti nuostoliai atsirado tik dėl ieškovės veiklos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Conresta“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad byloje esančiais duomenimis užfiksuotas ieškovės (rangovo) pripažinimas buvus darbų trūkumų bei vėlavimą nuo Rangos sutartyje nustatyto termino, todėl nagrinėjamoje byloje teismas turėjo nustatyti, ar nurodyti trūkumai priskiriami rangovo ar užsakovo (apelianto) atsakomybei, ir jeigu rangovo - kokio dydžio nuostolius užsakovas (apeliantas) patyrė dėl netinkamo rangovo (ieškovės) sutartinių prievolių vykdymo. Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai už spalio mėnesį ir 2015 m. spalio 22 d. galutinis darbų perdavimo aktas buvo priimti su apelianto (tiesioginio ieškovės užsakovo) išlygomis. Šis aktas nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti laikantis Rangos sutarties sąlygų, o užsakovas (apeliantas) neturi pretenzijų ieškovei (rangovui). Teismo išvada dėl į bylą nepateiktos 2015 m. lapkričio 2 d. pretenzijos yra klaidinga, kadangi minėta pretenzija buvo pateikta kartu su atsiliepimu į ieškinį (priedas Nr. 4) ir jos gavimo faktą pripažista pati ieškovė, 2015 m. lapkričio 5 d. rašte atsakovei nurodžiusi gavusi minėtą pretenziją ir pateikusi atsakymą į ją. Teismas nesiaiškino, kuri Sutarties šalis atsakinga už atsiradusius trūkumus. Pažymėjo, kad 2015 m. spalio 22 d. akte yra konstatuotas trūkumų pašalinimas, t. y. darbų trūkumų iki galutinio akto sudarymo buvo. Apelianto reikalavimai šiuo atveju ir kildinami iš papildomų išlaidų, kurias jis patyrė kaip generalinis rangovas siekdamas pašalinti subrangovo atliktų darbų defektus bei priduoti objektą galutiniam užsakovui UAB “TV Žaidimai”. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pažeidė Sutartį ir yra atsakingas už padarytus pažeidimus. Rangos sutarties 4.2.10 punkte nustatytos pareigos ieškovė tinkamai neįvykdė, kadangi darbai buvo atliekami itin neprofesionaliai, dėl ko apeliantas, būdamas generaliniu rangovu, turėjo tvarkyti sugadintą objekto vidaus apdailą, pašalinti paliktas senas angas ir pakartotinai atlikti apdailos darbus. Pati ieškovė pripažino defektų buvimo aktą, neįrodė, kad jo atliekamų darbų dalies projektiniai sprendiniai buvo keisti, kad tariami pakeitimai turėjo įtakos nurodytų trūkumų atsiradimui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė (rangovas) būtų įspėjusi atsakovę apie tai, kad duodami nurodymai dėl tariamo sprendinių keitimo turės įtakos atliekamų darbų tinkamumui, todėl vadovaujantis CK 6.659 str. 2 d. neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis ir atsako už trūkumus. Aplinkybę, kad atlikti darbai turi trūkumų, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos iš objekto bei liudytojų parodymai. Apeliantės teigimu, dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo atsakovė patyrė nuostolių, kuriuos įskaitė į ieškovės reikalavimus. Apelianto reikalavimai sumokėti 3 100 Eur delspinigių pagal Rangos sutarties 10.1 ir 10.2 punktus, atlyginti 3 504,16 Eur sumą už šviestuvų montavimą yra pagrįsti. Ieškovei į pagalbą apeliantės lėšomis pasitelktas rangovas UAB “BD grupė”, ne ieškovė, faktiškai atliko šviestuvų montavimo darbus, o ieškovė šioje dalyje prašoma priteisti suma yra nepagrįsta. Be to, nustačius, kad ieškovei atliekant darbus buvo gadinamas Objektas, reikalavimas sumokėti sugadinimų pašalinimo ir papildomų darbų pačiam apeliantui pakartotinai atliekant apdailos darbų išlaidas yra pagrįstas. Ieškovė įrodymų dėl sąmatoje nurodytų įkainių dydžio nepateikė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pretenzijos pareiškimo momentu apeliantas negalėjo turėti galiojančios reikalavimo teisės, prieštarauja šalių sudarytos Rangos sutartiems nuostatoms, kadangi užsakovo teisė įskaityti savo priešpriešinius piniginius reikalavimus Rangovo atžvilgiu ir išskaičiuoti iš Rangovui mokėtinų sumų, raštu įspėjant apie tai Rangovą, numatyta Sutarties 10.5 punkte.Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi skolų suderinimo aktu, kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad apeliantas neturėjo reikalavimo teisės ieškovei. Apeliantės rašytinės pretenzijos dėl reikalavimų ieškovei ir nuostolių įskaitymo bei civilinė byla buvo pradėta anksčiau nei pasirašytas skolų suderinimo aktas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Siemtecha“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2017 m. sausio 13 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog perdavimo akto data yra 2015 m. spalio 22 d., o ranka padarytas įrašas, kuriame minima 2015 m. lapkričio 2 d. pretenzija, padarytas vėliau nei pasirašytas aktas. Tai reiškia, jog atsakovės, užsakovo UAB „TV Žaidimai“ ir už techninę priežiūrą atsakingo UAB „Tieksta“ atstovams 2017 m. spalio 22 d. priimant ieškovės atliktus darbus jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Ranka padarytas įrašas su išlygomis atsirado jau po galutinio darbų perdavimo-priėmimo, ir galimai po to, kai ieškovė, atstovaujama advokatų kontoros, 2015 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl įsiskolinimo likvidavimo.Jei 2015 m. spalio 22 d. darbų perdavimo-priėmimo metu išties būtų buvę atsakovės nurodomi tariami darbų trūkumai, kaip antai, sugadinta objekto „Betgames.tv patalpos PC „Panorama“ vidaus apdaila, skylės sienose, lubose, grindyse, nepašalintos statybinės atliekos, tokie darbų trūkumai negalėjo būti nepastebėti darbus galutinai priėmusios komisijos narių. Tačiau priimant darbus akte nebuvo įvardinti jokie ieškovės darbų trūkumai. Užsakovas UAB „TV Žaidimai“ dar 2015 m. lapkričio 20 d. rašte nurodė, jog pretenzijų dėl ieškovės atliktų rangos darbų neturi. Atsakovė taip pat teigia, jog aplinkybę, jog „už vėlavimą ir nekokybiškai atliktus darbus“ jam buvo taikyta atsakomybė, patvirtina UAB „TV Žaidimai“ 2015 m. lapkričio 20 d. raštas. Tačiau šiame rašte buvo tik nurodyta, jog „Generaliniam rangovui UAB „Conresta“ buvo taikytos netesybos už nekokybiškai/pavėluotai atliktus darbus“, tačiau nėra konkrečiai įvardinta, už kurio iš visų subrangovų, kurių objekte dirbo ne vienas ir šią aplinkybę patvirtino liudytojas Z. M.Atsakovė tariamus ieškovės darbų trūkumus įrodinėjo fotonuotraukomis, kurios nežinoma, kieno, kur ir kada padarytos. Nesuprantama, kokius ieškovės darbų trūkumus šios nuotraukos galėtų įrodyti, jei 2015 m. spalio 22 d. užsakovo atstovas ieškovės atliktus darbus priėmė be pastabų ir pats užsakovas 2015 m. lapkričio 20 d. raštu nurodė, jog jis pretenzijų ieškovei dėl jos atliktų rangos darbų neturi.Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esantys rašytiniai įrodymai – elektroninis šalių susirašinėjimas - aiškiai patvirtina, jog po sutarties sudarymo ir po Sutartyje numatyto darbų pabaigos termino dienos buvo atliekami projekto pakeitimai. Be to, 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojai Z. M. ir L. A. patvirtino, jog buvo atliekami projekto koregavimai. Aplinkybė, jog pradinius elektros įrengimo projektus rengė ieškovė, šiuo atveju neturi reikšmės. Kaip matyti iš elektroninio susirašinėjimo, projekto keitimai buvo atliekami ne ieškovės, o atsakovės ir už techninę priežiūrą atsakingo UAB „Tieksta“ atstovų iniciatyva.Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai, kuriuose darbai ir išlaidos nurodomi abstrakčiai įvardijant „Elektrotechnikos darbai“, „Smulkūs mechanizmai“, neįrodo, jog šie dokumentai išrašyti būtent už atsakovės nurodomus šviestuvų montavimo darbus. Iš šių dokumentų apskritai nėra neaišku, kokius konkrečiai darbus ir kokia apimtimi atliko objekte UAB „BD Grupė“.Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodyta nei kas atliko joje nurodytus darbus, nei kam atsakovė už juos sumokėjo, nepateikti mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai. Vien tik ši sąmata nepatvirtina, jog atsakovė tikrai joje nurodytus darbus atliko ir realiai patyrė kokias nors išlaidas. Daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės darbų trūkumus ir atsakovės atliktus darbus jiems pašalinti atsakovė nepateikė. Jeigu ir būtų buvę ieškovės darbų trūkumų, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, jis pirmiausia turėjo sudaryti galimybes pačiai ieškovei pašalinti trūkumus.Priešingai nei nurodo atsakovė, aplinkybė, jog skolų suderinimo aktas pasirašytas vėliau nei ši civilinė byla pradėta ir vėliau nei atliktas tariamas atsakovės įskaitymas, patvirtina, jog faktiškai jokio įskaitymo atsakovė neatliko. Jei tai būtų buvę atlikta, bendrovės buhalterė būtų buvusi apie tai informuota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).Pagal tarp bylos šalių 2015 m. birželio 10 d. sudarytą Rangos darbų sutartį, rangovo atlikti darbai patvirtinami etapais pagal atliktų darbų pažymas, kurias rangovas pateikia užsakovui iki ataskaitinio mėnesio 30 dienos. Rangovui pavėluotai pateikus šiame punkte nurodytus dokumentus, užsakovas turi teisę patvirtinimą dėl atliktų darbų etapo nukelti kitam ataskaitiniam mėnesiui. Rangovui pilnai atlikus visus darbus pagal sutartį, užsakovas privalo darbus priimti ir pasirašyti pagal rangovo pateiktą galutinį darbų perdavimo – priėmimo aktą (7.1 punktas). Užsakovas rangovo atliktų darbų etapą patvirtina ar darbus priima per 5 daro dienas nuo sutarties 7.1 punkte nurodytos atliktų darbų pažymos ar galutinio darbų perdavimo – priėmimo akto pateikimo užsakovui dienos. Jeigu darbai yra atlikti su trukumais, užsakovas privalo per 5 darbo dienas po atliktų darbų pažymos ar galutinio akto pateikimo užsakovui dienos pažymoje ar akte nurodyti darbų trūkumus, ir nustatyti terminą jiems pašalinti. Ištaisius trūkumus, užsakovui pateikiama nauja atliktų darbų pažyma ar naujas galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašymui (7.2 punktas).Taigi pagal sutarties šalių susitarimą galutinai atliktų darbų trūkumų nustatymas ir fiksavimas galėjo būti atliekamas ne tą pačią akto perdavimo dieną, o per 5 darbo dienas nuo jo įteikimo užsakovui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2015 m. spalio 22 d. darbų perdavimo akte ranka padarytas įrašas apie darbų trūkumus su nuoroda į 2015 m. spalio 2 d. pretenziją yra neaktualus vien dėl to, kad pretenzija yra vėlesnės datos negu surašytas pats aktas. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra ir pačios 2015 m. lapkričio 2 d. pretenzijos, kurioje užfiksuoti darbų trūkumai. Iš bylos duomenų matyti, kad nurodyta pretenzija nuo pat pradžių buvo pateikta į bylą (jos sudarymo data dokumente įrašyta 2015 m. spalio 30 d.). Pažymėtina, kad nurodytoje pretenzijoje atsakovė pakankamai išsamiai nurodė, kokius pažeidimus, vykdydama rangos sutartį, atliko ieškovė, įvertino jų ištaisymo kainą (nuostolius).Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ginčas kilo būtent dėl to, kad rangovui (ieškovei) reiškiant reikalavimą užsakovui (atsakovei) sumokėti už atliktus rangos darbus, užsakovas (atsakovė) ėmė ginčyti tokį reikalavimą, remdamasi darbų trūkumais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nepagrįstai konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvardijusi rangos darbų trūkumus (reiškusi dėl jų pretenzijas), apskritai nevertino ir nepasisakė, ar atsakovė tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) iš tikrųjų turėjo pretenzijoje įvardintų trūkumų, ar atsakovės nurodyta darbų rezultato ištaisymo kaina yra tinkamai apskaičiuota. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ginčą vien tik nurodydamas, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė atsakovei turėjo galiojantį, vykdytiną, apibrėžtą reikalavimą, kurio įvykdymo terminas buvo suėjęs, kas yra būtina sąlyga įskaitymui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prievolių įskaitymo galimybę, pirmiausia pagal nutarties 31 punkte nurodytas sąlygas turėjo nustatyti atsakovės reikalavimo atsiradimo pagrįstumą. Be kita ko, turėjo įvertinti ir tai, kad pagal rangos sutarties nuostatas turėjo būti suteikta galimybė ieškovei pačiai pašalinti darbų trūkumus, spręsti, ar ši galimybė ieškovei buvo pagrįstai apribota dėl atsakovės nurodytų priežasčių (per ilgai užsitęsę rangos darbai, atsakomybė prieš galutinį rangos darbų gavėją, kt.). Šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, tokiu būdu iš esmės būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Siemtecha“ ieškinį atsakovei UAB „Conresta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.