Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012 m balandžio 4 d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Jolantai Smilgin,dalyvaujant vertėjai Liubovei Chaleckienei,ieškovei J. K.,jos atstovui adv.Bogdan Jermak,atsakovei T. L.,jos atstovui adv.Vytui Kantaravičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nuostolių priteisimo iš bedraturčio pagal J. K. ieškinį T. L.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

LR CK 4.75 str.nustato ,kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas,juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ir kad kiekevienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto)pajamas,taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti ir kišsaugoti,mokesčiqams,rinkliavoms ir kitoms įmokoms.Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą(turtą),tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių ,kuriuos jis turėjo ,atlyginimą (LR CK 4.76 str.).Kadangi neturėjusi lėšų teismo sprendimu nustatytais terminais apmokėti atsakovei už tekusią buto dalį,tai butas buvo parduotas iš varžytinių .

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir siūlo tenkinti pilnai.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su buto remonto išlaidomis

LR CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Pagal teismų formuojamą praktiką ieškovės atlikti buto remonto darbai (plytelių išklojimas virtuvėje) negali būti pripažįstamos būtinomis turtui išsaugoti, t.y., neišklojus buto virtuvės plytelėmis, nekiltų grėsmė išnykti visam butui. Ieškovė plytelių klojimo darbus atliko negavusi jos, kaip bendrasavininkės, sutikimo ir leidimo. CK 4.77 str. 2 d. nustatyti daikto ar jo vertės padidinimo padariniai, kai bendraturtis tai padaro, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo: tokiu atveju jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti, nesužalojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti, nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Bendraturčių tarpusavio santykių pobūdis ir pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu) lemia, kad bendraturčiai, be kurių sutikimo padidintas bendras daiktas ar jo vertė, gali leisti padidinimus atlikusiam bendraturčiui įteisinti savo dalies padidėjimą. Šiuo atveju ji nedavusi leidimo atlikti Ieškovei plytelių klojimo darbus, todėl, juos atlikus, turi būti taikomi CK 4.77 str. 2 d. įtvirtinti veiksmų atlikimo be leidimo padariniai. Ieškovė turėjo pareigą kreiptis į ją, kaip į bendrasavininkę, su prašymu gauti sutikimą ir leidimą remonto darbams atlikti (privalėjo nurodyti kokius darbus, kokiais terminais, kada planuoja atlikti).Dėl to šis ieškininis reikalavimas dėl atlikto remonto išlaidų priteieimo atmestinas.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su buto komunalinių mokesčių apmokėjimu

Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai, remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 str.) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį. Pavyzdžiui, neretai bendraturčiai savo tarpusavio santykius individualizuoja jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.969 str.) arba sutartimi dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.). Kartais bendraturčiai savo santykius sureguliuoja tik tam tikru konkrečiu klausimu. Pavyzdžiui, bendraturčiai tarpusavyje sudaro pavedimo sutartį (CK 6.756 str. 1 d.), kuria įgalioja vieną iš bendraturčių atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su bendro daikto naudojimu ar disponavimu. Šiuo atveju tarp jos ir Ieškovės kaip tik ir susiklostė tokia situacija, kai bendrasavininkai buvo susitarę dėl disponavimo bendrai priklausančiu daiktu.Su Ieškove buvo sudarytas susitarimas, kad ji apmokės visas buto išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius ir pan.), o ji savo ruožtu, nereikalaudama iš jos nuomos mokesčio, leis naudotis jai priklausančia buto dalimi. Be to , būtų nesąžininga ir neteisinga, jei ji turėtų pareigą apmokėti Ieškovės ir jos šeimos išlaidas būstui vien tik dėl to, kad buvo buto bendrasavininkė, nepaisant to, kad tuo butu nesinaudojusi ir jame negyvenusi..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo(b.l.15-16) matyti,kad ieškovė ir atsakovė nuo 2008-10-17 buvo įregistruotos buto,es. (duomenys neskelbtini), unik.Nr. (duomenys neskelbtini), savininkėmis po ½ dalį ,kur nuosavybės teisės jioms buvo įregistruotos 2008-05-20 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu.

Iš 2010-03-10 Vilniaus m 2-ojo apylinkės teismo sprendimo matyti,kad ieškovei J. K. buvo priteista ½ dalis aukščiau nurodyto buto,o iš T. K. buvo priteista T. L. 42500 Lt piniginė kompensacija.

Pateiktais AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“archyviniais duomenimis(b.l.6-9) nurodoma,kad už suteiktas paslaugas ginčo butui 2008-05 mėn.-2011-05 mėn.laikotarpiu už butą mokesčius mokėjo J. K.

Ieškovės pateiktais statybinių medžiagų įsigijimo kvitais (b.l.10-12)patvirtinamos jos turėtos išlaidos buto remontui.

Iš atsakovės pateiktų buto kambario,tualeto ir vonios fotonuotraukų matyti,kad butas yra labai apleistas.

Ieškovė teismo posėdyje pateikė apžiūrai nešiojamąjį kompiuterį,kuriame esančiose fotonuotraukose matyti,kad patalpa-virtuvė(kur ši virtuvė ir įėjimo durys iš kompiuterio informacijos nėra identifikuoti,kaip J. K. gyvento buto virtuvė ir įėjimo koridorius) yra remontuota,bei yra pakeistos įėjimo durys. Ieškovė tik patvirtino,kad tai yra vaizdai iš suremontuotos buto virtuvės,kur ji per vestuves išlydėjusi dukrą.

Apklausti ieškovės pakviesti liudytojai V. S.,J. A. ir A. K. parodė,kad po tėvo mirties paveldėtas butas buvo labai blogam stovyje,nes butas buvo apleistas,buvo sulūžusios buvusios faneruotos įėjimo durys,virtuvėje buvo jau supuvusiu rėmu langas.Dėl to 2008 m vasarą bute J. K. atlieko dalinį remontą,kur pakeitė įėjimo duris,virtuvėje įdėjo naują pastaikinį langą,virtuvėje išklijavo grindis plytelėmis,išlyginę ,išglaistę virtuvės sienas ir lupas,nudažę,pervedę iš naujo elektrą,buvo pakeistos durys į kambarį.Taip pat buvo remontuotas ir įėjimo koridorius.Tačiau kambarys ,tualetas ir vonia liko dar neremontuoti.Šį remontą savo lėšomis atlikusi tik ieškovė.

Atsakovės pakviesta liudytoja J. Č. parodė,kad po tėvo mirties ir buto paveldėjimo atsakovė negyvena tėvų bute,kadangi ten gyvena ieškovė ir ji nepriimdavo pagyventi sesers T. Atvažiavusi į Vilnių T. L. kartais apsistodusi pas ją.Iš T. kalbos supratusi,kad ji net neturi šio buto rakto,o J. sakė,kad T. gali į butą užeiti,kai ji bus namuose,bei žinodama nuo seno seserų konfliktą supratusi,kad T. faktiškai neturėjo galimybės kartu gyventi bute.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Iš šalių paaiškinimų,apklaustų liudytojų patrodymų matyti,kad po buto paveldėjimo 2008-05-20 matyti,kad šiame bute buvo likusi gyventi tik ieškovė ir kad šiame bute atsakovė po buto paveldėjimo negyveno.Matyti,kad trumpą laiką,laikinai gal apie mėnesį laiko,šiame bute pagyveno atsakovės dukra.Atsakovė nurodo,kad su ieškove buvo sutarimas,kiek galima suprasti,kad žodinis,jog ieškovė gyvendama šiame bute viena turės pilnai ir apmokėti mokesčius už visas butui teikiamas komunalines paslaugas .Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti,kad būtent viena ieškovė ir mokėjo už komunalines paslaugas ir tuo patvirtinama,kad toks šalių žodinis susitarimas buvo vykdomas.Ieškovė nepateikė kitokių įrodymų(rašytinių),kad ji būtų kada nors raginusi atsakovę apmokėti ½ dalį butui teikiamų komunalinių mokesčių.Dėl to šiuo atveju toks tik vienos ieškovės mokesčių mokėjimas neprieštarauja civiliniuose santykiuose nustatytiems teisingumo,protingumo ir sąžinigumo principams(LR CK 1.5 str.) bei atitinka geros moralės požiūrį,kadangi ji viena pilnai naudojosi butu ,o atsakovė nesinaudojo jai priklaususia buto dalimi bei ieškovė jai nemokėjo nuomos mokesčio už naudojimasi atsakovei priklausančia buto dalimi,nes praktikoje netgi yra dažni atvejai,kai visas butas išnuomojas nuomininkui,kad jis sumokės visus buto mokesčius(ypač šildymo sezono metu),nereikalaujant iš jo buto nuomos mokesčio.Dėl to teismas laiko,kad atsižvelgus į šią aplinkybę,kad tik viena ieškovė su savo šeima per šį laikotarpį po buto paveldėjimo naudojosi butu ir jame nuolat gyveno,tai ir privalėjo sumokėti visus mokesčius už butą.Dėl to teismas laiko,kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti LR CK 4.76 str.ir 4.82 str.3d.nuostatų ir ieškinio reikalavimas dėl dalies komunalinių mokesčių priteisimo iš atsakovės atmestinas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3624,98 Lt buto remonto nuostolių atlyginimo,kuriuos ji išleidusi atliekant buto remontą.Iš surinktų byloje įrodymų teismas laiko,kad ieškovės nurodomas remonto buto virtuvėje,bei įėjimo koridoriuje faktas yra įrodytas.Ieškovė nurodo,kad remontas bute nebuvo atliekamas kambaryje,vonioje ir tualete.Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti,kad šio buto patalpos yra labai apleistos ir joms tikrai buvo būtinas remontas.Iš pateiktų fotonuotraukų galima padaryti išvadą,kad analogiškas vaizdas galėjo būti ir virtuvėje,bei įėjimo koridoriuje.Tačiau atsakovė pateikdama fotonuotraukas apie kambarį,vonią ir tualetą nepateikė fotonuotraukų su vaizdais apie buto įėjimo duris,įėjimo koridorių ir virtuvę,t.y.tas patalpas,kurios pagal ieškovės nurodymą yra suremontuotos,bei tokio šių patalpų fotonuotraukų nepateikimo priežasčių atsakovė nieko nepaaiškino.Tai netiesiogiai patvirtina ieškovės nurodymą ,kad šios buto patalpos buvo suremontuotos,bei pateiktais įrodymais patvirtinamos turėtos remonto išlaidos.Tokiu būdu matyti,kad po ieškovės atlikto buto dalies remonto buto vertė padidėjo.Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė,kad ji nedavusi sutikimo ieškovei remontuoti butą ir dėl to nėra atsakinga dėl ieškovės išleistų lėšų buto remontui.Iš atsakovės paaiškinimo teisme matyti,kad ji matydama,kad ji bute negyvens nesiekė kaip nors pagerinti buto būklę atliekant buto remontą.Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti,kad buto būklė buvo gan apleista ,bei esant avarinės būklės virtuvės langui(supuvęs lango medinis rėmas)butui buvo būtini remonto darbai.LR CK 4.76 str.3d.numato,kad daikto bendraturtis proporcingai savo daliai(šiuo atveju buto savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti.Todėl ieškovės atliktas remontas buvo nukreiptas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto buto išsaugojimui .Iš šalių tarpusavio santykių matyti,kad tarp jų nebuvo asmeninio bendravimo bei bendravimo buto išlaikymo ir išsaugojimo klausimais.Atsakovė nurodė,kad ji nedavusi sutikimo ieškovei atlikti remonto darbų.Tačiau atsakovė nepateikė ir įrodymų,kad ji raštiškai būtų nurodžiusi ieškovei savo nesutikimą atlikti bet kokius buto remonto darbus .Dėl to matyti,kad atsakovė savo faktiškais veiksmais neprieštaravo buto remontui bei to pasekoje buto vertės padidiėjimui.Dėl to padidėjus buto vertei ir po to butą perdavus atsakovei bei vėliau butą pardavus buto vertė buvo įvertinta su padidiėjusia verte.Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės gauti ½ dalį buto vertės padidėjimo.Kadangi ieškovė buto remontui išleido 3624,98 Lt ir šiai sumai padidino buto vertę,tai ieškovei priteistina pusę šio vertės padidėjimo,kas sudarytų 1812,49 Lt.

Ieškovė pateikdama ieškinį buvo sumokėjusi 220 Lt žyminį mokestį,kurio sumokėjimaspatvirtinamas2011-07-18 ir 2011-09-28 mokėjimo nurodymais(b.l.4,21).Ieškovė taip pat pateikė advokato pinigų priėmimo kvitą Nr.654602,iš kurio matyti,kad ji sumokėjo 1500 Lt už advokato pagalbą.Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas tiki ¼ daliai,tai ieškovei iš atsakovės priteistina 55 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo,bei atsižvelgus į bylos sudėtingumą 500 Lt turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Atsakovei 2011-10-28 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.(1.7)-S-3207-11 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba.Tačiau iki bylos išnagrinėjimo nebuvo pateikta pažyma apie valstybės turėtas išlaidas teikiant teisinę pagalbą ir dėl to teismas negali išspręsti šių išlaidų paskirstymo klausimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies .

Priteisti ieškovei J. K. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. L. a.k(duomenys neskelbtini) 1812,49 Lt(vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvylika litų keturiassdešimt devynis centus)nuostolių atlyginimo, 55(penkiasdešimt penkis )litus turėtų bylinėjimosi bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 500(penkis šimtus) litus turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.