Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Byla Nr. ATP-503-174/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
ATP-503-174/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05353-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
P. K.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-503-174/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05353-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. (P. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo P. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 18 d. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 18 d., apie 18.27 val., adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iki iš galo stovinčios transporto priemonės ir atsitrenkė į ją. Po eismo įvykio, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu P. K. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad jis 2013 m. gruodžio 18 d. vakare savo automobiliu važiavo į prekybos centrą „Maksima“, esantį Taikos pr. 61, Klaipėdoje. Į automobilių stovėjimo aikštelę jis įvažiavo iš Dubysos gatvės. Laisvų stovėjimo vietų buvo pakankamai, vienoje jų ir pastatė savo automobilį. Grįžęs iš „Maksimos“, išsisuko iš aikštelės ir kaip niekur nieko parvažiavo namo. Tuo metu jis nepastebėjo ir visiškai nejuto, kad būtų kliudęs kitą automobilį. Tik po to, kai policija pateikė jam įrodymus, ir apžiūrėjęs savo automobilio galinį buferį, jis suprato, kad galėjo atsiremti į kitą automobilį.

Apeliantas P. K. teigia nesutinkantis su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu dėl šių priežasčių. Visų pirma apeliantas pažymi, kad 2013 m. gruodžio 18 d. vakare prie prekybos centro „Maksima“ jo automobilis buvo pastatytas tam skirtoje vietoje. Kaip matyti iš byloje esančių V. D. priklausančio automobilio „Toyota Auris“ fotonuotraukų, jo automobilis buvo paliktas ne stovėjimui skirtoje vietoje, o aikštelės važiuojamojoje dalyje, kur eismą reguliuoja rodyklės (KET 3 priedo 1.116 p.). Kaip matyti iš fotonuotraukų, kurias P. K. pateikė kartu su apeliaciniu skundu, toje vietoje, kurioje buvo paliktas stovėti automobilis „Toyota Auris“, automobilio stovėjimas neleidžiamas, aikštelės važiuojamąja dalimi galima važiuoti pagal nustatytą aikštelės ženklinimą. Transporto priemonių stovėjimo vietų ribas nustato siaura ištisinė linija (KET 3 priedo 1.1 p.). Akivaizdu, kad automobilis „Toyota Auris“ stovėjo aikštelės važiuojamojoje dalyje, nesilaikant aikštelės ženklinimo, už transporto priemonių stovėjimo vietų ribų (KET 3 priedo 1.16 p., 1.1 p.).

Be to, pagal KET 155.10 p. sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų kitų transporto priemonių eismui. Kadangi išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo vietos jis kliudė automobilį „Toyota Auris“, pats faktas patvirtina, kad šis automobilis kliudė jo transporto priemonės eismui. Todėl akivaizdu, kad V. D., palikdamas savo automobilį „Toyota Auris“ už jo, P. K., automobilio galo ir taip sudarydamas kliūtį jo automobilio eismui, pažeidė KET 155.10 p. reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, P. K. teigimu, dėl įvykusio autoįvykio, visų pirma, yra kaltas palikto neleistinoje vietoje automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas V. D., o ne jis – P. K.. Apeliantas pažymi, jog iš automobilio stovėjimo vietos, pažymėtos iš abiejų pusių ištisine linija, jis pradėjo eismą preziumuodamas, kad aikštelės važiuojamojoje dalyje negali būti stovinčių automobilių, kad už jo automobilio galo negali stovėti eismui kliudanti transporto priemonė. Todėl, P. K. nuomone, dėl eismo įvykio kaltu turėjo būti pripažintas V. D.. Tačiau jam net nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o teisme jis buvo apklausiamas tik kaip liudytojas.

Žemesnės instancijos teismas

Antra, pirmosios instancijos teismas atmetė jo paaiškinimus apie tai, jog jis nejuto, kad atsirėmė į kitą automobilį, ir nesuprato, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos. Teismo nuomone, byloje esančiose fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai akivaizdžiai rodo, kad tokio sužalojimo nebuvo įmanoma nepajusti. Su tokia teismo išvada P. K. nesutinka ir nurodo, jog byloje esančiose fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai yra nufotografuoti iš nedidelio atstumo ir padidinti. Faktiškai jo automobilio „Mitsubishi Lancer“ galinio buferio kairiajame kampe yra tik kelių centimetrų įskilimas, labai nežymiai buvo atitrūkusi galinio buferio kairioji pusė ir labai nežymiai, o ne gerokai, kaip nurodė teismas ginčijamame nutarime, nubrėžti dažai. P. K. pažymi, kad šiuo metu jo automobilio buferis yra pritvirtintas, bet ne perdažytas, ir net šiuo metu apžiūrėjus jo automobilį nesunku įsitikinti, kaip neva „ženkliai“ nubrėžti dažai. Taigi transporto priemonės apgadinimo mastas ir pobūdis, priešingai teismo išvadai, neleido jam suprasti, kad pasišalina iš eismo įvykio. Atvirkščiai, žinojimas, kad aikštelės važiuojamojoje dalyje už jo stovinčio automobilio pagal KET reikalavimus negali būti jokių stovinčią transportų priemonių, davė jam pagrindą vykti į namus. Važiuodamas namo jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes apie įvykį tuo metu jis nieko nežinojo. Todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. d., sudėties subjektyviosios pusės. Be to, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Dėl išdėstytų priežasčių P. K. nesutinka su teismo išvada, jog: „<...> aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir galimai siekimas nuslėpti neblaivumą, buvo viena iš priežasčių, paskatinusių jį tai padaryti“, nes tokios teismo išvados, apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai nepagrindžia. Neatsitiktinai šią išvadą teismas grindžia ne įrodymais, o prielaida, jog autoįvykio metu „galimai“ jis buvo neblaivus.

Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, jog: „P. K. pažeidė KET 132, 234 punktų reikalavimus, ir todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.“ Apeliantas nesutinka, jog jis pažeidė KET 132 ir 234 punktų reikalavimus.

KET 132 p. nurodyta, kad: „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti toki tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“ Taigi šiame KET punkte kalbama apie atstumą, siekiant neatsitrenkti į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, ir apie atstumą iš šono. Tuo tarpu sprendžiant iš bylos medžiagos ir automobilių apgadinimų, jis atsirėmė ne į priekyje važiuojančią transporto priemonę ir ne į iš šono važiuojančią transporto priemonę, o į už jo automobilio galo neleistinoje vietoje stovintį automobilį „Toyota Auris“, taigi KET 132 p. reikalavimų jis nepažeidė.

Pagal KET 234 p., su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tokia pareiga atsiranda tik tais atvejais, kai eismo dalyvis žino apie eismo įvykį, t. y. žino, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu. P. K. teigimu, šių aplinkybių jis nežinojo, todėl nepažeidė KET 234 p. reikalavimų.

Šalies argumentai

Apelianto P. K. teigimu, akivaizdu, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, netinkamai vertino įrodymus, o savo išvadas grindė prielaidomis, dėl to nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė nuobaudą.

Dėl išdėstytų aplinkybių P. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą ir bylą jam nutraukti ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo netenkinti P. K. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai P. K. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

P. K. skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu nubustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad vairuodamas atbulas automobilį kliudė greta stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Apeliacinį skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. kategoriškai neigia iš įvykio vietos pasišalinęs tyčia, anot jo, jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, o iš įvykio vietos nuvažiavo sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. P. K. teigimu, važiuodamas atbulas jis nematė ir nejuto, kad būtų atsitrenkęs į V. D. paliktą ne vietoje stovėti automobilį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo, tik po to, kai policija pranešė apie įvykį, suprato, kad galėjo kliudyti automobilį, todėl, apelianto nuomone, jis buvo nubaustas nepagrįstai. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, jo kaltę grindė prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais. Tokie apelianto P. K. skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad P. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas, priešingai negu teigia apeliantas, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors P. K. neigia jo veiksmuose buvus tyčią pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. K. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ir tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti prieštaringi P. K. parodymai. Kaip matyti iš policijos pareigūno R. S. 2013-12-18 tarnybinio pranešimo, 2013-12-18 18.27 gavus pranešimą, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Taikos pr. 61, Klaipėdoje, ties įvažiavimu iš Dubysos g. yra apgadinta transporto priemonė „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad eismo įvykio faktas pasitvirtino. Įvykio liudytojai nurodė, kad kita transporto priemonė iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nurodė nuvažiavusios transporto priemonės valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini), kad ji buvo raudonos spalvos, automobilio markės neįsidėmėjo. Buvo nustatyta, kad transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra raudonos spalvos „Mitcubishi Lancer“, ji priklauso P. K.. Netrukus telefonu susisiekus su P. K., pastarasis pareiškė, kad 2013-12-18, apie 18.27 val., jis niekur nevažiavo ir visą laiką buvo namie. Nuvykus P. K. gyvenamosios vietos adresu buvo apžiūrėtas jam priklausantis automobilis „Mitcubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo nustatyta, kad jis apgadintas, apgadinimų pobūdis atitiko automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, spalva sutapo su apgadinto automobilio dažų likučių spalva. Apklausiant P. K., pastarasis jau neneigė, kad adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, vairavo automobilį, tačiau teigė, kad jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Apklausos metu P. K. kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje, iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis paaiškino, kad alkoholį vartojo grįžęs namo, todėl atsisakė pasitikrinti alkotesteriu (b. l. 4). Taigi, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, P. K., kalbėdamas telefonu su pareigūnu, teigė, kad 2013-12-18 niekur nevažiavo ir buvo namie, tuo tarpu atvykus pareigūnui ir nustačius, kad P. K. priklausantis automobilis „Mitcubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas ir apgadinimų pobūdis sutampa su automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimais, P. K. nurodė kitokias aplinkybes, t. y. neneigė tą dieną važiavęs prie prekybos centro, esnačio adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje, tačiau jau tvirtino, kad jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto, todėl grįžo namo, alkoholį vartojo po to, kai grįžo. Tokias aplinkybes P. K. nurodė ir savo 2013-12-18 rašytiniame paaiškinime bei apklausiamas teisme (b. l. 8–9, 30). Duodamas parodymus teismo posėdžio metu P. K. nurodė, kad išsukdamas iš „Maksimos“ automobilių stovėjimo akištelės, nematė, kad kitas automobilis stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, kadangi buvo tamsus paros metas, garsiai grojo muzika, jis nematė stovinčio automobilio ir nepajuto kliudęs jį, todėl kaip niekur nieko parvažiavo namo. Tačiau kartu nurodė, kad tuo metu, kai jam reikėjo išvažiuoti, kitas automobilis stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, o tai prieštarauja jo paties teiginiams, kad išsukdamas iš „Maksimos“ automobilių stovėjimo aišktelės to kito automobilio jis nepastebėjo. Toks P. K. parodymų prieštaringumas rodo ne ką kitą, o jo siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Antra, apygardos teismas pažymi, jog byloje esančios fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos patvirtina, kad susidūrimo metu automobilių apgadinimai buvo žymūs, t. y. iš fotonuotraukų labai aiškiai matosi, kad yra žymiai apgadintas automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės buferis – padarytas buferio kiauryminis įlenkimas (b. l. 12). Minėtos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad ir apelianto automobiliui „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti aiškūs apgadinimai: skilęs galinio buferio kairysis kampas, atitrūkusi galinio buferio kairioji pusė, aiškiai nubrėžti dažai (b. l. 13–14). Įvertinus abiem automobiliams padarytus apgadinimus, darytina išvada, kad kontaktas tarp minėtų automobilių turėjo būti pakankamai stiprus bei garsus, todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. negalėjo nepajusti ir suprasti to, kad sukėlė eismo įvykį – kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Be to, kaip minėta, nors P. K. teigė, jog išvažiuodamas iš aikštelės jokio automobilio nepastebėjo, tačiau tai prieštarauja jo paties parodymamas apie tai, kad tuo metu, kai jam reikėjo išvažiuoti, kitas automobilis stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, tokiu būdu patvirtindamas, jog išvažiuodamas jis matė kitą automobilį.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas visus P. K. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis nesuprato, jog įvyko eismo įvykis ir sąžiningai klydo, atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, jog P. K., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, turėjo įvertinti tai, kad šalia jos vairuojamo automobilio stovi kitas automobilis, todėl turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, tačiau nepasirinko saugaus atstumo iki automobilių stovėjimo aikštelėje šalia stovėjusio automobilio ir į jį atsitrenkė bei apgadino. Žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, P. K. sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.

Apeliaciniam skunde taip pat dėstoma daug argumentų apie tai, jog dėl eismo įvykio yra kaltas V. D., nes jis, pažeisdamas KET reikalavimus, paliko stovėti savo automobilį „Toyota Auris“ ne stovėjimui skirtoje vietoje, o aikštelės važiuojamojoje dalyje, kur eismą reguliuoja rodyklės. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie apelianto samprotavimai yra nepagrįsti. Kaip liudytojas teisme apklaustas R. P. paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo paliktas nukentėjusiojo automobilis, ženklų nėra, todėl asmuo galėjo toje vietoje palikti automobilį, neįjungęs avarinio signalo, o jei būtų kam nors trukdęs, tokiu atveju, būtų už tai atsakęs, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. K. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai P. K. kaltės klausimu dėl jam inkriminuotų pažeidimų neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, kuris išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, jš naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė