Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Bronės Vidzėnienės, teisėjų Eligijaus Gladučio, Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. T. ir A. K. išteisinti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama AB “L” instaliacijos laidų gamybos baro viršininke ir būdama darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už saugų ir sveiką darbą, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 16 str. 1 d., LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 1 privalomo priedo 2.8 p., t.y. pagal 2002-05-28 technikos direktoriaus A. V. patvirtintus pareiginius nuostatus privalėdama produkcijos gamybai naudoti tvarkingą, reikiamos kokybės technologijos įrangą, patikrintus kontrolės ir matavimo prietaisus, bandymo įrengimus, kaip to reikalauja „Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai“, nesiėmė priemonių, kad darbo įrenginio dalys būtų uždengtos apsaugais, arba būtų įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną, ypač zoną, kur yra judančios dalys, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe - 2007-05-26, apie 23 val. 50 min., Panevėžio mieste, AB “L”, esančios J. J. g. 4, instaliacinių laidų gamybos bare, laidų ir kabelių išbandytojai D. K. pervyniojant kabelį laidų ir kabelių pervyniojimo staklėmis „Biwater“, besisukantis staklių „Biwater“ atidaviklio būgnas išvyniojimo kryptimi metė kabelio vijas ir ant grindų pradėjo formuotis kabelio kilpos, viena iš tokių kilpų pagavo D. K. dešinę ranką ir bloškė D. K. ant besisukančio būgno, ko pasėkoje 2007-05-28, 16.55 val. VšĮ Panevėžio ligoninė D. K. nuo patirtų sužalojimų mirė, t.y. kaltinama šiais savo veiksmais padariusi nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas AB “L” instaliacinių laidų gamybos baro mechanikas technologas, kuris pagal pareiginius nuostatus privalo vadovautis „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais“, patvirtintais LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (toliau Nuostatai) ir kurio pareigos yra garantuoti įrengimų ir įrangos priežiūrą, jų atitiktį technologijos proceso reikalavimams, diegti į gamybą priemones, garantuojančias įrengimų ir darbuotojų saugų darbą, užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi baro darbuotojai, būtų tinkamai pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai, nesiėmęs priemonių, kad darbo įrenginio dalys būtų uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, pažeidė Nuostatų 1 priedo 2.8 p., LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 16 str. 1d., tai yra pažeidė nustatytus darbų saugos darbe reikalavimus, dėl ko 2007-05-26 d., apie 23 val. 50 min., Panevėžio mieste, AB “L”, esančios J. J. g. 4, instaliacinių laidų gamybos bare, laidų ir kabelių išbandytojai D. K. pervyniojant kabelį laidų ir kabelių pervyniojimo staklėmis „Biwater“, besisukantis staklių „Biwater“ atidaviklio būgnas išvyniojimo kryptimi metė kabelio vijas ir ant grindų pradėjo formuotis kabelio kilpos, viena iš tokių kilpų pagavo D. K. dešinę ranką ir bloškė D. K. ant besisukančio būgno, ko pasėkoje D. K. 2007-05-28 d. 16.55 val. mirė nuo krūtinės suspaudimo, įvykus daugybiniams dešinės pusės šonkaulių lūžiams, plyšus dešiniam plaučiui ir aortai, po to sekus vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę ir kraujavimui į širdiplėvės ertmę.

ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 176 str. 1 d. ir skirti kiekvienam iš jų po 35 MGL(4550 Lt) baudas. Priteisti iš AB “L“ 1500 Lt G. K. proceso išlaidų, apmokėtų advokatui už paslaugas, V. D. 5791 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos, O. D. 150000 Lt neturtinės žalos, VBĮ „Panevėžio teritorinė ligonių kasa“ 2821,04 Lt.

AB “L“ gamybos baro mechaniko – technologo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad jo pareiga garantuoti įrengimų ir įrangos priežiūros, jų atitiktį technologijos proceso reikalavimams, diegti į gamybą priemones, garantuojančias įregimų ir darbuotojų saugų darbą, užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi baro darbuotojai, būtų tinkamai pritaikyti darbui atlikti, t.y. privalėjo vadovautis tais pačiais „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais“.

Prokuroras skunde teigia, kad G. T. ir A. K. vadovaudamiesi „Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais“ privalėjo imtis visų priemonių, kad laidų ir kabelių pervyniojimo staklių „Biwater“ atidaviklio judančios dalys būtų pilnai uždengtos apsaugais ir būtų įrengti kitokie apsauginiai įtaisai. Jie, būdami darbdavio įgalioti asmenys, pažeidė kaltinime nurodytus darbų saugos įstatymuose nurodytus darbų ir sveikatos saugos reikalavimus, dėl ko kilo sunkūs padariniai. Jie yra tinkamai apmokyti ir atestuoti, neneigė supratę, kad darbo įrenginio besisukančios dalys turi būti uždengtos apsaugais, tačiau prie jų niekada nebuvo įvykęs nelaimingas atsitikimas, todėl mano, kad nebuvo reikalo įrengti papildomus užtvarus. Būtent šis neveikimas ir buvo tiesioginio nelaimingo atsitikimo priežastimi. Nuosprendyje teismas nepateikė išsamių motyvų, kodėl nesutinka su eksperto išvada, kad darbų saugos reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti tiesioginis padalinio vadovas, davęs užduotį darbams ir asmuo, atsakingas už įrangos techninę būklę. Teisme apklausta specialistė patvirtino ekspertizės akte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį ir patvirtino, kad gamybos baro viršininkas ir gamybos baro mechanikas privalėjo užtikrinti, kad darbo įrenginiai nekeltų darbuotojams pavojaus.

Teismas, pažeidžiant BPK 290 str., 305 str. 3 d. reikalavimus, nepaskelbė ir neįvertino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus tyrimo medžiagos apie nelaimingo atsitikimą ir jame esančio akto išvadų, kurios patvirtina ekspertizės akto išvadas. Tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai- skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų. Pagal kaltinamojo akto formuluotę, išteisintieji G. T. ir A. K. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 16 str. 1 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų" 1 privalomo priedo 2.8 p., t.y. nesiėmė priemonių, kad atidaviklis su būgnu būtų uždengti apsaugais arba būtų įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną, ypač zoną, kur yra judančios dalys, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.

Darbų saugos ekspertizės akte nurodyta, kad pervyniojimo linijai dirbant normaliu režimu, atidaviklyje esantis būgnas su kabeliu sukasi ir sudaro pavojų traumuoti dirbančiuosius, todėl zona tarp kompensatoriaus spintos ir atidaviklio yra pavojinga (2 t., 169 b.l.). Byloje nustatyta, kad būtent šioje zonoje kabelio kilpa pagavo nukentėjusiosios ranką ir nubloškė ant būgno. Tačiau ekspertė konstatavo, kad nelaimingo įvykio metu darbų saugą bendrovėje reglamentavusių lokalių teisės aktų – Laidų ir kabelių išbandytojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 38, patvirtintoje 2003-12-18 technikos direktoriaus įsakymu ir Laidų ir arba kabelių pervyniojimo į ritinius ir rites staklėmis darbo procedūroje DP C-134 nėra nurodyta, kad darbuotojui draudžiama būti tarp kompensatoriaus spintos ir atidaviklio. Taigi, lokaliais teisės aktais nebuvo įvertinta nei darbuotojo patekimo į pavojingą zoną rizika, nei, atitinkamai, staklių būgno neaptvėrimo apsauginiais įtaisais rizika, todėl nebuvo taikytos jokios prevencinės priemonės. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad teismas turėjo vadovautis darbų saugos ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyta, kad darbų saugos reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti tiesioginis padalinio vadovas, davęs užduotį darbams, t.y gamybos baro vadovė G. T. ir asmuo, atsakingas už įrangos techninę būklę, t.y. gamybos baro mechanikas – technologas A. K.. Tačiau baudžiamojon atsakomybėn trauktino subjekto nustatymas yra išimtinė teismo, o ne darbų saugos specialisto kompetencija, todėl eksperto išvados neturi išskirtinės įrodomosios reikšmės ir turi būti vertinamos kartu su kitais bylos įrodymais. Teismas, aiškindamasis, kurie bendrovės darbuotojai buvo įgalioti įvertinti jau nurodytą darbo su staklėmis ,,Biwater“ riziką ir imtis prevencinių priemonių, nuosprendyje išsamiai išanalizavo AB ,,L“ lokalius teisės aktus, susijusius su darbų sauga. Bendrovės technikos direktoriaus 2004-04-01 pareiginių nuostatų 2.29 p. numatyta, kad jis pavaldžiuose struktūriniuose padaliniuose organizuoja darbuotojų saugų darbą pagal saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus ir sudaro sąlygas, kad būtų galima vadovautis tokiais reikalavimais (2 t.,113-116 b.l.). Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovo 2003-12-23 pareiginių nuostatų 2.4.3.2 p. vadovą įpareigoja organizuoti rizikos veiksnių tyrimus, pagal tyrimus nustatyti darbo vietas, kuriose turi būti įgyvendinamos prevencinės priemonės ir kartu su darbdavio įgaliotais asmenimis, padalinių vadovais rengti technines, organizacines ir kitas prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe bei avarijoms išvengti (2 t., 118-123 b.l.). Šie pareiginiuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai patvirtina teismo išvadą, kad bendrovės generalinis direktorius dalį savo įgaliojimų darbų saugos srityje, kurie susiję su nelaimingų atsitikimų rizikos įvertinimu ir prevencijos priemonių parinkimu, buvo delegavęs pavaldiems asmenims: bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovui, įgaliotam tirti rizikos faktorius ir rengti prevencines priemones ir bendrovės technikos direktoriui, privalančiam sudaryti sąlygas tokiems tyrimams ir jų įgyvendinimui. Tuo tarpu išteisintųjų įgaliojimų darbų saugos srityje buvo žymiai siauresni. G. T., AB ,,L“ Instaliacinių laidų gamybos baro, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, viršininkės 2002-05-28 pareiginių nuostatų 2.5. p. nurodyta, kad ji privalo produkcijos gamybai naudoti tvarkingą, reikiamos kokybės technologijos įrangą, patikrintus kontrolės ir matavimo prietaisus, bandymo įrengimus, kaip to reikalauja „Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai", 2.27. p. – privalo reikalauti, kad baro darbuotojai dirbtų vadovaudamiesi saugos ir sveikatos instrukcijomis, darbo procedūromis, įrenginių eksploatavimo taisyklėmis, 2.29 p. – privalo potencialiai pavojingus įrenginius prižiūrėti ir dirbti su jais (1 t., 168-172 b.l.). A. K., baro mechaniko technologo, pareiginių nuostatų 2.1. p. jį įpareigoja garantuoti įrengimų ir įrangos priežiūrą, jų atitiktį technologijos proceso reikalavimams, 2.13. p. diegti į gamybą priemones, garantuojančias įrengimų ir darbuotojų saugų darbą, užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi baro darbuotojai, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai (1 t., 162-165 b.l.). Abiejų išteisintųjų pareiginėse instrukcijose yra bendro pobūdžio nuostatos, kad jie atsakingi už saugų ir sveiką darbą, priešgaisrinės saugos ir vidaus darbo taisyklių laikymąsi. Tačiau nei vieno iš išteisintųjų pareiginėse instrukcijose nėra nurodyta, kad jie atsakingi už rizikos veiksnių tyrimą ir nelaimingų atsitikimų bendrovėje prevenciją, kuri tiesiogiai susijusi su jiems inkriminuota veika: nesiėmimu priemonių, kad staklių, prie kurių dirbo žuvusioji, atidaviklis su būgnu būtų uždengi apsaugais arba būtų įrengti įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną tarp kompensatoriaus spintos ir atidaviklio, arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą darbuotojui esant pavojingoje zonoje. Nors G. T. AB ,,L“ generalinio direktoriaus 2003-12-29 įsakymu buvo įtraukta į rizikos faktorių įvertinimo komisiją, tačiau už šio įsakymo vykdymo kontrolę ir rizikos šalinimo priemonių plano sudarymą buvo atsakingas AB ,,L“ generalinis direktorius (4 t., 5; 8-9 b.l.), o bendrovės technikos direktorius buvo atsakingas už bendrovės 2005-12-28 sudarytą nepriimtinos rizikos šalinimo ir mažinimo antraeilių priemonių planą instaliacijos laidų gamybos bare (4 t., 10 b.l.). Šie lokalūs teisės aktai patvirtina, kad darbdavį atstovaujantis asmuo išteisintiesiems nepavedė rizikos vertinimo ir nelaimingų atsitikimų prevencijos žuvusiosios darbo bare ir jų įgaliojimai darbų saugos srityje buvo susiję tik su norminiais ir lokaliais teisės aktais patvirtintų darbo saugos reikalavimų priežiūros laikymusi, tinkamos įrenginių eksploatacijos užtikrinimu. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad G. T. 2004-01-16 išduotas darbų saugos pažymėjimas, 2004 m. vasario 12-13 d. ji mokėsi darbdavių profesinės rizikos klausimais, A. K. 1997-04-28 buvo atestuotas darbuotojų saugos darbe klausimais, yra susiję su jų kvalifikacijos kėlimo ir užimamų pareigų kvalifikaciniais reikalavimais, todėl nepagrindžia skunde daromos išvados dėl išteisintųjų įgaliojimų apimties darbų saugos srityje.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino Valstybinės darbo apsaugos inspekcijos Panevėžio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe 2007-06-28 akto išvados ir kitos tyrimo medžiagos, nes iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertė rėmėsi ir nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga (2 t., 167-172 b.l.). Be to, prokurorės skunde nurodo, kad šis nelaimingo įvykio tyrimo aktas tik patvirtina ekspertizės išvadas dėl to, kad nelaimingo atsitikimo priežastis - darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams, tačiau ši aplinkybė pripažinta ir nuosprendžiu, o pagrindinis tiek nuosprendyje, tiek skunde aptariamas klausimas susijęs su nusikalstamos veikos subjektais, o ne su nelaimingo įvykio priežastimis.

Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl išteisintųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą nebuvimo, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.