Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12663-568/2011 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. K., J. A. K., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), teisminiai ginčai pasibaigė 2009 m., o atsakovė vėliausiai privatizavo šiame name butą Nr. 14, nes nebuvo susitarimo tarp pačių atsakovų. Tai posėdyje patvirtino apklausti liudytojai. Į atsakovų privatizuotą Nr. 14 butą ir pastogės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė pretendentams nebuvo atkurta, o pasibaigus ginčams, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuomininkams, į kurių nuomojamas gyvenamąsias patalpas nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo leista privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad buvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, ieškovui ir kitiems pretendentams, pasibaigę teisminiai ginčai dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atsakovai K. buvo pateikę visus reikiamus dokumentus buto privatizavimui, todėl teismo manymu nebuvo pagrindo naikinti ieškovo ginčijamą sandorį tuo pagrindu, kad tokio sandorio sudarymui buvo reikalingas ieškovo sutikimas. Teismas sprendime akcentavo, kad ieškovas neginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-17 įsakymo Nr. A-1774, kuriuo buvo nuspręsta leisti V. K. privatizuoti gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini). Teismas nustatęs, kad privatizuojant butą gyvenamojo namo nuomininkams nebuvo reikalingas ieškovo sutikimas privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), sprendė, jog ieškovo duoto sutikimo atsakovams privatizuoti butą Nr. 14 panaikinimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių. Teismas nurodė sprendime, kad ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės buvimą. Atsakovės J. A. K. sutikimas, kad ieškovui būtų atkurtos nuosavybės teisės į palėpę gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) teismo manymu nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybei neatkūrus tokių teisių ieškovui, atsakovė J. A. K. prarado teisę pirkimo-pardavimo būdu įsigyti iš valstybės butą ar bendro naudojimo patalpas. Priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pasibaigus visiems teisminiams ginčams dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nuomininkai, į kurių butus nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, įgijo teisę pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 puntą privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimas Nr. 1013 tvarkos aprašas. Teismas vadovavosi sprendime LR CK 4.82 straipsniu, kuriame numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai būtų perleidę ieškovui ar kitiems asmenims jiems proporcingai priklausančią pastogės patalpų dalį, todėl ieškovo reikalavimą dėl sandorių, kurių pagrindu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 63/100 dalis palėpės patalpų atsakovo V. K. vardu panaikinimo atmetė. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą dėl sutikimo privatizuoti butą panaikinimo ir dėl dalies pastogės patalpų bei tų pačių patalpų perdavimo akto, taikant restituciją ir ginčo gyvenamąsias patalpas bei dalį palėpės grąžinant patalpas Kauno miesto savivaldybei (LR CPK 178 str.).

Teismas netinkamai įvertino atsakovės pasirašytą J. A. K. sutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui į visą pastato pastogę, nes teismas nustatęs, kad atsakovė neįvykdė susitarimo dėl atsisakymo pretenzijų į ginčo pastogę, atsakovės veiksmus pateisino, dėl to buvo šališkas ir priėmė neteisėtą sprendimą, pažeidė CPK 21 str.

Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovams, nors atsakovų atstovė nežinojo faktinių bylos aplinkybių, kurias papildė pats ieškovas pateikdamas į bylą rašytinį įrodymą- notaro kontoroje patvirtintą atsakovės sutikimą nereikšti ieškovui pretenzijų dėl ginčo pastogės. Teismas pažeidė LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d., nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovams, neatskleidė bylos esmės, atėmė iš ieškovo galimybę išklausyti pačią atsakovę, atsakovei užduoti klausimus, nes atsakovės atstovė dėl faktinių aplinkybių paaiškinimų teisme duoti negalėjo. Todėl teismas pažeidė CPK 12 ir 17 str., atėmė iš ieškovo galimybę įrodinėti ieškinio reikalavimus atsakovės parodymais.

Teismas sprendimą pagrindė prielaidomis ir spėlionėmis, netinkamai vertino ir nurodė sprendime liudytojų paaiškinimą apie ieškovo ir atsakovės susitarimą , dėl to pažeidė LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d., neteisingai išaiškino bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Atsakovų tarpusavio susitarimas dėl buto privatizacijos turi būti vertinamas kaip atsakovų apgaulės panaudotos ieškovo prieš ieškovą įrodymas.

Atsakovės susitarimas su ieškovu buvo sudarytas iki 2009 m., ieškovas niekada nepretendavo į atsakovų nuomojamą butą Nr. 14, nors galėjo tai padaryti, jeigu nebūtų susitaręs su atsakove, teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl teismas pažeidė LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. ir neteisingai išaiškino reikšmingas byloje aplinkybes, neatskleidė bylos esmės.

Ieškovo sutikimas leisti privatizuoti atsakovei butą buvo reikalingas, tai patvirtina esanti savivaldybėje medžiaga, liudytojų paaiškinimai, patvirtinantys, kad pateikė savivaldybei ieškovo sutikimą dėl buto privatizavimo, taip pat galiojantys tuo metu įstatymai ir poįstatyminiai aktai ­ Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintas Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašas. Todėl pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai taikė aukščiau įvardintų materialinės teisės aktų nuostatas šioje byloje, dėl to pažeidė LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d.

Ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, nes nėra pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar saugomi interesai, kad jis neturi ir negali turėti jokių teisių į ieškinyje nurodomą ginčo objektą, kadangi ieškovas neturi jokių teisių į atsakovo V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad neturi ir teisės pateikti ieškinio dėl šio buto perėjimo atsakovo V. K. nuosavybėn. 2008 m. gruodžio 15 d atsakovės J. A. K., A. B. bei ieškovo J. J. sutarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo reikalingas ieškovui V. J., kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į palėpės patalpas. Nuosavybės atkūrimo procesas baigėsi 2009 m. ir ieškovui buvo atkurta nuosavybės teisė tik į dalį turto, o palėpė tapo bendrojo naudojimo patalpa, kurią buvo galima išsipirki. Atsižvelgiant į tai, jog palėpės patalpos teismo sprendimu buvo pripažintos bendro naudojimo objektu, bei į tai, kad išsipirkti palėpę pageidavo V. K., ginčo patalpa privatizuota atsakovo vardu, atsakovai nesiekė apgauti ieškovo. Ieškovas jokiais leistinais įrodymais neįrodė apgaulės (CK 1.91 str.), priešingai - bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad ieškovas siekė suklaidinti ir užvaldyti jam nepriklausantį turtą. Atsakovė J. A. K. būdama buto Nr. 14 nuomininkė, negalėjo duoti jokio sutikimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui, o ieškovas šio sutikimo, kurio gavimą išviliojo apgaule, neturėjo jokių subjektinių teisių, susijusių su nuosavybės atkūrimu į pastogę name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas pirmosios instancijos teisme nereiškė nušalinimų teismo sudėčiai, dėl to apeliaciniame skunde teismo šališkumu remtis negali, o tai darydamas akivaizdžiai pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus bei piktnaudžiauja procesu. Atsakovai raštu buvo išreiškę savo poziciją atsiliepimuose ir savo teises gynė per advokatą, todėl nepagrįstas apelianto motyvas, kad neatskleista bylos esmė. Liudytojų parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo teiginių dėl apgaulės, ar esminių bylos aplinkybių, be to parodymai buvo neinformatyvūs. Teismas turi teisę įvertinti įrodymus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, nes tai yra teismo nepriklausomumo principo išraiška ir niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Palėpe privatizuota teismo sprendimu, teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymu Nr. A-1996 buvo atkurtos piliečių V. J. ir S. J. (įpėdinio) nuosavybės teisės į tėvo ir vyro J. J. turėtą 1/8 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tai yra 98.60 kv. m bendrojo ploto butų, 30,24 kv. m rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų bei grąžinta natūra V. J. ir S. J. įpėdiniui lygiomis dalimis 49,71 kv. m. bendrojo ploto 10-to buto (X-l/3,85, X-2/3,ll, X-3/9,02, X-4/15,97, X-5/17,75) su rūsiu (R-19/2.35) ir dalimi bendrojo naudojimo patalpų (R-1/0,49 nuo 8,12, R-4/2,14 nuo 35,60, R-5/1,35 nuo 22.56. R-6'0.34 nuo 5.60. R-8/1,39 nuo 23,25) ir dalį rūsio (R-7/13,51 nuo 82,50), po 0,48 dalis 50.86 kv. m bendrojo ploto 17 buto, vėliau tai yra lygiomis dalimis 48,89 kv. m bendrojo ploto patalpų (XVII-l/3.57 nuo 3.93. XVII-2/21,91, XVII-3/12,37 nuo 13,09, XVII-4/8,41 nuo 8,97, XVII-5/2,63 nuo 2.96) su dalimi rūsio (R-25/2,28 nuo 2,37) ir dalimi bendrojo naudojimo patalpų (R-l/0,55 nuo 8,12. R-4'2.39 nuo 35.60, R-5/1,52 nuo 22,56, R-6/0,37 nuo 5,60, R-8/1,56 nuo 23,25), esančius (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-18 įsakymu Nr. A-2454 buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymas Nr. A-1996 ir išbraukti 2 punkte žodžiai ir skaičiai „po 0,48 dalis 50.86 kv. m bendrojo ploto 17 buto, nurodant, tai yra lygiomis dalimis 48,89 kv. m bendrojo ploto patalpų (XVII-1 3.57 nuo 3.93, XVII-2/21,91, XVII-3/12,37 nuo 13,09, XVII-4/8,41 nuo 8,97, XVII-5,/2,63 nuo 2,96) su dalimi rūsio (R-25/2,28 nuo 2,37)". Tuo pačiu įsakymu ankstesnio įsakymo 3 p. pripažintas netekusiu galios, vėlesnis 2007-07-18 įsakymas priimtas vadovaujantis (b. l. 107, 93-96) Kauno apygardos administracinio teismo 2007-04-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-355-424/2007, kuriuo nuspręsta panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymo Nr. A-1996 2 punkto dalį dėl grąžinimo dalies turto natūra įpėdiniui, kiek tai susiję su 17 butu gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis apeliantas nepretendavo į atsakovų nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), todėl šis butas nepateko į grąžintino ieškovui turto visumą. Apelianto motyvas, kad jis 2009-05-22 atsisakė pretenzijų į atsakovės nuomojamą butą šalių sutarimu ir tikėdamas, jog atsakovė nepretenduos į palėpės patalpas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog savivaldybės leidimu, kuriuo atsakovui nustatytą teisę privatizuoti 63/100 dalis palėpės buvo pažeistos apelianto teisės, nes to nepatvirtina surinkti byloje įrodymai. Byloje nenuginčyta, kad palėpės patalpos iki ieškovo ir namo nuomininkų susitarimo surašymo (2008-12-15) nebuvo įtrauktos į ieškovui grąžintino turto visumą,ir tik pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui į apeliantui tenkančio nekilnojamo turto dalį, namo palėpės patalpos buvo inventorizuotos ir įregistruotos nekilnojamo turto registre. Išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir pasibaigus teisminiams ginčams dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-17 įsakymu Nr. A-1774, leista privatizuoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K. vardu. Šis įsakymas byloje nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi byloje šiuo įsakymu ir konstatuoja, kad atsakovų nuomojamas butas buvo valstybės, o ne ieškovo dispozicijoje, todėl atsakovai būdami buto (duomenys neskelbtini), nuomininkai, veikė privatizacijos procese kaip savarankiški subjektai. Tad apelianto 2009-05-22 sutikimas leisti atsakovei privatizuoti butą Nr. 14 yra visiškai formalus, kadangi leidimą privatizuoti valstybės turtą lengvatinėmis sąlygomis suteikė ne apeliantas, o valstybės institucija, todėl atsakovai turėjo teisę pirkti palėpės patalpas, nes palėpės patalpos priklauso namo nuomininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 str.). Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad atsakovai negalėjo be ieškovo sutikimo privatizuoti savivaldybės nuomojamą atsakovams butą ir bendrojo naudojimo patalpas. Esant nustatytai aplinkybei, kad ginčo palėpės patalpos nebuvo įtrauktos į grąžintino ieškovams turto visumą, apskaitytos ir inventorizuotos VĮ Registrų centre, negalima sutikti su apelianto motyvais, jog atsakovas privatizavęs butą bei dalį ginčo palėpės veikė nesąžiningai, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atstovo Kauno miesto savivaldybės motyvais, kad atsakovai patalpas privatizavo nepažeisdami tuo metu galiojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo II dalies 5 punkte yra numatyta, kokius dokumentus turi pateikti asmenys, pageidaujantys privatizuoti savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Šiame tvarkos apraše yra nurodyta, kad asmuo turi raštu pateikti prašymą privatizuoti (pirkti) savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas ir (ar) jų priklausinius privatizavimą vykdančios institucijos vadovui. Apraše taip pat nurodoma, kad prašyme turi būti nurodytas pageidaujamų privatizuoti (pirkti) gyvenamųjų patalpų adresas, jų bendras plotas ir kitas individualus, naudojimosi šiomis patalpomis teisinis pagrindas, informacija, kurio pilnamečio šeimos nario vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Apraše taip pat nurodoma, kad su prašymu turi būti pateiktas asmens, kurio vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, pasas ar asmens tapatybės kortelė, dokumentai, patvirtinantys teisę privatizuoti (pirkti) gyvenamąsias patalpas pagal nurodytąjį įstatymą, naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis teisinis pagrindas (nuomos sutartis ar kitoks dokumentas), notaro patvirtintas nuomininko šeimos narių susitarimas, kurio vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai pateikė Kauno miesto savivaldybei visus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-21 nutarimo Nr. 1013 patvirtintame apraše, t. y. buvo pateiktas J. A. K. prašymas privatizuoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) , gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartis, sudaryta su atsakove J. A. K., Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymos apie tai, kad J. A. K. ir V. K. neturi ir neturėjo nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, J. A. K. ir V. K. asmens dokumentų kopijos, notaro patvirtintas J. A. K. ir V. K. susitarimas, kieno vardu bus sudaroma gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pažymos apie šeimos sudėtį, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl trečias asmuo Kauno miesto savivaldybė turėjo įstatyminį pagrindą priimti įsakymą dėl ginčo 63/100 d. negyvenamųjų patalpų privatizavimo. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl ginčo patalpų privatizacijos. Taip pat, negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų paaiškinimus. Apklausti teismo posėdyje liudytojai T. M., N. K. patvirtino, kad kartu su kitais gyventojais tarp jų ir atsakovė pasirašė sutikimą, kad ieškovui būtų atkurtos nuosavybės teisės į palėpę. Byloje nustatyta, kad ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į butus (Nr. 10, 17) ir dalį bendrojo naudojimo patalpų, ieškovas dėl to neprieštaravo, sutiko su valstybės institucijos sprendimu ir šį sutikimą ieškovas surašė raštu. Todėl pagrįstai nurodyta atsiliepimuose į apelianto skundą, kad išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apelianto motyvai dėl galėjimo nesutikti su nuomininkų pageidavimu privatizuoti jiems išnuomotus butus yra hipotetinė apelianto prielaida, kurios tariamų pasekmių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesureikšmino aiškindamas faktinės bylos aplinkybės. Bylos duomenimis apklaustos teismo posėdyje liudytojos T. M., N. K. patvirtino, kad po buto privatizacijos joms paskirtas palėpės dalis, vykdydamos anksčiau surašytą susitarimą, perleido ieškovui, nes apeliantas žadėjo uždengti stogą. Atsakovė buto neprivatizavo savo vardu, palėpės patalpų dalies ieškovui neperleido, palėpės dalis liko atsakovų žinioje dėl to negalima uždengti stogo . Tokiu būdu liudytojų paaiškinimas patvirtina, kad ieškovas įgijo teisę į palėpės patalpas atitekusias liudytojoms, ne dėl to, kad ieškovui būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo palėpę nuomininkų sutikimo pagrindu (1 t., b. l. 27), o dėl to, kad liudytojos geranoriškai perleido ieškovui dalį jų butui tenkančios pastogės. Taigi pateiktas byloje ieškovo ir buto nuomininkų susitarimas gali būti vertinamas ne kaip privaloma sąlyga namo nuomininkams po buto privatizacijos perleisti ieškovui dalį palėpės patalpų, į kurias ieškovui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, o kaip nuomininkų teise šias palėpės patalpas perleisti nuosavybės teise kitam šio namo asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas įgijo nuosavybės teisę į palėpės 63/100 dalis, neperleido šios palėpės dalies ieškovui ir dėl to nepateisino ieškovo lūkesčių dėl galimybės ieškovui nuosavybės teise disponuoti visa namo palėpe, nesudaro pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą ir panaikinti ginčijamus byloje turto perleidimo atsakovui 2010-06-30 sandorius, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Apelianto motyvai pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo ir atsakovų buto privatizacijos procesui, dėl apelianto galėjimo nesutikti su atsakovės teise privatizuoti nuomojama butą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, kadangi kaip paminėta anksčiau ieškovui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovės nuomojamą butą, tad atsakovė įgijo teisę privatizuoti nuomojama butą Nr. 14 ir dalį bendrai naudojamų patalpų. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes aiškino, tyrė surinktus byloje įrodymus ir priėmė teisėjų kolegijos vertinimu teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis ir spėlionėmis, tarp jų ir motyvas, kad neatskleista bylos esmė, nes apelianto motyvai prieštarauja bylos medžiagai.

Atmestinas apelianto motyvas, kad teismas buvo šališkas, nes šiam argumentui patvirtinti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, o esantys byloje dokumentai apelianto nurodytos aplinkybės nepatvirtina.

Apelianto motyvas, kad teismas tinkamai neįvertino to, kad atsakovė nevykdo susitarimo dėl atsisakymo nuo pastogės, teisėjų kolegijos nuomone yra nepagrįstas todėl atmestinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės J. A. K. sutikimas, dėl galimybės atkurti ieškovui nuosavybės teisės į visą palėpės plotą, nepanaikino atsakovės teisių disponuoti šiomis patalpomis buto privatizacijos procese, kadangi kaip nustatyta byloje, ieškovui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į palėpę. Todėl atsakovė savo teisę į bendrojo naudojimo patalpų privatizaciją galėjo realizuoti tiek pati, tiek per to paties buto kitą nuomininką, tai atsakovė ir padarė, perleidusį teisę privatizuoti butą atsakovui V. K.. 2010-06-01 atsakovų susitarime dėl buto išpirkimo atsakovo V. K. vardu nurodyta (1 t., b .l. 182), kad susitarimas sudarytas šalių laisva valia, vadovaujantis savanoriškumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (LR CK 6, 156 str.), šios aplinkybės ieškovo nebuvo ginčijamos, atsakovų susitarimas įstatymu nėra draudžiamas, o privatizuojant butą nuomininkų susitarimas buvo privalomas. Todėl apelianto motyvas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant atsakovės veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo motyvu į apeliacinį skundą, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog nedalyvaujant atsakovams teismo posėdyje nebuvo atskleista bylos esme. Priešingai nei aiškina apeliantas, atsakovai byloje raštu buvo išreiškę savo poziciją atsiliepimuose, taip pat savo teises gynė per advokatą, todėl atmestinas apelianto motyvas, kad dėl atsakovų nedalyvavimo buvo pažeistos procesinės teisės normos byloje, nes ieškovas jokių konkrečių aplinkybių, kurios nebuvo išaiškintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Kiti apeliacinio skundo motyvai iš esmės pakartoja anksčiau nurodytus arba nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teisėjų kolegija nenurodo procesiniame dokumente argumentų dėl paminėtų motyvų.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo nekeisti.