Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. eAS-1162-520/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
eAS-1162-520/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01050-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
S. P.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-1162-520/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01050-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. P. 2015 m. liepos 22 d. kreipėsi su skundu, prašydama įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus: nustatyti asmenis, atlikusius automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklype, esančiame prie gyvenamojo namo Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, įrengimo darbus, surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjai buvo pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2015 m. liepos 28 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2015 m. birželio 9 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1078 (16.2) (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Inspekciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus: nustatyti asmenis, atlikusius automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklype, esančiame prie gyvenamojo namo Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, įrengimo darbus, surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. P. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja dalyvavo 2015 m. birželio 9 d. vykusiame patikrinime, todėl teismas padarė išvadą, kad apie Akto priėmimo aplinkybes ir jo turinį jai buvo žinoma jau 2015 m. birželio 9 d. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja skundą teismui padavė 2015 m. birželio 23 d., todėl konstatavo, jog pareiškėja praleido Akto apskundimo terminą ir atsisakė priimti šį skundo reikalavimą. Padaręs išvadą, kad skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus yra išvestinis, teismas atsisakė priimti ir šį skundo reikalavimą.

III.

Pareiškėja S. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir skundą priimti.

Pareiškėja teigia, kad nepraleido termino skundui dėl Akto panaikinimo paduoti, nesutinka su teismo išvada, jog apie Aktą sužinojo 2015 m. birželio 9 d., nes jį pasirašė. Pareiškėja paaiškina, kad jos teises pažeidžia ne pats Akto surašymas, o jo turinys.

Pareiškėja pažymi, jog Akte nurodyta, kad patikrinime dalyvavo daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „SMILTIS“ pirmininkė, tačiau ji patikrinime nedalyvavo, todėl Aktas, kaip pareiškėjai nurodė patikrinimą atlikusios Inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovė, buvo baigtas pildyti vėliau, gavus informaciją iš DNSB „SMILTIS“. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja teigia, kad patikrinimo metu negalėjo žinoti, koks yra Akto turinys ir ar Aktas pažeidžia jos teises. Pareiškėja paaiškina, jog Aktą pasirašė kaip patikrinime dalyvavęs asmuo, tačiau jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Aktu, todėl ji 2015 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į Inspekcijos Klaipėdos skyrių prašydama Akte esantį jos parašą laikyti negaliojančiu. Į šį jos prašymą Inspekcijos Klaipėdos skyrius atsakė 2015 m. liepos 10 d. raštu, su kuriuo buvo pateiktas ir Aktas, todėl tik tada pareiškėja susipažino su Akto turiniu. Pareiškėja pažymi, jog tikrąjį Akto turinį galėjo tik numanyti iš Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 22 d. rašto, kurį gavo 2015 m. birželio 25 d. Pareiškėja nurodo, kad iš Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 22 d. rašto suprato, kad Aktas buvo surašytas 2015 m. birželio 16 d.

Pareiškėja akcentuoja, kad tik Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 22 d. rašte buvo išdėstyta Akto išvadų esmė – kad nebuvo nustatytas statybos darbų faktas, todėl pareiškėja mano, jog nuo šios informacijos pateikimo jai dienos gali būti pradedamas skaičiuoti terminas skundui dėl Akto panaikinimo pateikti, nes iki šio rašto gavimo nei pareiškėja, nei jos atstovai nežinojo, kokios išvados padarytos išklausius patikrinime nedalyvavusios DNSB „SMILTIS“ atstovą ir iki galo užpildžius visas Akto grafas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje spręstinas klausimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos S. P. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu – kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjai neprašius jo atnaujinti, teisėtumo bei pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Speciali tvarka, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, nustatyta ABTĮ. Tokia tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – viena tokių sąlygų – laikytis teisės aktuose nustatytų kreipimosi į teismą terminų. Pažymėtina, jog įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su Aktu pareiškėja susipažino jį pasirašydama 2015 m. birželio 9 d. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, susipažinusi su Akto turiniu bei atsižvelgusi į šio administracinio akto paskirtį, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Pareiškėja teigia, kad pasirašydama Aktą ji nesuprato, jog Aktas pažeidžia jos teises, nes atliekant patikrinimą nebuvo užpildytos visos Akto grafos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirašydamas dokumentą, kuriame fiksuojama tam tikra faktinė situacija, asmuo ne tik patvirtina, jog jis dalyvavo fiksuojant šią situaciją, bet ir suvokia, kokią aplinkybę jis pasirašydamas liudija. Šiuo atveju Aktas buvo rašomas atlikus ginčo teritorijos patikrinimą – pagal pareiškėjos pateiktą skundą buvo vertinama, ar buvo atliekami statybos darbai ir ar nebuvo padaryta pažeidimų. Akto lape, kuriame pasirašė pareiškėja, užfiksuoti atlikto patikrinimo rezultatai – „neužfiksuota statyba“, nenustatyta pažeidimų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų ir yra tas, jog turėjo būti nustatytas statybos faktas Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasirašydama 2015 m. birželio 9 d. Akte pareiškėja turėjo suprasti, koks Akto turinys ir skundą teismui galėjo paduoti iki 2015 m. liepos 9 d. Taigi šiuo atveju reikalavimą panaikinti Aktą pareiškėja pareiškė praleidusi terminą skundui paduoti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, jog pareiškėja praleido terminą apskųsti Aktą.

Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasis aptartu pagrindu ir šios teismo išvados teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos reiškiami reikalavimai apskritai gali būti administracinės bylos dalyku.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Siame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjos ginčijamas Aktas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Tačiau teisėjų pažymi, kad viešojo administravimo subjektai viena ar kita forma dalyvauja iš statybos kylančiuose santykiuose nuo statybos parengiamųjų darbų iki jau pastatyto statinio priežiūros pabaigos, kai statinys nugriaunamas. Dalyvaudami šiuose santykiuose, jie priima įvairius sprendimus (atlieka veiksmus), tačiau ne visi šie veiksmai (aktai, kuriuose šie veiksmai įforminami) gali būti savarankišku skundo (ginčo) administracinėje byloje dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-879-556/2015).

Pareiškėjos ginčijamame Akte konstatuota aplinkybė, jog atlikus patikrinimą pagal pareiškėjos skundą „neužfiksuota statyba“, taip pat nenustatyta pažeidimų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes pareiškėjai ar ją įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, Akte nėra. Akte tik konstatuotos faktinės aplinkybės, todėl toks aktas pats savaime pareiškėjai negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl Akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl šis Aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose, kuriose buvo pareikštas reikalavimas dėl iš esmės analogiško akto panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-879-556/2015).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo reikalavimą dėl Akto panaikinimo turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Inspekciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus: nustatyti asmenis, atlikusius automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklype, esančiame prie gyvenamojo namo Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, įrengimo darbus, surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įvertinusi susiklosčiusią teisinę situaciją, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu šį reikalavimą atsisakyti priimti kaip išvestinį iš pirmojo. Nustatyta, kad šį reikalavimą pareiškėja pareiškė paduodama skundą 2015 m. liepos 22 d.Pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs, kad pareiškėja yra praleidusi terminą tokiam reikalavimui pateikti. Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose yra nagrinėjami tokio pobūdžio reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-117/2013; 2013 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-147/2013; 2014 m. gruodžio 11d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2442/2014).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Akto panaikinimo, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau nurodė netinkamą atsisakymo priimti skundą pagrindą, kuris šia nutartimi keistinas. Įvertinus tai, kad nėra nustatyta, jog pareiškėja yra praleidusi terminą pareikšti reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti šį reikalavimą, naikinama ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį pakeisti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos S. P. skundo reikalavimą įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus: nustatyti asmenis, atlikusius automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklype, esančiame prie gyvenamojo namo Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, įrengimo darbus, surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, panaikinti ir šio pareiškėjos S. P. skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dalia VišinskienėLaimutis AlechnavičiusArtūras Drigotas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos S. P. skundo reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 9 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1078, pakeisti ir nurodyti, kad šį pareiškėjos S. P. skundo reikalavimą atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai