Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos (3) trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - (3) tris mėnesius, švelnesnės nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė bausmė D. G. paskirta laisvės atėmimas (3) trejiems metams (3) trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. G. , D. Ž. ir R. Š. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 14 d., apie 22 val. 30 min., veikdamas kartu su R. G. , nepilnamečiu D. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, Pakruojo rajone, Ūdekų kaime, vykstant diskotekai, viešoje vietoje – prie Ūdekų kultūros namų, ant kelio, įžūliais veiksmais, tyčia, R. G. ir D. Š. suėmus A. B. už megztinio bei ištraukus jį iš automobilio, D. Š. sudavus su kumščiu A. B. į veidą vieną smūgį ir šiam nugriuvus, užšokus gulinčiam A. B. ant nugaros ir keletą kartų pašokinėjus, visi sudavė ne mažiau 30 smūgių rankomis ir kojomis A. B. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Taip pat apeliantas nurodo, jog yra vedęs, turi mažametį vaiką, pažada ateityje nebedaryti naujų nusikaltimų.

Nuteistojo D. G. skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. G. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skiriant bausmę D. G. buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei bendrininkų grupėje. D. G. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui (Baudžiamojo kodekso 27 str. nusikaltimų recidyvas), skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika įvykdyta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo jo visišką nenorą daryti išvadų iš savo teistumų, keisti nusikalstamą gyvenimo būdą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. nuostatas, D. G. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Skundžiamu bei ankstesniu nuosprendžiais D. G. už tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 140 str. 1 d.) subendrintos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio nuostatų, nes skundžiamu nuosprendžiu nustatyta veika įvykdyta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė D. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams – taip pat nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.

Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis yra vedęs bei augina mažametį vaiką, nėra lemiamos svarstant bausmės parinkimo klausimą nuteistajam. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tai netrukdo jam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. ir 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinio skundo netenkinti.