Telšių apylinkės teismo įsakymas

2016-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1008/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
1-88-1008/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
G. G.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2014-11-02 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), motinai J. V. priklausančiame bute, būdamas neblaivus, konflikto metu motinos sugyventiniui A. K. virtuvėje ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į veidą, po to buto koridoriuje delnais ir kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip vieną kartą A. K. į veidą ir vieną kartą į nugarą, padarydamas A. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokų srityje, apatinio žandikaulio dešinės pusės sumušimą, dešinio inksto sumušimą, taip smurtaudamas sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią G. G. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. G. 2016-02-12 apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), motinai J. V. priklausančio buto virtuvėje, būdamas neblaivus, konflikto metu du kartus kumščiu sudavė motinos sugyventiniui A. K. į veido sritį, ne mažiau kaip du kartus iš kelio trenkė A. K. į galvą ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į veido sritį, padarydamas A. K. kraujosruvą kairio antakio srityje, taip smurtaudamas sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią G. G. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo 2014-11-02

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad A. K. pas jo mamą J. V. gyvena apie puse metų. Jis su A. K. visada sutardavo gerai, jokių konfliktų nebūdavo. 2014-11-02 jis buvo pas motiną bute, virtuvėje kalbėjosi su A. K.. Jie abu buvo neblaivūs. Tarp jo ir A. K. kilo žodinis konfliktas. Jie pykosi apie 10 min. Kiek prisimena, A. K. jį įžeidė, tačiau dėl ko, neprisimena. Dėl įžeidimo jis buvo supykęs ir įniršęs, todėl A. K. pasakė, kad duos į snukį. A. K. atsakė: „tai duok“, todėl jis motinos sugyventiniui liepė atsistoti, nes pasakė, kad sėdinčio nemuš. A. K. atsistojus, jis šiam du kartus kumščiu trenkė į veidą. Po to, A. K. susirietė ir nuėjo į koridorių, o jis jį toliau mušė: trenkė kumščiu į nugarą ir į veidą. Ar daugiau smūgių sudavė, jis nebeprisimena. Galėjo būti, kad ir sudavė daugiau smūgių, tačiau pats tiksliai prisimena tik tuos keturis smūgius, kuriuos nurodė. Po muštynių A. K. išėjo iš namų. Mama J. V., mačiusi konfliktą, taip pat išėjo į lauką ieškoti A. K.. Po kelių minučių jo mama grįžo ir liepė eiti į lauką. Lauke A. K. nebuvo, todėl mama jį palydėjo iki turgaus ir jis nuėjo pas savo draugą. Konfliktas tarp jo ir A. K. įvyko apie 18.30 val. Dėl savo poelgio, labai gailisi (53-54, 58-59 b. l.).

G. G. kaltė 2014-11-02 padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis apie metus laiko gyvena su sugyventine J. V. (duomenys neskelbtini). 2014-11-02 jis buvo išgėręs. Tądien į svečius atėjo G. G., kuris taip pat buvo neblaivus. Jis su G. G. kalbėjosi virtuvėje ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl darbo. G. G. dėl neaiškios priežasties pradėjo jį pulti, t. y. trankė rankomis jam į veidą. Kiek smūgių tiksliai sudavė, pasakyti negali, nes po pirmų smūgių jis beveik nieko neprisimena. Kaip per miglą jis prisimena, kad G. G. mušė jį buto koridoriuje ir laiptinėje. Jo sugyventinė J. V. jį gynė. Kiek pamena, po smurto G. G. išėjo kažkur toliau gerti, o jis su sugyventine nuėjo pas kitą J. V. sūnų, kuris nuvežė jį į gydymo įstaigą. G. G. prieš jį smurtavo 2014-11-02 apie 18.30 val. Šiaip jis su G. G. visada sutardavo gerai, tarp jų jokių konfliktų nebūdavo. Jis mano, kad kaltas yra alkoholis, nes G. G. pradėjo gerti kasdien. (14-15 b. l.).

liudytojos J. V. parodymais, kad ji su sugyventiniu A. K. gyvena jos bute apie metus laiko. 2014-11-02 sūnus atėjo į svečius. Ji buvo kambaryje, o G. G. ir A. K. virtuvėje. Ji girdėjo, kad jie kalbasi, po to lygtai pradėjo bartis. Ji atėjo į virtuvę, atsisėdo prie stalo su jais. Ji G. G. liepė eiti į namus. Staiga G. G. atsistojo ir sudavė vieną smūgį kumščiu A. K.. Po to G. G. dar mušė A. K. kambaryje, koridoriuje, vėliau išėjo į laiptinę. Ji su kitu sūnumi sugyventinį pati nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, iš kur medikai A. K. išvežė į Šiaulių ligoninę (17 b. l.). Papildomai J. V. parodė, kad būdama virtuvėje ji matė, kaip G. G. sudavė du smūgius kumščiu A. K. į galvos sritį. Būnant koridoriuje G. G. A. K. tempė už megztinio, ji matė, kaip jos sūnus suduoda vieną kartą kumščiu sugyventiniui į veidą. Ji tada bandė išskirti juos, tačiau G. G. ją nustūmė ir vieną kartą trenkė A. K. į nugarą (18-19 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1671/14 (04), kurioje nurodyta, kad A. K. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje, apatinio žandikaulio dešinės pusės sumušimas, dešinio inksto sumušimas. Apatinio žandikaulio lūžis nepatvirtintas radiologiškai. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais paveikus veidą ir dešinę juosmens pusę. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai, padaryti A. K., tiek juos imant kartu, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (28-29 b. l.).

Dėl nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo 2016-02-12

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-02-12 apie 12 val. jis, kartu su patėviu A. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė 7,5 proc. stiprumo alų. Apie 14 val. buvo nuėję pamiegoti, po to apie 16 val. atsikėlė ir toliau gėrė alų. Apie 19 val. tarp jo ir patėvio įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad A. K. pragėrė jo mamos uždirbtus pinigus. Jis su A. K. susiginčijo ir jis atsistojęs mamos sugyventiniui tris kartus ranka ir vieną kartą iš galvos sudavė A. K. į galvą. Šis po suduotų smūgių nuėjo į tualetą ir iškvietė policijos pareigūnus (140-141 b. l.). Papildomai G. G. parodė, kad prisipažįsta mamos sugyventiniui padaręs įtarime nurodytus sužalojimus, t. y. kraujosruvą kairio antakio srityje. Galėjo būti, kad sudavė du kartus kumščiu motinos sugyventiniui A. K. į veido sritį, apie 2-3 kartus iš kelio trenkė A. K. į galvą ir po to apie du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį, nors ankstesnėje apklausoje jis minėjo mažesnį kiekį smūgių. Dėl girtumo jis matyt ne visai gerai prisiminė įvykio detales. Dėl savo poelgio jis labai gailisi (145-146 b. l.).

nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad 2016-02-12 dieną jis su G. G. truputį išgėrė alaus. Po to jis nuėjo miegoti, o G. G. nuėjo į savo kambarį. Jis atsikėlė apie 17 val. Tada G. G. paprašė jo 0,70 euro centų alui. Jis davė ir G. G. parsinešė alaus. Netrukus atėjo jo draugas J. P.. Jis tada nuėjo į parduotuvę ir dar nupirko 2 bambalius alaus. Visi kartu, t. y. jis, J. P. ir G. G. gėrė alų virtuvėje. Begeriant J. P. pradėjo jam priekaištauti dėl tvarkos, t. y. dėl neišplautų indų ir panašiai. Jis supyko. Tada G. G. taip pat pradėjo jam dėl visko priekaištauti ir prašė jo pinigų – 10 Eur. Jis G. G. pinigų nedavė, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. G. jam apie du kartus kumščiu trenkė į veido sritį, po to apie 2-3 kartus trenkė į galvą iš savo kelio bei dar apie 2-3 kartus sudavė kumščiu jam į veido sritį, kur tiksliai pataikė visus tuos kartus, jis nurodyti negali, bet jam veide po šio įvykio atsirado hematoma kairėje akyje bei sumušimai kaktos srityje. Jis po smurto iškart nubėgo į tualetą ir išsikvietė policiją. Visą įvykį turėjo matyti J. P.. Jis G. G. atleidžia, tačiau nori, kad šis eitų gydytis. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jis nereiškia (101-102 b. l.).

liudytojo J. P. parodymais, kad 2016-02-12 apie 17 val. jis pakviestas atėjo pas draugą A. K. į namus (duomenys neskelbtini). Atėjęs rado A. K. gulintį lovoje. Neilgai turkus grįžo jo posūnis G. G. su alaus buteliu. Jie visi kartu gėrė alų. Jie išgėrė du bambalius alaus trise. Jam atėjus pasirodė, kad G. G. ir A. K. jau buvo išgėrę. Begeriant jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Po kurio laiko G. G. nuėjo prie kompiuterio. Grįžęs prašė jo buto rakto, kurį visada turi A. K.. Jis nesutiko įsileisti į savo namus G. G. su panele. Neužilgo jis nuėjo į tualetą ir girdėjo, kad G. G. su A. K. konfliktuoja dėl raktų ir iš garsų jis suprato, kad jie mušasi. Tik jam išėjus iš tualeto, į tualetą įbėgo A. K.. Tikriausiai tualete jis iškvietė policiją, nes labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba. Daugiau apie šį įvykį nieko jis pasakyti negali, nes realiai pačių muštynių jis nematė (106-107 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1671/14(04), kurioje nurodyta, kad A. K. padaryta kraujosruva kairio antakio srityje. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mažeikių ligoninės Priėmimo skyriuje 2016-02-12 20.14 val. A. K. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 0.97 promilių (113 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2014-11-02 G. G. du kartus kumščiu suduodamas į veidą A. K., po to delnais ir kumščiu suduodamas jam į veidą ir į nugarą, dėl ko A. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje, apatinio žandikaulio dešinės pusės sumušimas, dešinio inksto sumušimas, sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą; o 2016-02-12 du kartus kumščiu suduodamas A. K. į veido sritį, ne mažiau kaip du kartus iš kelio trenkdamas jam į galvą ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu suduodamas į veido sritį, dėl ko A. K. buvo padaryta kraujosruva kairio antakio srityje, sukėlė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, G. G. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas G. G. abiem atvejais padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

2016-03-17 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė įtariamajam atsakovui G. G. civilinį ieškinį dėl 71,25 € žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (116-118 b. l.)

Byloje nustatyta, kad įvykių, kurie įvyko dėl G. G. kaltės, metu nukentėjusiajam A. K. abiem atvejais buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam suteiktos pagalbos išlaidos sudarė 71,25 €. Šias nukentėjusiojo gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai). Išmokėjusi šią sumą, Šiaulių teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi, šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl Šiaulių teritorinė ligonių kasa negalėjo būti pripažinta civiliniu ieškovu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas protokolas (154 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko.

Skirdamas kaltinamajam G. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesigydo, priklausomybių ligų registre nėra (125, 130 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, už pirmąją nusikalstamą veiką (2014-11-02) nustatant vidutinės trukmės BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės terminą bei įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, už antrąją nusikalstamą veiką (2016-02-12) nustatant didesnės nei vidutinės trukmės bausmės terminą bei įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. G. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę G. G. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-12 iki 2016-02-13.

Kaltinamajam išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5-8 dalyse.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. G. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014-11-02) ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-02-12) ir skirti jam 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. G. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę G. G. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-12 iki 2016-02-13.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti G. G. 2014-11-04 ir 2016-02-13 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2016-03-17 civilinį ieškinį dėl 71,25 € žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti G. G., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti G. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam G. G.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Maneikienė