- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-28
- Bylos Nr.
- 1A-743-53-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Vladas Nikitinas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- K. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Civilinis ieškovas
- G. B.
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Algis Tursas
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Alvyros Onos Kvaraciejutes,
teismo posedyje išnagrinejo nuteistojo K. B. ir nukentejusiojo-civilinio ieškovo G. B. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal
LR BK 182 str. 2 d. (2002-05-10 sutartimi apgaule kitu naudai perleidimas dideles vertes svetimo, UAB „R. “ priklausancio turto, padarant bendrovei 94813,65 Lt turtines žalos) vieno šimto trisdešimt (130) MGL (16 250 Lt) dydžio bauda;
LR BK 180 str. 2 d. (2004-05-11 apgaule igijimas dideles vertes svetimo, UAB „R. “ priklausancio turto - 100000 Lt grynuju pinigu) vieno šimto trisdešimt (130) MGL (16250 Lt) dydžio bauda;
LR BK 222 str. 1 d. dvidešimt (20) MGL (2500 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta galutine subendrinta bausme - dvieju šimtu (200) MGL (25000 Lt) dydžio bauda.
Civiliniam ieškovui G. B. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi patikslino Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies 9 puslapio 5 pastraipa, nurodant, kad „... Kaltinamojo K. B. parodymai yra nenuoseklus, paneigiami byloje surinktais irodymais ir vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybes už padarytas nusikalstamas veikas....";
patikslino nuosprendžio rezoliucine dali, nurodant, kad K. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d, (2004-05-11 apgaule igijimas dideles vertes svetimo, UAB „R. " priklausancio turto - 100000 Lt grynuju pinigu) vietoje LR BK 180 str. 2 d. .
Aprašomoji dalis
nustate:
K. B. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai igijo bei kitu naudai perleido dideles vertes svetima turta bei apgaulingai tvarke apskaita, o butent:
Jis, 2002-05-10, turedamas tiksla apgaule kito asmens naudai perleisti svetima turta, nuo 2002-04-19 budamas atleistas iš UAB „R. “ – t.y. nebudamas UAB „R. “ direktoriumi ir neturedamas teises atstovauti UAB „R. “ sudarant sandorius bendroves vardu, be bendroves akcininko G. B. , valdancio likusias 50 procentu paprastuju vardiniu akciju, žinios, Vilniaus m. 1-me notaru biure, esanciame Kosciuškos g. 6, Vilniuje, pagal ankstesnius sandorius sutarties šalims budamas žinomas kaip UAB „R. “ direktorius bei igijes ju bei notaro pasitikejima, pastaruju apie atleidima iš bendroves neinformavo, ko pasekoje sutarties šalims bei notarui bunant suklydimo itakoje, apgaule, kaip UAB „R. “ direktorius, pasiraše bei UAB „R. “ antspaudu patvirtino 2002-05-10 sutarti registro Nr. 6-1577VZ, pagal kuria perdave 85647,52 Lt dydžio prievoles, isipareigojimus ir teises pagal UAB „Šiauliu banko lizingas“ lizingo sutarti Nr. 4248/01 del poilsio namelio su kiemo statiniais, esancio (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos S. P. , tokiu budu apgaule perleido teise S. P. igyti nuosavybe i poilsio nameli išmokant UAB „Šiauliu banko lizingas“ 85647,52 Lt, nors pagal 2001-12-07 lizingo sutarti Nr.4248/01, registro Nr. 6-4217VZ, su UAB „Šiauliu banko lizingas“ UAB „R. “ jau buvo imokejusi 94813,65 Lt iš moketinu 170000 litu, tokiu budu apgaule kitu naudai perleido dideles vertes svetima, UAB „R. “ priklausanti turta, padarydamas bendrovei 94813,65 Lt turtine žala.
Jis turedamas tiksla apgaule igyti dideles vertes svetima turta, itikino S. P. , pateikdamas netikro 2002-05-10 UAB „R. “ akcininku igaliojimo Nr. 12, suteikiancio jam teise pasirašyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su 2002-05-10 trišales sutarties, registro Nr. 6-1577VZ, tarp UAB „R. “, UAB „Šiauliu banko lizingas“ ir S. P. užbaigimu, kopija, kad turi teise veikti UAB „R. “ vardu ir teise priimti bendrovei priklausancias pinigines lešas, ir S. P. bunant suklydimo itakoje, paeme iš jo 100000 Lt grynuju pinigu, skirtu UAB „R. “ nuostoliams del 2002-05-10 sutarties, registro Nr. 6-1577VZ, padengti bei kaip irodyma, kad S. P. su UAB „R. “ atsiskaite, pateike pastarajam netikra 2004-05-11 pakvitavima, taciau pinigu i UAB „R. “ kasa ar saskaita neineše, tokiu budu apgaule igijo dideles vertes svetima, UAB „R. “ priklausanti turta – 100000 Lt grynuju pinigu.
Jis, budamas UAB „R. “ (imones kodas (duomenys neskelbtini)) akcininku, valdanciu 50 procentu paprastuju vardiniu akciju, bei dirbdamas UAB „R. “ direktoriumi, pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos Buhalterines apskaitos pagrindu istatymo Nr. I-2654 24 str., 2001-11-06 Buhalterines apskaitos istatymo 21 str. nuostatas, budamas atsakingas už buhalterines apskaitos organizavima, atskaitomybes pateikima laiku, apskaitos dokumentu išsaugojima, ji 2002-04-19 atleidus iš užimamu pareigu, turedamas tiksla paslepti UAB „R. “ dokumentus ir antspauda, bendroves dokumentu bei antspaudo UAB „R. “ atstovui, kitam atsakingam asmeniui ar imones akcininkui G. B. neperdave, del ko negalima visiškai nustatyti UAB „R. “ veiklos, jos ukines, komercines, finansines bukles ar jos rezultatu arba ivertinti turto, o imones antspauda panaudojo tvirtinant netikrus dokumentus – 2003-12-24 akciju pirkimo-pardavimo sutarti, 2002-05-10 igaliojima, 2004-05-11 pakvitavima bei kasos pajamu orderi.
Jis, 2004-05-11, turedamas tiksla pagaminti netikra dokumenta – 2004-05-11 pakvitavima – UAB „A. “ buveines, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, A. K. kompiuteriu ant A4 formato lapo atspausdinus 2004-05-11 pakvitavima, kuriame nurodytos žinomai melagingos žinios, kad K. B. , veikiantis pagal 2002-05-10 UAB „R. “ akcininku susirinkimo igaliojima, duoda ši pakvitavima, kad S. P. sumokejo pinigus sumoje 100000 Lt ir pilnai padenge nuostolius, kuriuos patyre UAB „R. “ 2002-05-10 dienos sutartimi, registro Nr. 6-1577VZ, perleisdama S. P. visas prievoles, isipareigojimus ir teises, kylancias iš UAB „Šiauliu banko lizingas“ lizingo sutarties Nr. 4248/01, kad kaip igaliotas UAB „R. “ akcininku atstovas pažymi, kad UAB „R. “ S. P. jokiu pretenziju neturi, jis eiluteje UAB „R. “ akcininku igaliotas asmuo iraše savo vardo raide, pavarde, pasiraše bei patvirtino netikra pakvitavima UAB „R. “ antspaudu, tokiu budu pagamino žinomai netikra dokumenta – 2004-05-11 pakvitavima.
Jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „A. “ buveineje, adresu (duomenys neskelbtini), budamas UAB „R. “ (imones kodas (duomenys neskelbtini)) akcininku, valdanciu 50 procentu paprastuju vardiniu akciju, žinodamas, kad A. T. bendroves akciju nepirko ir pastarajam nebus perduoti UAB „R. “ buhalteriniai dokumentai ir antspaudas, A. K. kompiuteriu atspausdinus 2003-12-24 UAB „R. “ dokumentu perdavimo akta, kuriame irašius A. T. asmens duomenis bei žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. “ perduoda akte išvardintus UAB „R. “ dokumentus ir antspauda A. T. , pasiraše prie savo pavardes bei atidave A. K. pateikti už A. T. pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip suklastojant A. T. paraša, tokiu budu pagamino žinomai netikra dokumenta – 2003-12-24 UAB „R. “ dokumentu perdavimo akta.
Pirmosios instancijos teismas baudžiamaja byla dalyje, kurioje K. B. buvo kaltinamas padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t.y. del žinomai netikru dokumentu pagaminimo, nutraukta suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis K. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Su nuosprendžiu nuteistasis nesutinka. Apelianto isitikinimu, nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, nes teismas pažeide LR BPK normas, netinkamai išaiškino ir taike LR BK normas, netinkamai vertino irodymus.
Del BPK normu pažeidimu. Nuteistojo teigimu, kaltinamasis aktas, o butent jam pareikšti kaltinimai neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimu. Kaltinamajame akte nurodytas jo veikos aprašymas del to, kad jis, 2002 m. gegužes 10 d. pasirašydamas trišale sutarti del poilsio namelio Pervalkoje, apgaule kitu naudai perleido dideles vertes svetima turta ir padare bendrovei 94 813,65 Lt turtine žala, neatitinka inkriminuojamo straipsnio dispozicijos. Nurodo, kad jis apgaule nei poilsio namelio Pervalkoje, nei su juo susijusiu turtiniu teisiu bei pareigu nei savo, nei S. P. vardu ar jo naudai neigijo, o pagal sutarti perleido išperkamosios nuomos nuomininko teises, kurios priklause UAB „R. “. Pažymi, kad jo veikoje nera nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. objektyviosios puses požymio - turto igijimo apgaules budu. Tuo tarpu teismas šio pažeidimo nevertino, o priešingai - išplete kaltinimo ribas, nes nuosprendyje (9 lapas l pastraipa) nustate, jog jo kalte, padarius inkriminuotas veikas, irodyta visiškai, veiksmai kvalifikuoti teisingai, t.y. pagal LR BK 182 str. 2 d. - apgaule savo naudai igijimas bei kitu naudai perleidimas dideles vertes svetimo turto 2002 m. gegužes 10 d. sutartimi, registro Nr.6-1577V2, 94 813,65 Lt turtines žalos padarymas bendrovei „R. ". Apeliantas pažymi, kad jam nebuvo pareikštas kaltinimas, jog jis apgaule savo naudai igijo svetima turta 94 813,65 Lt sumai, o veliau ji perleido. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nera detalizuojama, kuo, kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiške apgaule, koki asmeni, padarydamas žala, jis apgavo. Nurodo, kad liudytojais, tame tarpe ir notare, teisminio nagrinejimo metu nepatvirtino, kad jis juos apgavo. Tuo tarpu liudytojai E. B. ir J. B. patvirtino jo paaiškinimus, kad imoneje buvo sunki finansine padetis, imone realiai veiklos nevykde, todel negalejo išmoketi skolos pagal išperkamosios nuomos sutarti. Anot apelianto, šiu liudytoju parodymai patvirtina, kad tycios padaryti kokius nors nusikaltimus, pasirašant sutarti, jis neturejo. Teismas šiu irodymu neivertino, nenurode, kokie irodymai paneigia jo tycios nebuvima, o kokie irodymai patvirtina, kad jis veike tiesiogine tycia.
Nuteistasis nurodo, kad jis nepagristai nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d. Nuosprendyje aprašyta veika pagal LR BK normas nera baudžiama. LR BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nera ivardinta veika – dokumentu neperdavimas bendrovei, akcininkui ar igaliotam asmeniui. Be to, apelianto isitikinimu, net ir darant prielaida, kad jis ši nusikaltima padare 2002-04-19, jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendi negali buti priimtas, nes yra suejes senaties terminas.
Del irodymu netinkamo vertinimo ir nevisapusiško ištyrimo. Nuteistasis nurode, kad teismas formaliai išdeste nukentejusiojo ir liudytoju parodymus, taciau nuosprendyje nepasisake, kokia irodomaja reikšme, inkriminuojant jam nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2d., 222 str. 1 d., turi šie irodymai. Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino J. B. parodymu, kad imone turejo finansiniu sunkumu, sunkiai vertesi, todel, siekiant išvengti mokejimu pagal namelio (duomenys neskelbtini) lizingo sutarti, nuoma buvo perrašyta S. P. ; UAB „R. “ dokumentai visa laika buvo saugomi UAB „A. “. Ta pati byloje teige ir UAB „A. “ vadovas A. K. . Taip pat apeliantas nurodo, kad po jo direktoriumi buvo J. B. , buvo teikiamos finansines atskaitomybes dokumentai, kas rodo, kad imones dokumentu niekas neslepe. Tai pat teismas visiškai neivertino A. K. parodymu, kad jis tvarke UAB „R. “ dokumentus, dokumentai buvo saugomi UAB „A. “, buvo surašytas UAB „R. “ dokumentu perdavimo aktas bei dokumentai perduoti A. T. . Kartu apeliantas nurodo, kad tyrimo metu iš viso netirta ir nenustatyta, kokie asmenys, prisistate A. T. vardu, lankesi pas A. K. , su juo bendravo, pateike A. T. vardu pasa. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad A. T. tyrimo metu aiškino, kad UAB „R. " nežino ir nieko nepažista, jokiu sutarciu, pirkimo -pardavimo aktu, orderiu nepasirašinejo. Taciau jis pasake, kad jo pasas dingo 2004 m. lapkricio menesi. Vadinasi iki to laiko A. T. ji turejo. Tuo tarpu nustatyta, kad akciju pirkimo -pardavimo aktas pasirašytas 2003 m. gruodžio 24 d., t.y. prieš metus iki jo paso dingimo. Tai pat teisminio nagrinejimo metu buvo teismo prašyta parodyti A. K. A. T. nuotrauka, siekiant nustatyti ar šis asmuo buvo pas A. K. , taip pat buvo prašyta apklausti G. K. , nes jis dirbo UAB „A. " ir galejo duoti paaiškinimus del asmens, pasivadinusio A. T. vardu, kitu asmenu ( A. K. teige, jog pinigu perdavimo momentu 2004 m. gegužes 11 d. UAB „A. " ofise buvo daug žmoniu ) buvimo bei galimybes pasisavinti UAB „R. " pinigus.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo kalte apgaule igijus 100 000 Lt UAB „R. “, yra grindžiama ne irodymais, o prielaidomis. Nurodo, kad jis nieko neapgaudinejo. Irodymu, jog jis apgavo ar suklaidino S. P. ar kitus UAB „R. “ igaliotus asmenis byloje nera. S. P. teismo nurodytu aplinkybiu nepatvirtino. Priešingai, jis sake, kad niekas jo neapgaudinejo. 100 000 Lt skola UAB „R. " už teisiu perdavima pagal lizingo sutarti paliko ant stalo A. K. ofise. Veliau jis (K. B. ) su S. P. kartu išejo iš ofiso i lauka, pinigai liko guleti ofise. Pasak apelianto, S. P. parodymai (t. 6 b.l. 31) patvirtina, kad pinigu jis (K. B. ) neeme. Nuteistasis kartu pažymi, kad teismas nuosprendyje remesi 2004 m. gegužes 11 d. kasos pajamu orderiu Nr.00021, pagal kuri 100 000 Lt buvo užpajamuoti UAB „R. " kasoje. Nurodo, kad ši orderi išraše A. K. , apeliantui nebunant imones direktoriumi, ji pasiraše tyrimo nenustatytas asmuo. Nurodo, kad nepraše išrašineti orderio, pasitikejo A. K. , kad akcijos parduotos A. T. , jam perduoti dokumentai ir jam bus perduoti pinigai. Antra vertus, apeliantas pažymi, kad teismo nurodytas pakvitavimas (t. 3 b.l. 135) nera juridinis dokumentas, patvirtinantis, jog S. P. atsiskaite su UAB „R. ". Toks dokumentas remiantis LR Buhalterines apskaitos pagrindu istatymu bei LR Buhalterines apskaitos istatymu gali buti tik kasos pajamu orderis arba bankinis pavedimas, patvirtinantis pinigu judejima. Be to, minetame pakvitavime nera nurodyta, kad jis asmeniškai gavo 100 000 Lt. Todel, nuteistojo isitikinimu, teismo išvardinti irodymai nepatvirtina, jog jis neteisetai, apgaules budu igijo 100 000 Lt UAB „R. " pinigu.
Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas jo kalte grinde baudžiamosios bylos Nr. l-5 86-199/07 medžiaga (t. 4 b.l 9-219 ) bei isiteisejusiu 2007 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendžiu šioje byloje, nors šiu dokumentu bei nuosprendžio netyre.
Apelianto manymu, del aukšciau nurodomu aplinkybiu negalima teigti, kad byla ištirta ir išnagrineta pilnai, visapusiškai ir objektyviai. Byloje nera paneigta, jog 100 000 Lt nepaeme A. K. ar kiti ofise buve asmenys, tame tarpe ir A. T. vardu pasivadines asmuo. Skunde pažymima, kad pamineti proceso normu pažeidimai yra esminiai, del ju nuosprendis yra neteisetas bei nepagristas. Be to, pasak nuteistaji, teismas netinkamai išaiškino ir taike LR BK 182 str. l d., be pagrindo taike LR BK 180 str. 2 d., nes to nebuvo kaltinime, netinkamai išaiškino ir taike LR BK 222 str. l d.
Del civilinio ieškinio. Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, kad žala padaryta UAB „R. “, o ne akcininkui G. B. . Tuo tarpu be teisinio pagrindo pripažino jam teise i ieškinio patenkinima. Pažymima, kad G. B. jokio turto UAB „R. “ valdyti patikejimo teise neperdave. Jo turtas nera pasisavintas, jo turtui žala nepadaryta. Sutinkamai su LR CK 6.263 str. 2 d. G. B. neturi reikalavimo teises. Taip pat G. B. neirode, kad jam padaryta moraline žala. Del to ieškinys turi buti atmestas.
Taip pat nuteistasis K. B. ir jo gynejas advokatas Algis Tursas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarti. Skunduose nurodoma, kad nutartimi iš esmes buvo pakeista nuosprendžio rezoliucine dalis ir motyvai. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teismas remesi LR BPK 361 str., 362 str., 364 str. Tuo tarpu LR BPK normos nenumato galimybes taisyti dar neisiteisejusi nuosprendi. Pamineti LR BPK straipsniai reguliuoja klausimus, susijusius su isiteisejusio nuosprendžio vykdymu. Todel skundžiama nutartis turetu buti panaikinta.
Šalies argumentai
Skunde nukentejusysis – civilinis ieškovas G. B. prašo pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 dienos nuosprendi: 1. K. B. pripažistant kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d. (2002-05-10 sutartimi apgaule kitu naudai perleidimas dideles vertes svetimo, UAB „R. “ priklausancio turto, padarant bendrovei 294 352,48 Lt turtines žalos); 2. išnagrineti ir pilnai patenkinti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo G. B. civilini ieškini; 3. paskirti nuteistajam K. B. bausme sankcijos už padarytus nusikaltimus ribose, netaikant baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d.
G. B. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi del bausmes už nuteistajam K. B. inkriminuotas veikas paskyrimo, del civilinio ieškinio perdavimo nagrineti civilinio proceso nustatyta tvarka bei del K. B. pripažinimo kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d., nustatant, kad 2002-05-10 sutartimi apgaule kitu naudai perleidimas dideles vertes svetimo, UAB „R. " priklausancio turto, padarant bendrovei tik 94813,65 Lt turtines žalos. Mano, kad aukšciau nurodytoje dalyje nuosprendis nepagristas, todel keistinas.
Civilinio ieškovo isitikinimu, žala už nuteistojo nusikalstamais veiksmais treciuju asmenu naudai apgaule perleista UAB „R. priklausanti turta, turetu buti apskaiciuojama iš realios turto rinkos vertes, kuri sudare nuo 480 000 Lt iki 500 000 Lt. Todel, apelianto manymu, turtine žala UAB „R. “ padaryta K. B. nusikalstama veika ne 94 813,65 Lt, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o mažiausiai 294 352,48 Lt (iš 480 000 Lt atemus 84 647,52 Lt (moketinus UAB „Šiauliu banko lizingas“, kuria pereme S. P. ) bei 100 000 Lt (kuriuos apgaule igijo K. B. vietoje UAB „R. “).
Pasak apelianta, teismas nepagristai atsisake išspresti G. B. civilinio ieškinio del turtines ir neturtines žalos atlyginimo klausima šioje baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad teismui buvo pateikti irodymai, jog poilsio namelyje nukentejusysis G. B. laike savo asmeninius bei jo tevo J. B. daiktus – kailius, ragus, antikvarinius daiktus, indus, savo gamybos šviestuvus. Šiuos faktus gali paliudyti J. L. , I. R. , A. P. , J. B. , V. C. . Taciau teismas, teigdamas, kad ieškovas nepateike irodymu apie jam priklausancio turto buvima parduotame poilsio name, del apeliantui nežinomu priežasciu i teismo posedi neiškviete nurodytu liudytoju, ju neapklause.
G. B. pabrežia, kad jis civilini ieškini pateike kaip UAB „R. “ akcininkas, o ne kaip UAB „R. “ darbuotojas, todel, pasak apelianta, teismo argumentas, kad nukentejusysis nepateike jokiu irodymu apie jo negautu pajamu, darbo užmokescio dydi, nesusijes su teismui pateikto civilinio ieškinio pagrindimu.
Apeliantas pažymi, kad jis idejo daug pastangu ir jegu bendram su nuteistuoju verslo vystymui, savo asmeniniu kurybiniu darbu (prie ko ženkliai prisidejo ir broliu tevas) kure poilsio namelio interjera, vidaus apdaila, ažuolinius baldus. Nukentejusiajam buvo labai sunku ir skaudu suvokti, kad jo brolis, vedamas savanaudišku paskatu, galejo išduoti visa šeima, sužlugdyti daugybe metu kurta versla ir šeimos pragyvenimo šaltini. G. B. jaucia didele nuoskauda ir pažeminima, turedamas sau ir kitiems asmenims pripažinti, kad ji išdave tikras brolis. Asmeninius išgyvenimus padidina nuteistojo K. B. abejingumas, padarytu nusikaltimu nepripažinimas, visiškas nesigailejimas. G. B. manymu, atsižvelgiant i ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir nuketejusiojo G. B. bei jo atstovo teismo posedžio metu duotus paaiškinimus del padarytos neturtines žalos, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo motyvas apie tai, kad ieškovas neva tai nepateike jokiu irodymu apie patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emociniu išgyvenimu pasekmes, reputacijos pablogejima, yra absoliuciai nepagristas.
Nukentejusiojo isitikinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagristai venge nagrineti civilini ieškini, formaliai motyvuodamas, kad nepatraukus UAB „R. " treciuoju asmeniu, nera galimybes spresti klausimo del ieškinio dydžio bei G. B. , kaip bendroves akcininkui, padarytos žalos atlyginimo klausimo; kad nera jokiu irodymu apie patirtus G. B. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emociniu išgyvenimu pasekmes, reputacijos pablogejima, nera duomenu apie G. B. negautu pajamu ir darbo užmokescio dydi. Pasak apelianta, pirmosios instancijos teismas privalejo išspresti civilinio ieškinio klausima del neturtines žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje tokiu budu sudarant galimybe nukentejusiajam G. B. gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima dar baudžiamojoje byloje, bet ne klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka, kas visiškai nesidera su bylos nagrinejimo koncentruotumo ir operatyvumo principais.
Civilinio ieškovo teigimu, teismo išvada atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinti K. B. gailejimasi del padarytos nusikalstamos veikos yra neteisinga ir prieštarauja pacio K. B. teismo posedžio metu duotiems parodymams. Jis niekada nepripažino savo kaltes, del padarytu nusikalstamu veiksmu nesigailejo. K. B. padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinis neigiamas poelgis, susikloscius nepalankioms aplinkybems, o desninga viso jo ankstesnio elgesio tasa.
Taip pat G. B. atkreipia demesi i tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje itvirtintos normos taikymas nuosprendyje turi buti tinkamai motyvuotas, išimtiniu aplinkybiu buvima pagrindžiantys motyvai turi buti itikinami. Tik esant negincytiniems ir pagristiems motyvams gali buti skiriama švelnesne bausme už sankcijoje nurodytaja. Taciau skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybes ne tik kad negali buti laikomos išimtinemis, kuriu pagrindu butu tikslinga švelninti bausme nuteistajam, bet priešingai - liudijancios, jog K. B. jau yra teistas, daro ir kitus, administracines teises pažeidimus. Tokios tik neigiamai nuteistaji charakterizuojancios aplinkybes tikrai nera išimtines. Nuteistasis neprisipažino, kad yra padares nusikalstama veika, ir ne kiek del to nesigaili. K. B. jam inkriminuotas veikas padare tiesiogine tycia, jokios žalos dalies neatlygino. Todel nuosprendyje nurodytos aplinkybes nera išimtines ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatu. Todel šios baudžiamojo istatymo bendrosios dalies normos pritaikymas nesant tam pagrindo turi buti vertinamas kaip netinkamas baudžiamojo istatymo pritaikymas del ko atitinkama skundžiamo nuosprendžio dalis turi buti pakeista.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše skunda patenkinti, nukentejusiojo skunda atmesti, prokurore praše nuteistojo skunda atmesti, nukentejusiojo skunda patenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentejusiojo G. B. skundas atmestinas.
Nuteistasis K. B. teigia, kad jis nesukciavo, nepadare nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 182 str. 2 d. Tokius nuteistojo aiškinimus paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti ir ivertinti irodymai – nukentejusiojo, liudytoju parodymai, rašytine bylos medžiaga.
Iš pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidima iš darbo, surašyta ir pasirašyta K. B. ir A. K. , bei išrašo iš Sodros duomenu bazes matyti, kad K. B. UAB „R. “ dirbo iki 2002-04-19 (t. 1 b.l. 113, 121). Nukentejusysis G. B. paaiškino, kad sutikimo K. B. parduoti ar kitaip perleisti UAB „R. “ priklausiusi poilsio nameli niekuomet nedave. Apie tai, kad pastatai buvo parduoti jis sužinojo tik 2005 metais. Iš liudytojos V. Z. – Vilniaus 1-ojo notaru biuro notares parodymu matyti, kad 2001-12-07 ji tvirtino sutarti, registro Nr. 6-4217 VZ, tarp UAB „R. “ ir UAB „Šiauliu lizingas“, pagal kuria UAB „R. “, atstovaujama direktoriaus K. B. , pardave UAB „Šiauliu banko lizingas“ poilsio nameli ir kitus statinius, esancius (duomenys neskelbtini), už 170 000 Lt. Sudarant sutarti direktorius K. B. pateike 2001-12-03 statybos-remonto UAB „R. “ akcininku susirinkimo protokola. Taip pat V. Z. 2002-05-10 patvirtino sutarti tarp UAB „R. “, UAB “Šiauliu banko lizingas“ ir S. P. , pagal kuria UAB „R. “, atstovaujama K. B. sutinkant UAB „ Šiauliu banko lizingas“ perdave visas prievoles, isipareigojimus ir teises pagal lizingo sutarti Nr. 4248/01 S. P. , o S. P. prieme visas 85 647,52 Lt dydžio prievoles, isipareigojimus ir teises pagal šia sutarti. Liudytoja nurode, kad sudarant šia sutarti K. B. pateike registracijos pažymejima, istatus ir išraša, kad jis yra direktorius, patvirtinta Vilniaus m. valdybos. Liudytojas E. B. paaiškino, kad jis dirbo UAB „Šiauliu banko lizingas“ ir su K. B. bendravo kaip su banko klientu, kaip su UAB „R. “ direktoriumi. K. B. neinformavo banko, kad nera direktorius, nors privalejo informuoti. Liudytojas S. P. patvirtino, kad 2002 metais K. B. papraše jo susitikti, paaiškino, kad imones finansine padetis bloga ir jis bijo prarasti bendrovei priklausanti poilsio nameli, pasiule sudaryti trišale sutarti. 2002-05-10 Vilniuje buvo sudaryta trišale sutartis, pagal kuria 85 647,52 Lt (neišpirkta turto verte) turejo sumoketi jis. Su K. B. bendravo kaip su bendroves direktoriumi.
Iš šiu aplinkybiu matyti, kad K. B. žinojo, kad jis nuo 2002-04-19 nebedirba UAB „R. “ direktoriumi, neturi jokiu igaliojimu atlikti veiksmus UAB „R. “ vardu. Jis iniciavo trišales sutarties, kurios pagrindu visos UAB „R. “ prievoles, isipareigojimai ir teises pagal lizingo sutarti Nr. 4248/01 buvo perleistos S. P. , pasirašyma. K. B. notarei, tvirtinusiai 2002-05-10 sutarti, bei UAB „Šaliu banko lizingo“ atstovui E. B. iš ankstesniu sandoriu buvo žinomas kaip UAB „R. “ direktorius. Taciau K. B. notares, UAB „Šiauliu banko lizingas“ atstovo ir S. P. neinformavo, kad jis yra atleistas iš UAB „R. “ direktoriaus pareigu, kad jis neturi jokiu igaliojimu veikti UAB „R. “ vardu, atstovauti šia imone. Tokiu budu K. B. , igijes sutarties šaliu bei notares pasitikejima bei pastariesiems esant suklydimo itakoje, apgaule, kaip UAB „R. “ direktorius, pasiraše bei UAB „R. “ antspaudu patvirtino 2002-05-10 sutarti, pagal kuria UAB „R. “ perdave visas prievoles, isipareigojimus ir teises pagal lizingo sutarti Nr. 4248/01 S. P. . K. B. , nebudamas UAB „R. “ direktoriumi, neturedamas šios bendroves igaliojimo bei pasirašydamas 2002-05-10 sutarti, veike kaip privatus asmuo. Šios aplinkybes patvirtina, kad K. B. apgaule (suklaidindamas sandori tvirtinusia notare bei sandorio šalis) kito asmens – S. P. naudai igijo dideles vertes turtine teise – igyti nuosavybe i poilsio nameli, išmokant S. P. UAB „Šiauliu banko lizingas“ 85 647,52 Lt, nors pagal 2001-12-07 lizingo sutarti Nr.4248/01, reg. Nr. 6-4217VZ, su UAB „Šiauliu banko lizingas“ UAB „R. “ jau buvo imokejusi 94 813,65 Lt iš moketinu 170 000 Lt, kas taip pat patvirtina, kad K. B. kito asmens – S. P. naudai igijo dideles vertes svetima, UAB „R. “ priklausanti turta, tuo padarydamas UAB „R. “ 94 813,65 Lt turtine žala. K. B. , neinformuodamas notares bei sutarties šaliu apie tai, kad neturi jokiu teisiniu igaliojimu veikti UAB „R. “ vardu, bei pateikdamas sandoriui sudaryti reikiamus dokumentus, o taip pat patvirtindamas sutarti UAB „R. “ antspaudu, suvoke, kad taip klaidina sandori patvirtinusia notare bei sutarties šalis, suvoke, kad ju atžvilgiu naudoja apgaule, suvoke savo nusikalstamu veiksmu pobudi bei pavojinguma, numate, kad jo veiksmais neteisetai bus perduotos UAB „R. “ dideles vertes turtines teise bei dideles vertes turtas A. P. , kas sukels UAB „R. “ dideles žalos, ir to norejo. Tai rodo, kad K. B. veike tiesiogine tycia. K. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 str. 2 d. Ta aplinkybe, jog liudytojas J. B. , nuteistojo sunus, nurode, jog sutarciu sudarymo metu UAB „R. “ buvo sunki finansine padetis, negalejo išmoketi skolos pagal išperkamaja nuoma, nepaneigia bylos irodymais nustatytu aplinkybiu, kad K. B. , neturedamas igaliojimo atstovauti UAB „R. “ ir apie tai neinformuodamas notares bei sutarties šaliu, pasinaudodamas ju pasitikejimu, suklydimu, apgaule, kaip UAB „R. “ direktorius, pasirašydamas sutarti bei ja patvirtindamas UAB „R. “ antspaudu, sukciavo. Pripažistant K. B. kaltu padarius šia nusikalstama veika, nuteistojo motyvai ir tikslai sudaryti 2002-05-10 sutarti nera reikšmingi, jie nepaneigia K. B. nuteisimo pagal LR BK 182 str. 2 d. .
Pirmosios instancijos teismas ištyres ir teisingai ivertines bylos irodymus, susijusius su 2002-05-10 sutarties pasirašymu, padare išvada, kad E. B. aukšciau aptartais savo neteisetais veiksmais apgaule perleido teise S. P. igyti nuosavybe i poilsio nameli bei apgaule kitu (S. P. ) naudai perleido dideles vertes UAB „R. “ turta. Kolegijos isitikinimu, pirmosios instancijos teismas netiksliai ivardino E. B. neteisetus veiksmus. Kaip mineta, E. B. sutarties sudarymo metu nebuvo imones direktoriumi, neturejo igaliojimu sudaryti sandorius UAB „R. “ vardu. E. B. , neturedamas jokio teisinio pagrindo atstovauti UAB „R. “, veikdamas kaip privatus asmuo, savo nusikalstamais veiksmais neperleido turtines teises bei svetimo turto, o igijo kito asmens – S. P. naudai dideles vertes turtine teise bei dideles vertes svetima turta, kas atitinka LR BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstamos veikos sudeti. Pirmosios instancijos teismo padarytas netikslumas aprašant K. B. padaryta nusikalstama veika nepaneigia K. B. nuteisimo pagal LR BK 182 str. 2 d. pagristumo ir teisetumo. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, analogiškas netikslumas buvo nurodytas ir pareiškiant kaltinima (dalyje del 2002-05-10 sutarties pasirašymo). Taciau aprašant nusikalstama veika yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, budas, padariniai. Pagal teismui pateikta kaltinamaji akta buvo aišku, kuo E. B. buvo kaltinamas, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai atsispindi ir pirmosios instancijos teismo nustatytose ir nuosprendyje išdestytose nusikalstamos veikos aplinkybese. Todel, priešingai nei tai nurodo nuteistasis, nera pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas, o butent jo dalis del pareikšto kaltinimo del 2002-05-10 sutarties sudarymo iš esmes neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimu.
Priešingai nei nurodo nuteistasis, jo kalte apgaule igijus UAB „R. “ priklausancius 100 000 Lt yra grindžiama byloje ištirtais ir ivertintais irodymais. Liudytojas S. P. parode, kad mokejo UAB „R. “ 100 000 Lt del to, kad ši bendrove dali lešu buvo imokejusi UAB „Šiauliu banko lizingas“ kaip išperkamaja nuoma ir jeigu jis nebutu sumokejes šiu pinigu, tuomet UAB „R. “ butu turejusi nuostoli. Ši klausima derino su UAB „R. “ direktoriumi K. B. , kuris ir nustate pinigu suma, kuria jis turejo sumoketi. Su K. B. bendravo kaip su bendroves direktoriumi. Nežinojo, kad K. B. nera net UAB „R. akcininku“. Kai paruoše pinigus, K. B. pasake, kur atvažiuoti. Pinigus grynais jis atidave Vilniuje, kažkieno ofise. Dalyvavo K. B. ir kitas asmuo jam pristatytas kaip imones „R. “ finansininkas vardu A. (S. K. ). Jie pateike S. P. igaliojima, kad K. B. atstovauja „R. “, ir praše pakvitavima, kad pinigus gauna UAB „R. “ ir uždejo antspauda. Kambaryje buvo tik du asmenys – K. B. ir A. K. . Pinigus S. P. paliko ant stalo, paeme dokumentus ir išejo, atgal i kambari nebegrižo, paruke su K. B. išvažiavo su jo laukianciu broliu. K. B. liko. Liudytojas A. K. nurode, kad 2004 metu gegužes menesi jam paskambino K. B. ir pasake, kad su juo nori susitikti S. P. ir atsiskaityti su UAB „R. “ už poilsio nameli. K. B. prašymu jis atspausdino pakvitavima. Kambaryje buvo jis, K. B. ir S. P. . Ten vyko pinigu perdavimas. Sumokejo pinigus UAB „R. “ atstovui. Jis niekada nebuvo UAB „R. “ atstovu, pinigu neeme, ant pakvitavimo antspaudo nedejo. Šios aplinkybes patvirtina, kad K. B. , S. P. pateikdamas netikra 2002-05-10 UAB „R. “ akcininku igaliojima Nr. 12, suteikianti jam teise priimti bendrovei priklausancias pinigines lešas (t. 3 b.l. 135), kas neatitiko tikroves, suklaidino S. P. , del ko pastarasis K. B. perdave 100 000 Lt grynuju pinigu, skirtu UAB „R. “ nuostoliams del 2002-05-10 sutarties (reg. Nr.6-1577VZ) padengti. Pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad šiu pinigu K. B. i UAB „R. “ saskaita neineše, o juos pasieme. Tiek nuteistasis, tiek S. P. ir A. K. patvirtino, kad pinigu perdavimo metu kambaryje buvo tik jie trise. S. P. pakvitavima, kad jis atsiskaite su UAB „R. “ dave butent nuteistasis, kuriam S. P. ir perdave pinigus. K. B. aiškinimus, kad jis pinigus paliko A. K. , kuris juos turejo užpajamuoti UAB „R. “ kasoje, nepatvirtino A. K. . Priešingai, tokius K. B. aiškinimus paneigia ir tai, jog kaip matyti iš A. K. paaiškinimu pastarasis tuo metu UAB „R. “ buhalteriniu dokumentu ir apskaitos netvarke, buhalteriniu dokumentu neturejo, todel negalejo inešti pinigus i UAB „R. “ saskaita. Be to, pacio nuteistojo veiksmai, kuomet, kaip jis pats teigia, jo nebesiejo jokie ryšiai su UAB „R. “, taciau jis dalyvavo susitikime del pinigu, skirtu UAB „R. “, perdavime, pateike S. P. tikroves neatitinkancia informacija, kad jis veike pagal UAB „R. “ akcininku igaliojima, del ko šis suklydimo busenoje perdave K. B. pinigus, skirtus UAB „R. “, patvirtina teismo išvada, kad K. B. apgaule igijo dideles vertes svetima, UAB „R. “ priklausanti turta – 100 000 Lt grynuju pinigu. Šiuos veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tycia. K. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad K. B. , ji 2002-04-19 atleidus iš užimamu pareigu, turedamas tiksla paslepti UAB „R. “ dokumentus ir antspauda, bendroves dokumentu bei antspaudo UAB „R. “ atstovui, kitam atsakingam asmeniui ar imones akcininkui G. B. neperdave, del ko negalima visiškai nustatyti UAB „R. “ veiklos, jos ukines, komercines, finansines bukles ar jos rezultatu arba ivertinti turto. Taciau tai patvirtinanciu objektyviu irodymu byloje nebuvo nustatyta. Tuo tarpu K. B. teisminio nagrinejimo metu tvirtino, kad UAB „R. “ buhalteriniai dokumentai buvo saugomi UAB „A. “ buveineje, kuri tvarke bendroves apskaita. K. B. papraše UAB „A. “ vadovo A. K. surasti pirkeja jo turimoms akcijoms. A. K. atspausdino tiek 2003-12-25 akciju pardavimo sutarti bei UAB „R. “ dokumentu bei antspaudo perdavimo akta akciju pirkejui. Visi akte išvardinti dokumentai buvo saugomi UAB „A. “ buveineje pas A. K. . Liudytojas J. B. paaiškino, kad po tevo K. B. UAB „R. “ direktoriumi tapo jis, bet jokiu bendroves dokumentu nepereme; kur jie buvo, ten ir liko. Liudytojas A. K. patvirtino, kad UAB „R. “ dokumentai buvo laikomi UAB „A. “ bustineje. 2002-2003 metais i ji kreipesi K. B. ir papraše surasti UAB „R. “ akciju pirkeja. 2003 metu pabaigoje jis per savo pažistamus rado pirkeja A. T. , pageidaujanti pirkti UAB „R. “ akcijas. Jis paruoše akciju pirkimo pardavimo sutarti. Akciju pirkejas A. T. šia sutarti pasiraše UAB „A. “ ofise. Kaip nurode A. K. , prieš pasirašant sutarti, jis patikrino A. T. asmens pasa ir isitikino, kad tai butent tas žmogus, kuriuo nuotrauka buvo iklijuota pase. 2003-12-24 UAB „R. “ dokumentu perdavimo akta suraše irgi jis – A. K. . Akte išvardinti dokumentai realiai buvo laikomi UAB „A. “ buveineje. Dokumentu perdavimo akte nurodyta, kad A. T. perduodamas ir UAB „R. “ antspaudas, taciau UAB „R. “ antspaudo jis niekdama neturejo ir neturi. UAB „R. “ antspaudas buvo pas K. B. . Nors A. K. bylos teisminio nagrinejimo metu dokumentu perdavimo aplinkybiu neprisimine, teige, kad dokumentu jis niekam neperdavinejo, bet kaip matyti iš jo pagarsintu parodymu, duotu 2007-10-16 baudžiamosios bylos Nr. 1-586-119/2007 nagrinejimo metu (t. 1 b.l. 28-29), kur jis buvo apklausiamas del akciju pirkimo-pardavimo sutarties bei dokumentu pardavimo akto surašymo aplinkybes, jis patvirtino, kad buvo surašytas UAB „R. “ dokumentu perdavimo aktas, dokumentai buvo saugomi pas juos ir šiuos dokumentus jis (A. K. ) perdave A. T. . 2006-03-09 specialisto išvadoje Nr. 11-3345(05), 3552(05) yra konstatuota, kad 2003-12-24 akciju pirkimo-pardavimo sutarti ir 2003-12-24 dokumentu perdavimo akta prie A. T. pavardes pasiraše ne A. T. (t. 3 b.l. 95-98). Taciau aukšciau išdestyti nuteistojo bei liudytoju parodymai leidžia teigti, kad UAB „R. “ buhalteriniai dokumentai nebuvo paslepti, jie buvo laikomi UAB „A. “ buveineje, apie tai buvo žinoma veliau UAB „R. “ direktoriumi dirbusiam J. B. , o veliau pagal 2003-12-24 dokumentu perdavimo akta buvo perduoti A. T. vardu veikusiam asmeniui, kurio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti. Tokios išvados nepaneigia jokie šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti irodymai, tame tarpe ir Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-586-119/07 medžiaga bei joje priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei velesnes nutartys. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, kad K. B. paslepe UAB „R. “ buhalterinius dokumentus. Pažymetina, kad LR BK 222 str. numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Pagal istatyma apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ukine operacija arba ukini ivyki ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ukines operacijos arba ukinio ivykio tapatuma (LR buhalterines apskaitos istatymo 2 str. 1 p.); apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ukiniu operaciju ir ukiniu ivykiu suvestine, kurioje apibendrinti ju duomenys (LR buhalterines apskaitos istatymo 2 str. 2 p.). Kaip matyti iš liudytojo A. K. parodymu, UAB „R. “ antspaudo A. T. vardu veikusiam asmeniui neperdave, jo niekada neturejo, antspaudas buvo pas K. B. . Be to, yra nustatyta, kad UAB „R. “ antspaudas buvo panaudotas ir veliau po dokumentu perdavimo, tvirtinant 2004-05-11 pakvitavima, kurio surašyma iniciavo K. B. , kas rodo, kad imones antspaudas buvo likes pas K. B. . Taciau imones antspaudas nera nei apskaitos dokumentas, nei tuo labiau apskaitos registras. Už imones antspaudo paslepima ar jo neperdavima igaliotiems asmenims nekyla baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 222 str. Todel pirmosios instancijos teismas nepagristai K. B. pripažino kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. K. B. pagal ši kaltinima išteisintinas, jam nepadarius veikos, turincios LR BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. numatyta, jog byla teisme nagrinejama tik del tu kaltinamuju ir tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje. Iš šios teises normos matyti, kad bylos nagrinejimo teisme ribos apibrežtos pagal subjektus (asmenis, del kuriu nagrinejama byla) ir dalyka (faktini ir teisini bylos turini). Konkrecios bylos nagrinejimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisejo nutartyje perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje. Pagal kaltinamaji akta bei teismo nutarti perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje K. B. del 2002-05-10 sutarties neteiseto pasirašymo buvo kaltinamas tuo, kad bendrovei savo nusikalstamais veiksmais padare 94 813,65. Analogiška žala buvo konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. Baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta speciali tvarka pareikštam kaltinimui pakeisti. Šia tvarka nukentejusysis nepasinaudojo, nors jo teises byla nagrinejant teisme atstovavo profesionalus teisininkas, advokatas. Apeliacines instancijos teismui baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia teises keisti kaltinimo ribas, tuo labiau pasunkinti nuteistojo padeti, nesant oficialiai pareikštam tokios apimties kaltinimui. Todel nukentejusiojo prašymas pripažinti K. B. kaltu padarius LR BK 182 str. 2 d., nurodant, kad K. B. nusikalstama veika padaryta turtine žala UAB „R. “ yra 294 352,48, o ne 94 813,65, kaip tai yra konstatuota skundžiamame nuosprendyje, yra atmestinas .
Nukentejusysis – civilinis ieškovas G. B. nagrinejamoje baudžiamojoje byloje pareiške civilini ieškini, prašydamas priteisti 413 835 Lt turtines ir 120 000 neturtines žalos.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. numatyta, jog išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš byloje esancio tiek pradinio civilinio ieškinio, tiek ir iš patikslinto civilinio ieškinio nukentejusysis civilini ieškini pareiške ne kaip UAB „R. “ atstovas, kaip privatus asmuo, UAB „R. “ akcininkas. Pažymetina, kad akcines bendroves turtas jos akciju turetojams (ir net vieninteliam akcininkui) yra svetimas. Akciju turetojai igyja teise i bendroves turta, išskyrus dividendus, tik akcine bendrove likvidavus ir atsiskaicius su jos kreditoriais. Tuo tarpu pareikšti nukentejusiojo reikalavimai yra glaudžiai susije su UAB „R. “ turtu, šios bendroves nuosavybe. Kaip teisingai yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš nuteistojo bei nukentejusiojo parodymu nustatyta, kad jie nežino, ar UAB „R. “ veikia, ar jai keliama bankroto byla, ar ji yra likviduojama. Nera aišku, ar ši imone neturinti isipareigojimu tretiesiems asmenims, kreditoriams. Šie duomenys yra ypatingai reikšmingi tinkamam pareikšto ieškinio išsprendimui. Be to, nukentejusysis tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir byla nagrinejant apeliacine tvarka nepateike jokiu objektyviu irodymu apie jam priklausancio turto buvima parduotame poilsio name, šio turto verte. Nukentejusysis nurodo, kad tokio turto buvima bei jo verte gali paliudyti jo nurodomi asmenys. Taciau šiu asmenu jis nepraše apklausti, ju savanoriškai nepristate i bylos teismini nagrinejima. Nenustacius nukentejusiajam padarytos turtines žalos dydžio, nesant irodymu apie nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emociniu išgyvenimu pasekmes, reputacijos pablogejima, nera galimybes objektyviai nustatyti G. B. patirtos neturtines žalos atlyginimo dydi. Tai rodo, kad tinkamam civilinio ieškinio išsprendimui (tiek del turtines, tiek ir del neturtines žalos patenkinimo) butina gauti papildoma medžiaga, papildomu irodymu, kas salygotu baudžiamosios bylos nagrinejimo atidejima, jos vilkinima. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino G. B. teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perdave nagrineti civilinio proceso tvarka.
Nera pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pritaike LR BK 54 str. 3 d. nuostatas neesant pagrindo, t.y. nepagristai K. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyre švelnesnes nei istatymas numato bausmes. Nors nuteistasis K. B. neprisipažino padares nusikalstamas veikas, taciau tai negali bloginti jo padeties. K. B. nusikalto 2002, 2004 metais. Jis yra teistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2001-2003 metais, t.y. tuo paciu laikotarpiu. Ankstesniu nuosprendžiu bei skundžiamu nuosprendžiu nustatyti K. B. nusikaltimai yra glaudžiai susije, jie padaryti K. B. tiek bunant UAB „R. “ direktoriumi, tiek ir jos akcininku. Nuo padarytu nusikalstamu veiku praejo gan ilgas laiko, per kuri K. B. nenusikalto. K. B. vedes, turi nuolatine gyvenamaja vieta, dirbantis, turintis isipareigojimu. LR BK 182 str. 2 d. numatytas tik laisves atemimas. Tuo tarpu tokios bausmes apskyrimas nagrinejamoje byloje aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Todel pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i tai, kad K. B. padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobudžio, pagristai nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skyre baudas. Keisti bausmiu ruši ar ju dydi nera istatyminio pagrindo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas, 2010 m. balandžio 22 d. priemes nuosprendi, kita diena (2010-04-23) prieme nutarti, kuria buvo patikslintos nuosprendžio motyvuojamoji bei rezoliucines dalys. Šia nutarti nuteistasis ir jo gynejas apskunde. Lietuvos Respublikos BPK nenumato galimybes taisyti ar tikslinti dar neisiteisejusio teismo nuosprendžio. Tuo tarpu LR BPK VII dalies nuostatos, kuriomis remesi pirmosios instancijos teismas patikslindamas skundžiama nuosprendi, yra taikomos nuosprendžio vykdymo metu, t.y. nuosprendžiui isiteisejus. Del šiu aplinkybiu Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010-04-23 nutartis yra neteiseta, priimta neisiteisejus skundžiamam nuosprendžiui. Todel ji naikintina.
Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio rezoliucineje dalyje nurodoma, kad K. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 2 d. (2004-05-11 apgaule igijimas dideles vertes svetimo turto, UAB „R. “ priklausancio turto – 100000 Lt grynuju pinigu). Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, aprašydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustate, kad 2004-05-11 K. B. apgaule igijo dideles vertes svetima, UAB “R. “ priklausanti turta – 100000 Lt grynuju pinigu; ivertines irodymus, teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 182 str. 2 d. Be to, iš pacios nuosprendžio rezoliucines dalies matyti, kad K. B. pripažintas kaltu už 2004-05-11 apgaule dideles vertes svetimo, UAB „R. “ priklausancio turto – 100 000 Lt grynuju pinigu igijima, kas rodo, kad K. B. yra pripažintas kaltu bei nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., padaryma. Todel nagrinejamu atveju rezoliucineje dalyje nurodyma pripažinti K. B. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 2 d, kolegija laiko akivaizdžia technine rašybos klaida. Ji nera esmine. Šia klaida gali ištaisyti apeliacines instancijos teismas. Todel Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio rezoliucine dalis patikslintina, nurodant, kad K. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d. (del 2004-05-11 apgaule dideles vertes svetimo, UAB „R. “ priklausancio turto – 100 000 Lt grynuju pinigu igijimo).
Kiti apeliantu skunduose nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio (dalyje del K. B. pripažinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d.; del civilinio ieškinio; del paskirtos bausmes) teisetumo. Apeliacines instancijos kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad byloje nera jokiu duomenu, leidžianciu teigti, kad teismas, nagrinejes baudžiamaja byla pirmosios instancijos teisme buvo šališkas. Priešingi nuteistojo bei jo gynejo argumentai yra niekuo nepagristi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p.,
nusprende:
nuteistojo K. B. apeliacini skunda tenkinti iš dalies, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo G. B. apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarti, kuria tikslintas Vilniaus m. 3 apylinkes 2010m. balandžio 22 d. nuosprendis K. B. atžvilgiu, panaikinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendi pakeisti:
nustatyti, kad nuosprendžiu K. B. yra pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. , o ne pagal BK 180 str. 2d., del apgaule 2004-05-11 UAB „ R. “ 100000 Lt igijimo;
panaikinti nuosprendžio dali, kuria K. B. nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d. , ir pagal ši baudžiamaji istatyma ji išteisinti, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu ;
remiantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., K. B. nuosprendžiu paskirtas bausmes už du nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., , subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutine subendrinta bausme paskirti 180 MGL (22500 Lt) dydžio bauda.