Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 13 732 864,50 Lt įkeistų piniginių lėšų, jas išmokant į LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sąskaitą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas parengė „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus projekto galimybių studijos parengimo, finansavimo paraiškos rengimo, pirkimo dokumentų investuotojo (rangovo) atrankai parengimo, infrastruktūros poveikio aplinkai vertinimo ir Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projekto administravimo paslaugų projekto“ galimybių studiją ir kaštų-naudos analizę (toliau - Galimybių studija), kurios tikslas buvo nustatyti Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros ir vystymo kryptis, priemones bei galimybes. Siekiant užtikrinti Galimybių studijos, joje nustatytų tikslų, uždavinių, priemonių įgyvendinimą bei tam reikalingą finansavimą, 2010-12-30 trečiasis asmuo LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir ieškovas sudarė projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Finansavimo ir administravimo sutartį. Pagrindinėje sutartyje numatyta, jog 30 procentų, t.y. 13 894 152,90 Lt sumos iš Europos Sąjungos fondų projekto finansavimui skirtų lėšų, ieškovui išmokama avansu, jam pateikus finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją dėl avanso sumos. Suderinus su trečiuoju asmeniu, 2010-12-30 ieškovas ir atsakovas sudarė Garantijos suteikimo sutartį Nr.270/VG/101230539 (toliau - Garantijos sutartis) bei Avanso grąžinimo garantiją Nr.270/VG/101230539, pagal kurias, siekiant užtikrinti ieškovo įsipareigojimų pagal pagrindinę sutartį įvykdymą, atsakovas išdavė Avanso grąžinimo garantiją. Užtikrinant atsakovo atgręžtinių reikalavimų pagal Garantijos sutartį įvykdymą, kaip piniginis užstatas tiesioginiu Agentūros bankinio mokėjimo pavedimu į atsakovo depozitinę sąskaitą buvo deponuotas (įkeistas) 13 894 152 Lt avansas, išmokėtas pagal Finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – Įkeistos lėšos) bei nustatyta jo naudojimo tvarka ir sąlygos. Atsakovas 2012-01-18 raštu ieškovą informavo, jog, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nebus vykdomos bei nuo pranešimo įteikimo dienos yra laikomos pasibaigusiomis. Ieškovas kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos ir prašė pateikti nuomonę, ar įkeistos lėšos, esančios atsakovo depozitinėje sąskaitoje, gali būti įtrauktos į bankrutuojančio banko lėšas, iš kurių tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonių bankroto valdymo departamentas atsakyme nurodė, kad įkeistos piniginės lėšos nepatenka į LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p. ir iš pastarųjų negali būti tenkinami Įkaito turėtojo kreditorių reikalavimai. Taip pat ieškovas kreipėsi į LR teisingumo ministeriją, kuri atsakyme nurodė, kad bankrutavusio banko depozitinėje sąskaitoje laikomos įkeistos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos neturėtų būti įtraukiamos į bankrutavusio banko turtą ir naudojamos bankrutavusio banko prievolių vykdymui/kreditorių reikalavimų tenkinimui IBĮ nustatyta tvarka, o nutraukus garantijos suteikimo ir avanso grąžinimo garantijos sutartis, atsakovo depozitinėje sąskaitoje laikomų įkeistų lėšų grąžinimo jų savininkui klausimas turėtų būti sprendžiamas tarp šalių sudarytos sutarties ir LR civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas pažymi, kad dėl negrąžintų bei šiuo metu neįmanomų pagal jų paskirtį naudoti projekto įkeistų lėšų ieškovas negali atsiskaityti su paslaugas suteikusiais asmenimis bei rangos darbus atlikusiais rangovais, yra sustabdytas projekto vykdymas, todėl kyla didelė grėsmė projekto įgyvendinimui, LR aplinkos ministerijoje yra svarstoma galimybė nutraukti projekto finansavimą, kas sukeltų didelę žalą ieškovui, visai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemai bei Lietuvos valstybei. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p., 14 str. 1 d. 1 p. bankroto administratorius valdo, naudoja bei disponuoja, todėl ir bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti naudoja tik bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą bei negali riboti asmenų teisės susigrąžinti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančio įmonės valdymo. Priešingi bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmai reikštų, jog yra pažeidžiama asmenų konstitucinė teisė į nuosavybę, neužtikrinama Konstitucijos laiduojama asmenų nuosavybės apsauga. Ieškovas nurodo, jog vadovaujantis LR teisės aktais, LR Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais negali būti ribojama asmenų teisė susigrąžinti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo bei kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Įkeistos lėšos yra ieškovo nuosavybė ir atsakovo nuosavybėn niekada perleistos nebuvo bei neperėjo. Remiantis Avanso grąžinimo garantija trečiasis asmuo pervedė ieškovui priklausantį avansą į specialią atsakovo depozitinę sąskaitą. Šios lėšos atsakovo nuosavybėn galėjo pereiti tik ieškovui neįvykdžius savo prievolių pagal Garantijos sutartį ir jei ieškovo sąskaitos likučio nepakanka atsakovo reikalavimui įvykdyti ir atsakovui dėl to nukreipus išieškojimą į įkeistas lėšas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas tinkamai vykdė savo sutartines prievoles bei pagrindinės sutarties nepažeidė, ieškovui priklausančios įkeistos lėšos atsakovo nuosavybėn neperėjo. Todėl ieškovas teigia, kad atsakovas neturi teisės naudoti ieškovui priklausančių įkeistų lėšų atsakovo kreditorių reikalavimams tenkinti, o atsakovo atsisakymas grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias įkeistas lėšas yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovo konstitucinę teisę į nuosavybę. Nors LR teisės aktai neįtvirtina bendrojo depozitinės sąskaitos apibrėžimo, tiek praktikoje, tiek teorijoje tokia sąskaita yra suprantama kaip speciali (specifinė) bankinė sąskaita, kurioje laikinai yra laikomos bei saugomos tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios lėšos. Atsižvelgiant į jos specifiką, t.y. į tai, jog depozitinėse sąskaitose yra laikinai laikomos bei saugomos tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios lėšos bei remiantis tuo, kad įmonės bankroto administratorius kreditorių reikalavimams tenkinti turi teisę naudoti tik įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą, darytina išvada, jog Civilinio kodekso 6.56 str. 8 d. nuostata atitinka Lietuvos Respublikos bankroto teisinių santykių reguliavimą bei yra skirta užtikrinti asmenų konstitucinio nuosavybės neliečiamybės principo įgyvendinimą. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, jog įkeistos lėšos yra skirtos Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra įgyvendinimui, įkeistos lėšos sudaro kritiškai reikšmingą dalį nurodyto projekto finansavimui skirtų lėšų, be kurių neįmanomas sėkmingas projekto įgyvendinimas, o Projekto vykdytojas (ieškovas) neturi kitų projekto finansavimo šaltinių ar alternatyvų, kuriomis būtų galima kompensuoti/pakeisti pagrindinės sutarties pagrindu finansuojamas sumas ir jų netektis. Nesusigrąžinus įkeistų lėšų nebus tinkamai neįgyvendintas projektas, dėl ko kils atitinkamos pasekmės. Ieškovo atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašo jį tenkinti iš esmės ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Teismo posėdyje patikslino, kad ieškinys iš esmės grindžiamas ir reikalavimas kildinamas prievolinės teisės normų pagrindu.