Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-10-08 · Byla Nr. ATP-453-193/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
ATP-453-193/2013
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00392-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-453-193/2013
Proceso Nr. 4-14-3-00392-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėja Zita GavėnienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. 15 parų areštu už tai, kad jis 2013 m. liepos 15 d. apie 7.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, nes nebuvo tokios teisės įgijęs.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas neigia padaręs ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto apie administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, jo reikšmę ir teigia, kad nustatyto pažeidimo metu jis automobilio nevairavo – automobilį vairavo jo bendradarbis E. O.. Policijos pareigūnai jų automobilio nesustabdė, o privažiavo prie automobilio praėjus 4–5 minutėms po to, kai jie sustojo ir išlipęs iš automobilio E. O. nuėjo pas kitą bendradarbį. Jį patį policijos pareigūnai sulaikė ir apkaltino vairavus transporto priemonę jam įeinant į namo laiptinę. Atsižvelgęs į tai Pažeidėjas mano, kad policijos pareigūnai elgėsi nesąžiningai, neapdariai, neteisėtai ir be jokio pagrindo konstatavo, kad būtent jis vairavo automobilį. Toks policijos pareigūnų elgesys turėjo įtakos jo paties apsisprendimui įvykio vietoje nenurodyti iš tiesų automobilį vairavusio asmens duomenų. Taip pat Pažeidėjas teigia, kad jis negalėjo apylinkės teisme pasinaudoti teisine advokato pagalba ir tinkamu jo atstovavimu, bylą nagrinėjusi teisėja neatidėjo teismo posėdžio ir nesuteikė jam galimybės pakviesti kitų galimų įvykio liudytojų bei apklausti juos teisme. Tokiu būdu, Pažeidėjo manymu, buvo suvaržytos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, kas laikoma esminiu proceso pažeidimu.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas – nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 128 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Atsakomybėn pagal šią teisės normą asmuo traukiamas tuo atveju, jeigu jis vairavo transporto priemonę prieš tai neįgijęs teisės vairuoti tokios transporto priemonės.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą neigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę ir nurodydamas, kad ją vairavo kitas asmuo. Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iš tiesų buvo kitaip. Tai, kad ne kas nors kitas, o būtent Pažeidėjas vairavo transporto priemonę, savo tarnybiniuose pranešimuose tą pačią dieną nurodė tiesiogiai įvykį matę policijos pareigūnai R. S. ir R. M.. Šie pareigūnai nurodė, kad Pažeidėjas automobilyje buvo vienas (7, 8 b.l.). Tokias tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes tiesiogiai įvykį matę policijos pareigūnai patvirtino apylinkės teisme (15, 16 b.l.). Čia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teisme policijos pareigūnai iš esmės papildė, jog Pažeidėją pažįsta seniai, nes jis buvo ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės. Tokius teisme duotus policijos pareigūnų paaiškinimus patvirtina byloje esanti pažyma apie Pažeidėjo baustumą (9–11 b.l.). Minėtų policijos pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs, jie papildo vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pažeidėją sulaikę policijos pareigūnai būtų susipykę su Pažeidėju ir būtų suinteresuoti apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant pakankamai sunkaus administracinio teisės pažeidimo padarymu bei nubausti jį už tai. Tokių duomenų Pažeidėjas taip pat nenurodė, todėl netikėti ir nesiremti policijos pareigūnų paaiškinimais nėra jokio pagrindo.

Gi Pažeidėjo ir apylinkės teisme apklaustų liudytojų E. O. bei V. J. paaiškinimai apie tai, kad automobilį vairavo ne Pažeidėjas, o kitas asmuo, prieštarauja tarpusavyje, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir atrodo neįtikinami. Antai, įvykio dieną surašytame paaiškinime Pažeidėjas nurodė, kad jis ir kiti trys jo nurodyti žmonės turi vairuotojo pažymėjimus (5 b.l.), tačiau savo vairuotojo pažymėjimo jis nei policijos pareigūnams, nei teisme nepateikė. Pažeidėjas negalėjo nurodyti kito asmens, kuris galėjo vairuoti automobilį. Iš minėto Pažeidėjo paaiškinimo galima suprasti, kad automobilyje važiavo jie visi keturi, nors teisme Pažeidėjas ir liudytojas E. O. nurodė, kad automobiliu važiavo jie dviese paimti kitų žmonių (5, 15, 16 b.l.). Teismo posėdžio metu Pažeidėjas paaiškino, kad atvažiavus prie namo, į namo laiptinę jis įėjo kartu su E. O. (15 b.l.), tačiau liudytojai E. O. ir V. J. teisme paaiškino, kad į butą E. O. atėjo vienas, o Pažeidėjas liko automobilyje (16 b.l.). Ir tik teisme išgirdęs tokius liudytojų parodymus Pažeidėjas pakeitė savo versiją apeliaciniame skunde nurodęs, kad jis iš automobilio išlipo maždaug 4–5 minutėmis vėliau už E. O. (26 b.l.). Taip pat teismo posėdžio metu Pažeidėjas paaiškino, kad jiems atvažiavus jis su V. B. laukė prie laiptinės, o E. O. užlipo pas V. J. (15 b.l.), tačiau V. J. teisme paaiškino, kad jis ir V. B. laukė V. B. sesers bute, kur ir atėjo E. O. (16 b.l.). Taip pat teismo posėdyje liudytojas E. O. iš pradžių paaiškino, kad automobilio rakteliai buvo automobilyje, o po to kad pas jį (16 b.l.). E. O. teisme nurodė, kad jis automobilį vairavo apie 8–9 val., kai pats įvykis iš tiesų įvyko maždaug 7.10 val. (16 b.l.). Be to, sunku patikėti, kad liudytojas E. O., nuolat gyvendamas Panevėžyje, įvykio metu atvyko iš Panevėžio ir vairavo visiškai jam nepažįstamo asmens, susieto su Pažeidėju giminystės ryšiais, automobilį.

Tokie nenuoseklūs tiek Pažeidėjo, tiek ir jo pažįstamų liudytojų parodymai vertintini tik kaip Pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija ir siekis palengvinti jo teisinę padėtį, todėl tikėti tokiais šių procesų dalyvių paaiškinimais, prieštaraujančiais tiek realiai situacijai, tiek ir apylinkės teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir remtis jais pagrindo nėra.

Taigi, visi aukščiau išdėstyti duomenys, apeliacinės instancijos teismo manymu, vienareikšmiškai patvirtina tai, kad ne kas nors kitas, o būtent Pažeidėjas vairavo automobilį, neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti tokią transporto priemonę, todėl jo veikoje esant visiems ATPK 128 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo požymiams, apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjo veiką kvalifikavo ir nubaudė jį pagal šią teisės normą.

Apeliaciniame skunde Pažeidėjas teigia, kad apylinkės teismas padarė esminį proceso pažeidimą, nes jis negalėjo apylinkės teisme pasinaudoti teisine advokato pagalba ir tinkamu jo atstovavimu. Tačiau šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šis protokolas jam buvo surašytas 2013 m. liepos 15 d. ir jam buvo pranešta apie 2013 m. rugpjūčio 5 d. įvyksiantį teismo posėdį. Taip pat jam buvo išaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės, tarp jų ir teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tai Pažeidėjas patvirtino savo parašu (3–4 b.l.). Be to, iš grąžinamojo pranešimo matyti, kad Pažeidėjas buvo informuotas apie dar vėliau, t. y. 2013 m. rugpjūčio 22 d. įvyksiantį teismo posėdį. Taigi, Pažeidėjas žinojo apie savo teisę naudotis teisine pagalba ir turėjo pakankamai, t. y. daugiau nei mėnesį, laiko iki teismo posėdžio pasirūpinti ja, tačiau to nepadarė. Taip pat Pažeidėjas teismo posėdžio metu neišsakė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl savo noro pasinaudoti teisine pagalba. Todėl Pažeidėjas, šiuo atveju išskirtinai tik pats būdamas atsakingu už teisinės pagalbos sau organizavimą, visiškai neteisingai skunde teigia, kad teismas apribojo jo teisę pasinaudoti teisine advokato pagalba ir taip padarė esminį proceso pažeidimą.

Taip pat iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio pradžioje Pažeidėjas paprašė apklausti atvykusius liudytojus E. O. ir V. J.. Šį prašymą apylinkės teismas įvykdė. Kitų prašymų teismo posėdžio metu nei Pažeidėjas, nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas neišsakė. Todėl teismui nebuvo būtinybės nei kviesti į teismo posėdį kokius nors kitus liudytojus, nei atidėti dėl to teismo posėdį. Akivaizdu, kad, skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nesuteikdamas Pažeidėjui galimybės pakviesti kitų galimų įvykio liudytojų, apklausti jų teisme ir neatidėdamas dėl to teismo posėdžio, nesant tam prašymo, apylinkės teismas proceso nepažeidė.

Pažeidėjo prašymas rengti žodinį šios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir kviesti į teismo posėdį skunde nurodytus liudytojus, kurie jau buvo apklausti apylinkės teismo posėdyje, nenurodant, kokias naujas aplinkybes šie proceso dalyviai turėtų patvirtinti arba paneigti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukreiptas ne į patį įrodymų rinkimą, o į proceso vilkinimą, todėl šis Pažeidėjo prašymas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis proceso ekonomiškumo bei racionalumo principams.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo liudytojų R. M. ir R. S. nurodytų aplinkybių teisingumu ir vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo nubaudė Pažeidėją pagal ATPK 128 str. 1 d. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo pozicijos, su kuria sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys