Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-20 11.30 val. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esančiame žirgyne D. G. leido nelegaliai dirbti S. Š., su ja darbo sutartis nesudaryta. Tuo D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., ir 99 str. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad S. Š. paprašydavo padėti žirgyne, nes šalia gyveno. Ji išvesdavo arklius, pašerdavo. 2013 metais buvo atėjusi kelis kartus su dukra, kuriai leidžia pajodinėti. Jokio atlygio jai neduodavo, tik vieną kartą prieš šventes davė 50 litų, nes jų šeima sunkiai verčiasi. Paaiškinimą S. Š. rašė išsigandusi mokesčių inspekcijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad D. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytoja S. Š. parodė, kad pažįsta D. G., gyvena kaimynystėje. Ji arklidėse nedirba, tik gyvena šalia jų. Kelis kartus draugiškai padėjo, t. y. pagirdė ir pašėrė arklius. Už tai jokio atlygio negavo, įsidarbinti taip pat neketino. Atvykus VMI specialistams, ji tiesiog buvo arklidėse ir pavedžiojo vieną arkliuką, tačiau tai ne darbas, o malonumas. Vieną kartą D. G. sumokėjo 50 litų. VMI darbuotojai jai darė spaudimą ir nurodė ką parašyti paaiškinime.

Liudytojas R. L. parodė, kad dirba VMI OKS vyr. specialistu. 2014-01-23 patikrinimo metu žirgyne (duomenys neskelbtini), buvo rasta S. Š. žirgyno patalpose dirbanti. Paprašius paaiškinti ką ji čia veikia, ji paaiškino, kad ji čia dirba nuo 2013 metų apie metus laiko, kad į jos pareigas įeina žirgų šėrimas, išvedimas žirgų į aptvarus lauke pasivaikščioti ir kad ji gauna 50 Lt/mėn. už kiekvieną gardą. Ten buvo tuo metu pastatyti 5 gardai ir buvo laikomi 5 žirgai. Berašant jai paaiškinimą, ji paskambino D. G.. Po skambučio ji atsisakė pasirašyti faktų fiksavimo pažymą. VMI D. G. paaiškino, kad S. Š. atsiskaito už darbą maistu ir drabužiais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

D. G. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-4), S. Š. paaiškinimu (b. l. 6), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7), fotonuotraukomis (b. l. 8-10), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 14-16, 17-19).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenį, todėl yra baustinas.

Teismas kritiškai vertina liudytojos S. Š. parodymus, duotus teismo posėdyje apie tai, kad ji arklidėse nedirbo, o laiką žirgyne leido dėl malonumo. 2014-01-23 paaiškinime ji nurodė, kad arklidėse dirbo konkretų darbą, už vieną išvalytą gardą gaudavo 50 litų, jai priklausė taip pat arklius pašerti ir išvesti pasivaikščioti (b. l. 6). D. G. 2014-01-29 paaiškinime nurodė, kad nuo 2013 metų arklius prižiūrėti jam padeda kaimynė, kuriai už darbą atsilygina maisto produktais ir drabužiais. S. Š. kartais padeda atlikti darbus, susijusius ir su arklių priežiūra (b. l. 5). Byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kad VMI darbuotojai šių asmenų atžvilgiu jų apklausos metu būtų naudoję neleistinas prievartos priemones.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neigiamai D. G. apibūdinančių aplinkybių teismo posėdyje nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286, 287 str. teismas

nutaria:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Kaunas, Europos pr. 105).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.