- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- 2-107-192/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Pareiškėjas
- F. T., O. J., I. V., N. Š., D. M., T. B., L. M., Z. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus
- Advokatai
- Laima Smolskienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei ir Jurgitai Malickaitei, nedalyvaujant pareiškėjoms F. T., O. J., I. V., N. Š., D. M., T. B., L. M., dalyvaujant pareiškėjai Z. Š., dalyvaujant jų atstovei pagal įgaliojimus Z. Š., dalyvaujant jų atstovei advokatei Laimai Smolskienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus atstovei Mildai Stankūnaitei, viešame teismo posėdyj išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo F. K. mirties, mirusio 1924 metais iki 1940 metų nacionalizacijos valdė jam priklausančios žemės sklypą, esančios Pažaislio valsčiuje Muravos kaime, nuosavybės teise valdė L. K., P. K. ir F. K., prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybės teises į 7,5 ha žemės patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad 1991 metais prašymus atkurti nuosavybės teises į F. K. žemę, esančią Pažaislio valsčiuje Muravos kaime pateikė jo duktė F. F., sūnus J. K., sūnus L. K., sūnaus L. K. žmona J. K. ir dukra F. T., sūnaus P. K. vaikai: A. K., O. J., I. V., N. Š., D. M., T. B., Z. Š. (F. F. įpėdinė), F. T. (J. K. įpėdinė), L. M.(A. K. įpėdinė). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje visi duomenys patvirtina, kad F. K. , iki savo mirties nuosavybės teise valdė 12,53 ha žemės sklypą Kauno mieste (buvusiame Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime).Į dalį žemės nuosavybės teisės jau yra atkurtos, o į kitą dalį 6,7402 ha žemės nuosavybės teisės nėra atkurtos.2011-02-19 dienos raštu Nr. 8SD-523 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informavo juos Z. Š., F. T., L. M. ir O. J., kad yra gauti laisvi neužstatytos F. K. turėtos žemės ribose sklypų 0,4657 ha Medeinės g.34, Kaune, ir 1,2161 ha Islandijos pl.37A,Kaune,planai, bei, kad jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi F. K. iki 1940 metų nacionalizacijos žemės negalėjo valdyti todėl, kad mirė 1924 metais.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jiems visą laiką buvo atkūrinėjama nuosavybė į F. K. žemę, tačiau tik 2011 metais Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus specialistų buvo informuoti, jog privalo nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. K. mirties jo žemę valdė vaikai L. K., P. K. ir F. K., kuriems jis sukels tiesiogines teisines pasekmes, t.y. galės reikalauti atkurti nuosavybės teises į jiems priklausančią žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius, pagal nuosavybės teisių į F. K. valdytą žemę atkūrimo byloje surinktą medžiagą ,pripažįsta, kad F. K. turėjo nuosavybės teise 12,53 ha žemės, o po jo mirties turėtas žemės sklypas buvo padalintas vaikams- sūnums P. K., L. K. bei dukrai F. K. atiteko po 2,5 ha žemės, jie faktiškai priėmė palikimą- dirbo išskirtame plote, mokėjo žemės mokesčius ir valdė žemės sklypus nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo. Visi nuosavybės teisių atkūrimo byloje į F. K. valdytą žemę esantys įrodymai patvirtina faktą, jog F. K. iki savo mirties valdė didelį žemės plotą ir, kad pretendentams į jo valdytą žemę bei pretendentų įpėdiniams priklauso atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą pagal įstatymą - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios valstybės įgaliotos institucijos, jiems nuosavybės teises buvo atkūrinėjamos į F. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl nekilo abejonių, jog atkurti nuosavybės teises į žemę dokumentų nepakanka, tačiau kaip vėliau paaiškėjo F. K. iki 1940 metų negalėjo valdyti, nes mirė 1924 metais. Nacionalinė žemės tarnyba nuo pat prašymo padavimo dienos privalėjusi juos informuoti, kad reikia kreiptis į teismą dėl esmės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Visus šiuos metus jie laukė nuosavybės teisių atkūrimo į nacionalizuotą turtą ir tik vėliau paaiškėjo, jog Kauno Žemėtvarkos skyrius negali grąžinti jiems teisėtai priklausančio turto, juolab, kad visiems pretendentams jau 1994-07-07 dienos Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.963-V atkurtos nuosavybės teisės į F. K. valdytos žemės dalį ir tik 2011 metais jiems buvo nurodyta, kad reikia nusistatyti juridinį faktą kitai daliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte yra nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius pažymi laisvą(neužstatytą) žemę. Kauno miesto Savivaldybės administracija yra parengusi laisvos žemės planus, esančius Islandijos pl.37 a, Kaune, 1,216 ha, ir Medeinos g.34,Kaune 0,4657 ha.
Pareiškėjai nurodo, kad svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui teisminėje praktikoje, vieningas, suprantamas kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių siekia. Kadangi jie, pareiškėjai, visą laiką ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami užtikrinti savo teisių įgyvendinimą ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos kaltės ir neveikimo iki 2011 metų pagrįstai manė, kad nuosavybės teisės jiems bus atkurtos, prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nuosavybes teises į 7,5 ha žemės patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pareiškėjų atstovė Z. Š. paaiškino, kad nuosavybės teisių atstatymui dokumentai buvo paduoti 1991 metais, pastoviai buvo bendraujama su Žemėtvarkos tarnyba.1995 metais visiems pretendentams buvo atkurta po nuosavybės dalį. Jie nebuvo informuoti, kad reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes Žemėtvarkos skyriuje, jau buvo planuose pažymėta, kam ir kokia žemės dalis priklauso. Pretendentė Bogatyriova nuosavybę jau buvo atgavusi, bet ji norėjo gauti didesnę dalį, todėl prasidėjo bylinėjimasis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo nustatyta, kad B. priklausanti žemės dalis grąžinta, todėl jie manė, kad jau tuomet bus atstatytos nuosavybės teisės ir jiems, tačiau Žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario mėnesį jiems pranešė, jog reikia nusistatyti juridinį faktą, kad po tėvo F. K. mirties L. K., P. K. ir F. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdė po 2,5 ha žemės Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime ir atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 str.4 d. nustatytą terminą nuosavybės teises į 7,5 ha žemės patvirtintiems dokumentams pateikti. Grąžintinas žemės plotas yra 7,5 ha. 7.5 ha žemės po F. K. mirties valdė L. K., P. K. ir F. K.. Nuosavybės teisės į žemę jiems bus atkurtos natūra, kadangi turėta žemė šiuo metu yra laisva, neužstatyta, Žemėtvarkos skyrius turi galimybę atkurti nuosavybę toje pačioje vietoje, kompensacijos jiems nesiūlo ir jie jos nepageidauja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno Žemėtvarkos skyrius savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tarnyboje yra gauti pareiškėjų F. T., O. J., I. V., N. Š., D. M., T. B. , L. M. ir Z. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo F. K. mirties L. K., P. K. ir F. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė po 2,5 ha žemės Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime, bei termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Žemėtvarkos skyrius nurodė, kad būtinumas pareiškėjams nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl ko jie ir kreipėsi, iškilo Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui 2010-10-06 dienos nutartimi administracinėje byloje Nr. A 444-2093/2010 konstatavus, jog F. K., miręs 1924 metais nacionalizacijos metu nebuvo ginčo turto savininkas, todėl ir nuosavybės teisių jam į jo turėtą (turtą) atkurti negalima, nes turto nusavinimu jos nebuvo pažeistos. Todėl 2011-02-19 dieną Nacionalinė Žemės tarnyba raštais Nr. 8SD-522 ir Nr. 8SD-523 informavo pareiškėjus, kad įsiteisėjus paminėtai Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai jie turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kas mirus F. K. valdė žemę iki 1940 metų nacionalizacijos.
Taip pat suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad Žemėtvarkos skyrius iki 2010 metų spalio 06 dienos, Vyriausiojo Administracinio Teismo nutarties administracinėje byloje Nr.A444-2093/2010 , tiek Kauno apskrities viršininko administracija, tiek Nacionalinė Žemės tarnyba pagal turimus pateiktus dokumentus F. K. laikė žemės savininku iki 1940 metų, t.y. kol vyko bylinėjimasis su J. K. įpėdiniais. Šiai dienai F. K. įpėdiniams neatkurta nuosavybė į 6,7402 ha ir apie tai pareiškėjai buvo informuoti 2011-02-19 d. Šiai dienai savivaldybė yra pažymėjusi buvusioje F. K. turėtoje žemėje-0,4657 ha Medeinės g. 34 Kaune ir 1,216 ha Islandijos plente. Kadangi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nėra aišku, kas buvo žemės savininkas, todėl reikalinga nustatyti faktą, kad galima būtų toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į likusią 6,7402 ha žemės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Valstybinio archyvo pažymėjime 1991-11-11 Nr.2456-K, esančiame F. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje (žiūr. prijungtą bylą F. K. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų bylos kopija 212 lapų) nurodyta, kad žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Muravos kaimo bendrų ganyklų padalinimo byloje rasta: 1.Muravos kaimo bendrų ganyklų žemės ištyrimo 1930-07-26 žiniaraštis Nr.7, kuriame įrašytas savininkas K. F. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), kuriam priklausė 0,23 ha žemės. 2.Muravos kaimo bendrų ganyklų savininkų 1936-03-26 prašymas Kauno apygardos žemės tvarkytojui dėl ganyklų išskirstymo; prašymą kartu su kitais žemės savininkais pasirašė P. K.. Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Eigulių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938-10-17 sąraše įrašytas savininkas K. F., turėjęs Muravos kaime 12,53 ha žemės. Taip pat Lietuvos Statistikos valdybos archyviniame fonde visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose yra Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus II Muravos kaimo gyventojo K. P.(tėvo vardas nenurodytas, g.1907 m., vyras, ūkininkas, šeimininkas be samdinių; K. E. g. 1907-03, žmona, žemdirbė, dirbanti šeimos narė ir dukros D., g.1931, D. g. 1932, R., g.1933,N. (vardas taip dokumente) g. 1934 ir O. g. 1938-K., K. P. g.1941-06-22 sūnus. Kauno Valstybinio archyvo pažymėjimas 1991-10-30 Nr. K-318 patvirtina, kad žinių apie K. L. F. P. valsčiuje, Muravos kaime iki 1940 m. pateikti negali, kadangi minėto laikotarpio Kauno apskrities valsčių ir DŽDT vykdomųjų komitetų dokumentai archyvui perduoti nepilnai, o Pažaislio valsčiaus kaimų ūkinės knygos archyvui neperduotos. 2003-09-15 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-7257/2003 padaryta išvada, kad F. K. sūnūs J., P. ir L. priėmė palikimą ir valdė nuosavybės teise iki 2,5 ha dydžio žemės sklypus kiekvienas. F. K. dukros Z., F., P. taip pat priėmė ir valdė nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo po 1 ha dydžio žemės sklypus. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atstatymo byloje yra duomenys, kad J. K. įpėdiniams A. B. ir M. B. atkurtos nuosavybės teisės į jo turėtą žemę. (Nuosavybės atstatymo byla b.l.107,109-108) Nuosavybės atstatymo byloje yra 1924 metų Kauno sentikių parapijos bažnyčios metrikos ištraukos nuorašas, patvirtinantis, kad po F. K. mirties liko žmona O., sūnūs J., P., L., P. ir dukterys P. ir F.(b.l. 49), o tai patvirtina, kad po F. K. mirties liko įpėdiniai žmona ir vaikai. Pažymėtina, kad dalis nuosavybės į F. K. turėtą 12,53 ha žemę Muravos kaime yra jau atkurta J. K., O. J., F. F., A. K., J. K., I. V., N. Š., D. M., T. B. (b.l.109-108 Nuosavybės teisių atkūrimo byla).
Civilinėje byloje N.2-107-192/2012 pateikti pareiškėjų ir F. K., J. K., L. K., P. K., F. F. giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai(b.l.33-55,27,29,31), kurie įrodo, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 dienos nutarimu Nr.56 “Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, taikymo teismų praktikoje 1.2 punktu, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:1/ prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2/ pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3/ pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad Kauno Žemėtvarkos skyrius nebuvo pareiškėjų informavęs, kad nuosavybės atstatymui trūksta įrodymų, o būtent , kad jie privalo nusistatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po F. K. mirties jo žemę valdė vaikai L. K. , P. K. ir F. K., kurio nustatymas jiems sukels teisines pasekmes, t.y. galės reikalauti atkurti nuosavybės teises į jiems priklausančią žemę. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos Z. Š. ir jos atstovės paaiškinimų, prijungtos visos Nuosavybės atstatymo bylos duomenų 212 lapų, galima daryti išvadą, kad 2003-09-15 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-7257/2003 yra nustatytos šiai bylai svarbios aplinkybės, kad po F. K. mirties jo žmona O. išdalino vaikams J., L., P. po 2,5 ha dydžio žemės sklypus, o P. ir F. po 1 ha dydžio žemės sklypus ir jie faktiškai priėmė tėvo palikimą kiekvienam išskirtame plote, per motiną ir patys mokėjo žemės mokesčius. Taip pat nustatytas juridinis faktas, kad J. K. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 1,9344 ha žemės sklypą, esantį šiuo metu Kauno m. Islandijos pl. prie namo Nr.19(b.l.101-104).Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė netiesiogiai išdėstytomis atsiliepime aplinkybėmis pripažįsta, kad pareiškėjų pareiškimo patenkinimui duomenų užtenka, be to, yra nuosavybės atstatymui į F. K. turėtą žemę, žemės planai, kurie pateikti į bylą (b.l.10-17), todėl pareiškėjų F. T., O. J., I. V. , N. Š., D. M., T. B. ,L. M., Z. Š. pareiškimas suinteresuotam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno Žemėtvarkos skyriaus tenkintinas, pripažintinas nustatytu juridinę reikšmę turintis faktas, kad po tėvo F. K. mirties, mirusio 1924 metais, jo vaikai L. K., P. K. ir F. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė po 2.5 ha žemės Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime (LR CPK 444 str.2 d. 5 p.,445 str.).
Pareiškėjai prašė teismo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą į 7,5 ha žemės nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pažymėtina, kad apie tai, kad trūksta dokumentų, Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius padarė išvadą vadovaudamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-06 dienos nutartimi administracinėje byloje Nr. A 444-2093/2010, kurioje konstatuota, kad F. K., miręs 1924 m. nacionalizacijos metu nebuvo žemės savininkas ir 2011-02-19 raštu Nr. 8SD-523 pranešė pareiškėjams Z. Š., T. T., L. M., O. J., kad jos turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nustatyta, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą 2011-07-11, t.y. per protingą terminą nuo sužinojimo. Teismas mano, kad pareiškėjai praleido terminą dokumentams pateikti dėl svarbios priežasties, jie sužinojo tik 2011-02-19 ir savo teises įgyvendino kuo skubiau, todėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytas terminas dokumentams atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 263-265,269,270,444,448 straipsniais teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo F. K. mirties, mirusio 1924 metas, jo vaikai L. K., P. K. ir F. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė po 2,5 ha žemės Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime.
Juridinis faktas pareiškėjams nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.