Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. B. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, iki teismo posėdžio taip pat nebuvo gauta jokių naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų ar prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-06 nutartimi A. B. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gudara“, nutartis įsiteisėjo 2017-11-17. 2019-03-14 nutartimi UAB „Gudara“ atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Atsakovas buvo A. B. individualios įmonės savininkas ir vadovas. 2018-04-04 ir 2019-02-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtintas bankrutuojančios A. B. individualios įmonės ir jos savininko A. B. kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai bendrai 13461,79 Eur sumai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-01 nutartimi buvo leista išieškoti bankrutavusios A. B. individualios įmonės 8608,22 Eur skolas iš jos savininko A. B. turimo turto ir bankroto byloje yra duomenys, kad 8608,22 Eur suma iš A. B. buvo išieškota. Likusi kreditorių reikalavimų suma sudaro 4853,57 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2020-01-01 ir taikytiname ginčui, (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje) kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pažymėtina, kad nurodyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui bei kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta atsižvelgiant į tai, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas.

Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-06 nutartyje, kurios pagrindu A. B. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, konstatavo, kad įmonė yra nemoki, nevykdo mokestinių prievolių, nuo 2002-08-08 priverstinai išieškoti skolas iš įmonės ir jos savininko nepavyko.

Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuotina, jog įmonei tapus nemokia, atsakovas, žinodamas apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pablogino įmonės finansinę padėtį, dėl ko neliko pajamų/turto vykdyti finansinius įsipareigojimus ir tai lėmė nuostolių atsiradimą. Byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), taigi darytina išvada, kad patikslintas ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 4853,57 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal patikslinto ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 109 Eur dydžio žyminis mokestis. Patikslintą ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 109 Eur žyminio mokesčio, taip pat 12,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B. 4853,57 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 57 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4853,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai A. B. individualiai įmonei.

Priteisti iš atsakovo A. B. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio ir 12,79 Eur (dvylika eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.