- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-191-324/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Kauno centro poliklinika“, Kauno
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Galinos Blaževič, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Rinaldui Viliušiui, adv. Pauliui Čerkai, atsakovo atstovui Dariui Petraičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo abiejų šalių apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje nr.2-06273-505/2006 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Kauno centro poliklinika“ dėl sutarties spragų užpildymo ir įpareigojimo leisti naudotis turtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė papildyti 2003 m. birželio 5 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį 11.4 punktu, jį išdėstant taip: "11.4 įsipareigoja užtikrinti, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus bus užtikrintas patalpų atitikimas vaistinės veiklai, taip pat bus leidžiama nuomininkui nemokamai naudotis antro aukšto personalui skirta WC patalpa, patalpų plane pažymėta indeksu Nr. 2-21", ir „įpareigoti atsakovą neatlygintinai sudaryti sąlygas naudotis WC patalpa, esančia pastate (duomenys neskelbtini), per savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo, nuomos sutarties laikotarpiui.“ Reikalavimą grindė tuo, kad 2003 m. birželio 5 d. šalys sudarė (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, pažymėtų indeksais 2-15A, 2-21, 2-7, nuomos sutartį negamybinės vaistinės veiklai (farmacijos ir medicinos prekių mažmeninei prekybai). Šią sutartį 2003 m. gruodžio 10 d. pakeitė, grąžinant dalį išnuomotų patalpų ( tarp jų – WC patalpą 2-21) atsakovui. Tą pačią dieną atsakovas išdavė raštišką leidimą naudotis antrojo aukšto personalui skirta WC patalpa. 2004 m. liepos 16 d. raštu nr. 9-11-482 atsakovas Kauno visuomenės sveikatos centrui ir ieškovui atsakovas pranešė, kad minima patalpa naudotis neleidžia. Vienašališkai spręsdamas šį klausimą, atsakovas neteisingai ir nesąžiningai aiškina nuomos sutartį, jos tikslus ir tikruosius šalių ketinimus. Dėl tokių jo veiksmų išsinuomotų patalpų ieškovas negali naudoti sutartyje numatytai veiklai, todėl atsakovas įpareigotinas pašalinti išnuomoto daikto trūkumus ( CK 6.485 straipsnis).
Atsikirtimus į ieškinį atsakovas grindė faktu, jog ieškovas savo valia atsisakė nuomotis patalpas 2-7 ir 2-21. Jas išnuomoti sutinkantis, tačiau ieškovas pageidauja neatlygintinai naudotis tik WC patalpa. Tai prieštarauja nuomos sutarties esmei naudotis turtu už užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog nuomos sutarties esmė yra naudojimasis turtu už užmokestį. Pripažindamas reikalavimo teisę pakeisti nuomos sutartį nuomos dalyko papildymu jo atitikimu negamybinės vaistinės reikalavimams, ieškovo reikalavimo papildyti sutartį 11.4 punktu ieškinyje nurodytu būdu netenkino vadovaudamasis tuo, kad ieškovas neprašė papildyti nuomos sutarties 1-jo punkto, į nuomos dalyką įtraukiant WC patalpą 2-21. Nustatęs, jog pirminės ir pakeistosios sutarties pasirašymo metu šalys konstatavo perduodamų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, antrąjį ieškinio reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.
Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
Pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija priimti du atskirieji atsakovo skundai savo esme yra apeliacinis skundas ( CPK 301 str., 307 str. 1 d., 312 str.). Atsakovas raštu nurodė, jog 2006 m. gruodžio 4 d. užregistruotą skundą pateikė per klaidą (minimu procesiniu dokumentu teigiama, kad ieškovas nesilaikė būtinos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos pateikti sutarties pakeitimo projektą, dėl to byla turėtų būti nutraukta arba ieškinys paliktinas nenagrinėtas). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog nuo šio skundo reikalavimų atsisakoma. Nesant CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje numatytų sąlygų, atsakovo atsisakymas nuo pirminio apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas pagal šį skundą nutrauktinas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Dalies išsinuomotų patalpų grąžinimo negalima vertinti kaip atsisakymo nuo nuomos sutarties esmės – negamybinės vaistinės veiklos vykdymo. Pakeitus nuomos sutarties objektą, tą pačią dieną šalys sudarė susitarimą dėl neatlygintinio naudojimosi WC patalpa tvarkos. Susitarimas dėl naudojimosi WC patalpa buvo būtina sąlyga, ieškovui atsisakant dalies nuomos dalyku esančių patalpų, todėl turėjo būti vertinamas kaip neatskiriama sutarties dalis. Nepagrįstai spręsta, jog susitarimo leisti neatlygintinai naudotis WC patalpa neįforminimas raštu, pakeitus sutartį, nėra nuomos sutarties spraga. Atsakovui jį atšaukus, nuomos sutarties objektas nebeatitiko paskirties (patalpos nebeatitiko vaistinių veiklai keliamų reikalavimų).
Faktas, kad ieškovui neužtikrinama teisė naudotis WC patalpa, nepagrįstai nelaikytas nuomos sutarties pažeidimu. Ieškovo atsisakymas WC valdymo teisės nuomos sutarties pakeitimu nereiškia naudojimosi teisės atsisakymo. WC patalpa priskiriama prie bendro naudojimo, ja laisvai gali naudotis klientai ar interesantai, todėl ieškovas tapo jos bendranaudotoju kartu su kitais pastato naudotojais. Nustačius, kad nuomotojas (atsakovas) nesudarė sąlygų išnuomotose patalpose vykdyti vaistinės veiklą (t.y., neužtikrino reikalaujamos WC patalpos buvimo), jam tenka pareiga neatlygintinai pašalinti šį objekto paskirties trūkumą (CK 6.483 straipsnis).
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, jog nepagrįstai atmestas jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovą atstovavęs jo darbuotojas juriskonsultas D. P. įstaigoje dirba minimaliu darbo krūviu, atsižvelgiant į teisinio darbo poreikį. Dėl to į jo pareigas neįeina procesinių dokumentų teismams rengimas. Pastarąsias 1650 Lt išlaidas atsakovas patyrė dėl ieškovo veiksmų. Šios išlaidos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio u advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisę pagalbą ( paslaugas) nustatytus dydžius. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, tokios išlaidos buvo protingos ir pagrįstos. Prašo sprendimą pakeisti, minimas išlaidas priteisiant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas teigia apie šio procesinio dokumento nepagrįstumą. Nurodo, jog bendro naudojimo WC patalpomis ieškovo įmonės personalui niekada netrukdė neatlygintinai naudotis. Antrasis ieškovo reikalavimas, nenurodant konkrečios WC patalpos, yra nekonkretus.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Klausimą dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydžio ieškovo atstovai prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Šalių apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2003 m. birželio 5 d. šalys sudarė Kauno m. (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, pažymėtų indeksais 2-15A, 2-21, 2-7, nuomos sutartį negamybinės vaistinės veiklai (farmacijos ir medicinos prekių mažmeninei prekybai). 2003 m. gruodžio 10 d. pasirašė patalpų grąžinimo aktą ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pakeitimo sutartį nr. 05-16-014, kuria susitarė, jog atsakovas perduoda ieškovui naudoti negyvenamąją patalpą nr. 2-l5A (43,45 m²), esančią (duomenys neskelbtini), negamybinei vaistinei (farmacijos ir medicinos prekių mažmeninei prekybai vykdyti), o ieškovas grąžina atsakovui patalpas pažymėtas indeksais 2-21 (5,66 m² WC patalpa) ir 2-7 (11,11m²).
Apeliacinio proceso metu šalių atstovai paaiškino, jog patalpos buvo grąžintos nuomotojo prašymu remonto atlikimui. Pastarąjį faktą patvirtina patalpos 2-21 vidaus išplanavimo pokyčiai, lyginant pastato planus b.l. 14 ir 152. Apygardos teismas sutinka su apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo motyvais ir išvada atmesti ieškininį reikalavimą dėl nuomos sutarties pakeitimo. (duomenys neskelbtini) esančius pastatus atsakovo įstaiga valdo panaudos pagrindu. Jos įstatų 55 punktas įtvirtina, jog ilgalaikio materialaus turto nuoma galima tik esant raštiškam steigėjo leidimui. Nuomos sutarties sudarymo pagrindas – 2003 m. kovo 13 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas nr. T-76. CK 6.477 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžta nuomos sutarties samprata leidžia teigti, jog nuomos sutarties esmė yra naudojimasis turtu už užmokestį. Taigi, nuomos dalyko papildymas, eliminuojant nuomininko pareigą mokėti už nuomojamas patalpas, prieštarautų minimo įstatymo nuostatoms ir atsakovo įstatams. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas turi reikalavimo teisę pakeisti nuomos sutartį nuomos dalyko papildymu, tačiau reikalavimas papildyti sutartį ieškinyje nurodytu būdu negali būti patenkintas, neprašant papildyti nuomos sutarties 1-jo punkto, į nuomos dalyką įtraukiant WC patalpą 2-21.
Kolegija nesutinka su apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo išvadomis dėl antrojo ieškininio reikalavimo.
2003 m. birželio 5 d. nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigojo perduoti ir perdavė nuomininkui negyvenamąsias patalpas laikinai naudotis negamybinei vaistinei farmacijos ir medicinos prekių mažmeninei prekybai. Pasirašydamos sutartį šalys patvirtino, kad patalpos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos išnuomojamos ir perduodamos visą nuomos terminą ir nėra patalpų trūkumų, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti jas pagal paskirtį (2 punktas). Šio sandorio 2003 m. gruodžio 10 d. pakeitimas liečia tik patalpų skaičių (išnuomota tik viena patalpa 2-15A). Dėl tokio sutarties pakeitimo ieškovo įmonėje neliko tualeto patalpos. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, jog vaistinės personalui niekada nebuvo trukdoma naudotis bendro naudojimo ( skirta ir poliklinikos lankytojams) WC patalpa, pažymėta indeksu 2-26 plane b.l. 152, tačiau ginčas kyla dėl ieškovo darbuotojų naudojimosi poliklinikos personalui skirta rakinama WC patalpa 2-21. Iš bylos duomenų matyti, kad sutarties pakeitimo pasirašymo metu atsakovo įstaigos direktoriaus pavaduotoja išdavė vaistinei raštą apie rakinamas vaistinės personalui suteiktas WC patalpas. 2004 m. liepos 16 d. raštu poliklinikos direktorius minimą raštą nurodė laikyti niekiniu. 2005 m. rugpjūčio 23 d. raštu vėlgi nurodoma apie leidimą naudotis patalpa 2-21 vaistinės personalui, o 2005 m. spalio 11 d. raštu ta pačia patalpa naudotis uždrausta, UAB „Apotheca“ įpareigota iki 2005 m. spalio 17 d. grąžinti WC 2-21 raktus ( b.l. 18, 19, 24, 25). Įvairus susirašinėjimas tuo klausimu bei ginčai teisme leidžia spręsti apie atsakovo įstaigos nuostatą neleisti vaistinės personalui naudotis medicinos personalui skirta rakinama WC patalpa 2-21. Daugiau, apart WC 2-21 ir 2-26, šios paskirties patalpų pastate nėra.
Iš Kauno visuomenės sveikatos centro raštų b.l. 20, 22, 114 matyti, jog 2004 m. vykusių visuomenės sveikatos saugos patikrinimų metu buvo konstatuotas ieškovo vaistinės veiklai išduoto leidimo – higienos paso neatitikimas duomenims, pateiktiems šiam leidimui gauti, ir pasiūlyta sustabdyti leidimo – higienos paso nr. 08-16282 galiojimą. Priežastimi įvardintas nuomos sutarties pakeitimas ir atšauktas nuomotojo leidimas dėl naudojimosi WC patalpa. Atlikus pakartotinį patikrinimą užfiksuotas personalo naudojimasis 5,95 kv. m. ploto WC patalpa ( plotas atitinka plane pažymėtą WC 2-21), todėl leidimo galiojimo sustabdymas buvo atšauktas. Ši aplinkybė aptariamos ieškovo problemos nepašalino – jau minėtais vėlesniais raštais WC 2-21 patalpa jam naudotis buvo uždrausta. Iš valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. kovo 28 ir gegužės 5 d. raštų b.l. 88, 90 seka, jog įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpas įrengti būtina tam, kad būtų užtikrintos darbuotojų asmeninės higienos ir fiziologinės reikmės. Rašto parengimo metu nebuvo galiojančios normos, reglamentuojančios vaistinių veiklą. Veikiančiose vaistinėse privalomų būti sanitarinių ir higienos patalpų įrengimą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimo nr. 501 „Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai“ 1,2,28 p., LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymas nr. V-7 Dėl reikalavimų vaistinėms“ 9,10 p., Lietuvos higienos normos HN 47-1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ 12.8 p., STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 24.5 punktų reikalavimai. Kadangi vaistinėje dirbantis personalas pagal LR Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimą nr. 1145 yra priskiriamas sąrašui darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ar vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, todėl jis gali naudotis tik savo įmonėje esančiu tualetu arba skirtu sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Minimi įrodymai patvirtina, kad ieškovo įmonės patalpos po nuomos sutarties pakeitimo nebeatitiko vaistinių veiklai keliamų reikalavimų. Minėtieji trūkumai kliudo jai naudoti išsinuomotą daiktą pagal nuomos sutarties pirmajame ir antrajame punktuose nurodytą paskirtį. CK 6. 485 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad nuomotojas atsako už išsinuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Tuo vadovaujantis apygardos teismas sprendžia apie pagrįstą nuomininko reikalavimą neatlygintinai šiuos trūkumus pašalinti ( minimo įstatymo 2 d. antrasis punktas). Jo reikalavimas leisti WC 2-21 patalpa naudotis neatlygintinai šiuo atveju yra vienintelis galimas neatlygintinas trūkumo pašalinimo būdas. Minimo reikalavimo pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrįstu dėl to, kad sutarties sudarymo ir pakeitimo metu ieškovas privalėjo žinoti vaistinių veiklai keliamus reikalavimus ir, pakeisdamas nuomos sutartį, pasirinkti labiausiai jo interesus atitinkančius sutarties elementus (CK 6.629, 6.156 straipsniai). Su minimu argumentu kolegija nesutinka dėl dviejų aplinkybių. CK 6.485 straipsnio penktoji dalis nustato, kad nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti. Aukščiau minėtosios sutarties pakeitimo aplinkybės ir atsakovo pozicijos leidimo naudotis ginčo WC patalpa klausimu kaitaliojimas įrodo, kad sutarties pakeitimo metu dėl WC patalpos šalys susitarė atskirai. Tuo metu nuomininkas negalėjo žinoti apie būsimą jo teisės naudotis šia patalpa pažeidimą. Kita vertus, priešingos nei apylinkės teismas pozicijos nagrinėjamo reikalavimo atžvilgiu apygardos teismas laikosi dėl CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinto sąžiningo, teisingo ir protingo ginčų sprendimo principo bei 6.200 straipsnyje nustatytos sutarties šalių pareigos ją vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Didžioji dalis poliklinikos lankytojų yra sveikatos problemų turintys asmenys. Nėra logiška ir tinkama, kad keturi vaistinės darbuotojai, kurių paslaugomis taip pat naudojamasi sveikatos apsaugos tikslais, savo higienos reikmėms naudotųsi WC patalpa, skirta ligoniams. Susidariusi situacija kelia grėsmę ir viešajam interesui, todėl nėra teisingas atsisakymas tenkinti ieškininį reikalavimą leisti naudotis poliklinikos personalo WC patalpa antruoju ieškinyje nurodytu pagrindu. Įpareigojimas leisti naudotis ginčo patalpa ieškovo darbuotojams atsakovo įstaigos ar jos darbuotojų teisių nepažeis. Apygardos teismas konstatuoja, jog minima sprendimo dalis keistina dėl netinkamai pritaikytų įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų bei CK 6.485 straipsnio ( CPK 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis).
Ieškovas nėra tinkamai suformulavęs antrojo ieškininio reikalavimo ( sprendimas apginti jo teises ieškinyje nurodytu būdu būtų neįvykdomas). Šį reikalavimą ieškovas žodžiu patikslino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašydamas įpareigoti atsakovą leisti naudotis ginčo patalpa, per savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduodant raktą nuo jos. Atsižvelgiant į tai, kad toks patikslinimas iš esmės ieškininio reikalavimo nekeičia, bei vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais apeliacinės instancijos teismas mano, dėl šios priežasties bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui procesiškai yra netikslinga ( CPK 7 straipsnio pirmoji dalis, 8 straipsnis, 320 straipsnio antroji dalis). Sprendimas pakeistinas, minimą ieškovo reikalavimą patenkinant ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas).
Taip pat pakeistina sprendimo dalis dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nors atsakovo atstovas yra jo darbuotojas, į jo darbines pareigas neįeina procesinių dokumentų teismams rengimas. Tokio susitarimo, atsižvelgiant į nedidelį atsakovo įstaigos nurodytą teisminių procesų kiekį, apygardos teismas nelaiko neprotingu išlaidavimu. Atsakovas pateikė teismui teisinę individualią veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 74.11 kodą vykdančio D. P. paslaugoms apmokėti skirtą PVM sąskaitą faktūrą (1650 Lt; b.l. 68). Minimu atveju šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovui priteistina pusė šių išlaidų. Analogiškai nuspręstina dėl ieškovo turėtų 1180 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 300 Lt žyminio mokesčio ( CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio antrąja dalimi, 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus iš dalies patenkinti.
Pakeisti 2006 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
Ieškinį iš dalies patenkinti.
Įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą Kauno Centro poliklinika ( įmonės kodas 135042622) 2003 m. birželio 5 d. šalių sudarytos nuomos sutarties laikotarpiu leisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Apotheca“ neatlygintinai naudotis 5,66 kvadratinių metrų ploto WC patalpa, pastato (duomenys neskelbtini) techninės inventorizacijos byloje pažymėta indeksu 2-21, per savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduodant raktus nuo šios patalpos ieškovui.
Atmesti ieškininį reikalavimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties spragų užpildymo
Priteisti iš atsakovo ieškovui 590 ( penkis šimtus devyniasdešimt) Lt advokato pagalbos išlaidų ir 150 ( šimtą penkiasdešimt ) Lt žyminio mokesčio. Priteisti iš ieškovo atsakovui 825 ( aštuonis šimtus dvidešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš abiejų šalių po 5,35 ( penkis Lt 35 ct) pašto išlaidų valstybei.
Priimti atsakovo atsisakymą nuo 2006 m. gruodžio 4 d. pateikto apeliacinio skundo registracijos nr. 925 ir apeliacinį procesą pagal jį nutraukti.