- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- eI2-1889-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00153-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. -A. R. (E.-A. R.), N. U., E. E.-A. (E. E.-A.), E. E.-A. (E. E.-A.), E. E.-A. (E. E.-A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai E.-A. R., N. U., E. E.-A., E. E.-A., E. E.-A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (15/5-8) 50U-06194/06195/06196/06197/06198 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ toliau – ir Sprendimas).
Teigia, kad Departamento Sprendime nurodyta, jog nutarta panaikinti pareiškėjo E. -A. R. leidimą laikinai gyventi, kadangi nuo 2020 m. kovo 6 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viveca Victoria“ kurios tarpininkavimui pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nutraukė darbo sutartį su pareiškėju E.-A. R.. Atsižvelgiant į tai, panaikinami ir pareiškėjo E. -A. R. šeimos narių leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjai skunde pažymi, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į pandeminę situaciją, kuri turėjo sunkių ekonominių pasekmių verslui visame pasaulyje. Nurodo, kad 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos teritorijoje buvo įvestas karantinas, UAB „Viveca Victoria“ nebegalėjo vykdyti veiklos ir išlaikyti pastovaus darbuotojų skaičiaus, dar 2020 m. kovo mėn. veiklos nebevykdė, kadangi įmonės produktų prekyba tarptautinėje rinkoje nebevyko. Teigia, kad, pareiškėjas E.-A. R. ėmėsi aktyvių veiksmų ieškodamas darbo Lietuvoje.
Nurodo, kad atsiųsdamas Sprendimą pareiškėjui tik el. paštu Departamentas pažeidė gero administravimo principą. Be to, Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjui jokios galimybės paaiškinti situaciją, o tik atsiuntė į jo el. paštą priimtą Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo E. -A. R. įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad UAB „Viveka Victoria“ 2020 m. kovo 6 d. nutraukė darbo sutartį su E.-A. R., o pareiškėjas kitose Lietuvos įmonėse iki 2020 m. gruodžio 4 d. (beveik devynis mėnesius) neįsidarbino, todėl Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjų leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teigia, jog pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į pandeminę situaciją Lietuvoje ir pareiškėjo dedamas pastangas, kad susirastų naują darbą Lietuvoje, nėra teisiškai reikšmingi, nes paaiškėjus ginčijamu Sprendimu nustatytoms aplinkybėms, Departamentas taikė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad karantinas Lietuvos Respublikoje buvo įvestas 2020 m. kovo 16 d., o pareiškėjas E.-A. R. iš UAB „Viveka Victoria“ užimamų pareigų buvo atleistas dar iki jo įvedimo (2020 m. kovo 6 d.).
Atsakovo teigimu, pareiškėjų skundo argumentas, jog Departamentas, atsiųsdamas Sprendimą pareiškėjams tik elektroniniu paštu pažeidė gero administravimo principą, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Akcentuoja, kad Sprendimas pareiškėjams elektroniniu paštu buvo siunčiamas vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.
Mano, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjai atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (15/5-8) 50U-06194/06195/06196/06197/06198 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiškėjams panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas E.-A. R. tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Viveca Victoria“ Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Departamentas 2019 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą išduoti Mongolijos piliečiui E.-A. R. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. vasario 27 d. E.-A. R. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. vasario 27 d. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu, t. y. ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas
2019 m. balandžio 4 d. pareiškėja N. U. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu kaip E. -A. R. sutuoktinė.
Pareiškėjas E.-A. R. 2019 m. balandžio 18 d. Departamentui pateikė prašymą šeimos susijungimo pagrindu išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jo nepilnamečiams vaikams E. E.-A., E. E.-A., E. E.-A..
2019 m. gegužės 14 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje N. U. iki galios jos sutuoktinio E. -A. R. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. liepos 9 d. N. U. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7475861, galiojantis iki 2022 m. vasario 27 d.
2019 m. gegužės 14 d. Departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi E. E.-A. , E. E.-A. ir E. E.-A. iki galios jų tėvo E. -A. R. leidimas laikinai gyventi. 2019 m. liepos 9 d. E. E.-A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. vasario 27 d., E. E.-A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. vasario 27 d., E. E.-A. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2020 m. vasario 27 d.
Departamentas 2020 m. gruodžio 4 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodros) informacinės sistemos duomenų apie pareiškėjo E. -A. R. įsidarbinimą nustatė, kad UAB „Viveka Victoria“ 2020 m. kovo 6 d. nutraukė darbo sutartį su E.-A. R. ir pareiškėjas kitose Lietuvos įmonėse iki 2020 m. gruodžio 4 d. (beveik devynis mėnesius) neįsidarbino, todėl Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjų leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) nuostatos.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą;
Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Aprašo 132 punkte nustatyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS arba jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą (kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS) nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, – privalo nuskaitytą sprendimą išsiųsti užsieniečiui atitinkamai MIGRIS arba prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu. Jeigu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą užpildytas ne per MIGRIS ir jame nurodyta, kad pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais užsienietis pageidauja gauti paštu, sprendimo kopija, patvirtinta pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus, išsiunčiama registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu. Sprendimo lydraštyje nurodoma, kad jei užsienietis nepasinaudos Įstatymo 136 straipsnyje numatyta sprendimo apskundimo teise, jis turi grąžinti leidimą laikinai gyventi lydraštyje nurodytam Migracijos departamento skyriui.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad UAB „Viveka Victoria“ 2020 m. kovo 6 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju E.-A. R., o pareiškėjas kitose Lietuvos įmonėse iki 2020 m. gruodžio 4 d. nedirbo, t. y. pareiškėjas tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, jog, kai pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas / pakeistas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu dėl to, kad jis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas, tai pareiškėjui nebedirbant tokio darbo, Departamentas turi pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą priimti sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 15 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2394-552/2020).
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į pandeminę situaciją, kuri turėjo sunkių ekonominių pasekmių verslui visame pasaulyje bei į tai, jog pareiškėjas E.-A. R. ėmėsi aktyvių veiksmų ieškodamas darbo Lietuvoje. Tokie pareiškėjų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuotina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos yra imperatyvios, Departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Todėl paaiškėjus, jog UAB „Viveka Victoria“ 2020 m. kovo 6 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju E.-A. R. ir pareiškėjas tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės, Departamentas turėjo pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi pareiškėjui E.-A. R. ir jo šeimos nariams N. U., E. E.-A. , E. E.-A. ir E. E.-A. pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir 50 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjams jokios galimybės paaiškinti situaciją. Teismas sutinka, kad asmuo, prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą jo atžvilgiu, turi teisę būti išklausytas (pateikti papildomus paaiškinimus), vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti, tai gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4459-556/2019).
Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamentas turėjo imperatyvią pareigą informuoti pareiškėjus apie atliekamas jų patikrinimo procedūras ir juos apklausti (suteikti teisę pateikti paaiškinimus) ar kitokiu būdu bendradarbiauti su jais. Priešingai, šioje byloje padaryta išvada, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjams panaikino leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina, kad atsakovo atliktų veiksmų – patikrų oficialiose informacinėse sistemose- pakako ginčijamam Sprendimui priimti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pažeidė ir gero administravimo principą.
Be to, pareiškėjai skunde nurodo, kad atsiųsdamas Sprendimą pareiškėjui tik el. paštu Departamentas pažeidė gero administravimo principą. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas E.-A. R. 2018 m. gruodžio 19 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, jog pageidauja, kad pranešimą apie priimtą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat kitus pranešimus pareiškėjo leidimo laikinai gyventi klausimais atsakovas siųstų elektroniniu paštu bei nurodė savo elektroninio pašto adresą (Prašymo 10 punktas). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 132 punktu, esant pareiškėjo pageidavimui pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, teisėtai ir pagrįstai išsiuntė skundžiamą Sprendimą pareiškėjui elektroniniu paštu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas, jog išsiuntus Sprendimą elektroniniu paštu buvo pažeistas gero administravimo principas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų E. -A. R. (E.A. R.), N. U., E. E.-A. (E. E.-A.), E. E.-A. (E. E.-A.), E. E.-A. (E. E.-A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.