- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- II-455-990/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00472-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-455-990/2023
2023 m. gegužės 10 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. N. 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. ROIK: 23197945019, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. vasario 12 d. D. T. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. vasario 12 d. apie 20.00 val. jos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pradėjo daužyti jos buto duris, reikalaudamas, kad į koridorių išeitų vyras. Išėjusi į koridorių ir mėgindama akivaizdžiai neblaivų kaimyną nuraminti, pastarajam ji pasakė kviesianti policiją. Jai grįžus namo kaimynas vėl pradėjo daužyti ir laužyti duris, dėl ko ji vėl išėjo iš buto į koridorių. Jai išėjus ir uždarius buto duris šios nebeatsidarė. Nuostolį ji vertina 100 eurų, tačiau žalos dydį ji dar tikslins (bylos lapas 5).
2. Gavus D. T. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 23197945019 dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje (Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas).
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. N. 2023 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. ROIK: 23197945019 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarime nurodyta, kad nuvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buto duris trankė bei spardė A. N., kuriam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas. Aplinkybių tikslinimo metu susisiekus su D. T. telefonu ši nurodė, kad žalos dydis bus apie 50 eurų. Pranešėja buvo informuota, kad per 10 dienų ji turi pateikti žalą patvirtinančius dokumentus. Susisiekus su pranešėja dar kartą ji teigė, kad žalos dydis gali būti ir didesnis. Pranešėja informuota, kokiu būdu ji gali pateikti žalą patvirtinančius dokumentus. Sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną motyvuojamas tuo, kad už ANK 115 straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, taip pat turi būti pateiktas žalą patvirtinantis dydis. Nagrinėjamu atveju žalą patvirtinantys dokumentai taip ir nebuvo gauti, tad administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti. Institucijos manymu, tikslinga pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas).
4. 2023 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. T. skundas dėl 2023 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriame pareiškėja nurodo, kad 2023 m. vasario 12 d. įvykio metu buvo padaryta žala jos asmeniniam turtui, buvo sulaužytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su vyru, durys. Įvykio metu ji kreipėsi į policijos pareigūnus, manydama, jog durų apgadinimu jai padarytas menkas nuostolis, turtinę žalą įvertino tik 50 eurų, tačiau pradėjus ieškoti pasiūlymų buto durų sutvarkymui paaiškėjo, jog buvo padaryta žymiai didesnė žala ir teko keisti buto duris. Po įvykio ji kreipėsi į kelias įmones, kurios užsiima durų remonto bei gamybos darbais, ir tinkamiausią pasiūlymą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pasiūlytos durys kainavo 601 eurą, o senų buto durų demontavimo bei naujų durų montavimo išlaidos papildomai atsiėjo 190 eurų. Pareiškėjos manymu, policijos atstovės suteiktas dešimties dienų terminas pristatyti visus dokumentus apie atliktus darbus atsiradusiai žalai padengti buvo pernelyg trumpas terminas gauti pasiūlymus iš durų gamintojų, atlikti durų keitimo darbus ir mokėjimus už juos. Per tokį trumpą terminą ji negalėjo pateikti žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, nes 2023 m. vasario 16 d. buvo nedarbo diena, dėl to siųstų užklausų dėl buto durų keitimo peržiūra užtruko, jai teko ieškoti ieškojau tinkamo varianto, atitinkančio kainos ir kokybės santykį, buto durys yra nestandartinio dydžio, ne visos durų gamybos įmonės užsiima nestandartinių durų gamyba. Galiausiai durų gamyba užtrunka, o galutinė kaina yra nurodoma dažniausiai tik atlikus darbus ir gavus sąskaitą bei darbų atlikimo aktus. Pareiškėja prašo atsižvelgti į pateiktą informaciją ir dokumentus dėl žalos dydžio ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2023 m. kovo 10 d. nutarimą (bylos lapai 10-11).
Atsiliepimas
5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ANK 115 straipsnis (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) nustato, jog tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 2023 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo gautas pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2023 m. vasario 12 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynas tyčia apgadino pareiškėjos buto duris, pareiškime buvo nurodyta, kad padarytą žalą ji vertina 100 eurų, todėl, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 115 straipsnį. Aplinkybių tikslinimo metu susisiekus su pareiškėja telefonu ji nurodė, kad žalos dydis yra apie 50 eurų. Pareiškėja buvo informuota, kad per 10 dienų ji turi pateikti žalą patvirtinančius dokumentus. Žalą patvirtinantys dokumentai iki skundžiamo nutarimo priėmimo nebuvo gauti. Pagal pareiškėjos naujai pateiktus duomenis, dėl padaryto administracinio nusižengimo nukentėjusioji patyrė 12,02 BBND (601 EUR : 50 = 12,02 BBND) žalą, kuri viršija tris BBND, todėl administracinė atsakomybė negalima, nes pateiktas žalos dydis viršija dydį numatytą ANK 115 straipsnyje, todėl padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, būtent dėl šios priežasties administracinio nusižengimo byla ROIK 23197945019 nutraukta teisėtai ir nutarimas pagrįstas (bylos lapai 30-31).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu D. T. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji matė, kaip kaimynas spardė duris ir ji su šiuo kaimynu bendravo - išėjusi gražiai paklausė, kodėl jis durimis tranko. Ji nežino, kodėl kaimynas taip elgėsi. Tarp kaimyno ir jos vyro anksčiau buvo konfliktas - kaimynas papurškė vyrui į akis dujų balionėliu. Tuomet ji sakė vyrui, kad šis rašytų pareiškimą, bet vyras pareiškimo neparašė. Per išeigines kaimynas pastoviai atsikelia pusę aštuntos ir laksto pirmyn atgal, tranko durimis per valandą kokį dešimt kartų. Ji prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nubausti kaimyną.
7. Teismo posėdžio metu A. N. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis daužė kaimynų duris, nes šie triukšmavo, o jis norėjo miegoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Skundžiamas sprendimas grindžiamas iš esmės tuo, kad D. T. per dešimt dienų nuo reikalavimo pateikti dokumentus, pagrindžiančius galbūt neteisėtais A. N. veiksmais jai padarytos žalos dydį, šių dokumentų nepateikė.
9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šios teisės normos įtvirtina taisyklę, kad, pirma, ne pareiškėjas, bet pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, privalo rinkti įrodymus; antra, šie įrodymai turi būti renkami įstatymų nustatyta tvarka.
10. Įrodymų rinkimo procedūros apibrėžtos ANK 593 straipsnyje: administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Su įrodymų rinkimo procedūra susijusios ir ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, pagal kurias procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
11. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. T. buvo informuota, jog per dešimt dienų pareigūnams, atliekantiems administracinio nusižengimo tyrimą, ji turi pateikti žalą patvirtinančius dokumentus, tačiau teismui pateiktoje byloje nėra visiškai jokių dokumentų, patvirtinančių reikalavimo D. T. pateikti žalą patvirtinančius dokumentus pateikimą tokiu būdu, kaip tai yra numatyta BPK, kurio nuostatos mutatis mutandis turi būti taikomos atliekant ANK 593 straipsnyje nurodytus veiksmus, tame tarpe ir išreikalaujant bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, ar ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei ANK, nei BPK nėra numatyta, jog įrodymai būtų renkami, tame tarpe ir reikalavimai pateikti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus pateikiami paskambinus pareiškėjui telefonu, taigi sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną reikalavimo, pateikto nesilaikant procesinės teisės normų, neįvykdymu negali būti grindžiamas, dėl ko Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. N. 2023 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. ROIK: 23197945019, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui tyrimui atlikti: teisėtas ir pagrįstas sprendimas gali būti priimtas ne pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, patogiu būdu, bet įstatymų nustatyta tvarka surinkus įrodymus.
12. Atsiliepime nurodoma, kad D. T. nurodytas galbūt neteisėtais A. N. veiksmais jai padarytos žalos dydis, viršijantis 3 MGL sumą, suponuoja ne administracinio nusižengimo teiseną, bet baudžiamąjį procesą.
13. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, kad, kaip įtvirtinta ANK 592 straipsnio 1 dalyje, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie BPK nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, įstatymų nustatyta tvarka surinkus įrodymus apie galbūt neteisėtais A. N. veiksmais D. T. padarytos žalos dydį, viršijantį 3 MGL sumą, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu surinktą medžiagą privalės perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, ir tik šiems subjektams priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, galės būti priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. N. 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. ROIK: 23197945019, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui tyrimui atlikti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.