- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2677-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12946-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- E. I.
- Civilinis ieškovas
- Ž. A.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2020 m. kovo 26 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išbėgdamas iš buto tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai Ž. A. į veido sritį ir taip prakirto viršutinę lūpą, tuo pagal 2020 m. birželio 10 d. apžiūros protokolą nukentėjusiajai Ž. A. padarė viršutinės lūpos sumušimą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, taigi tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajai Ž. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais E. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. I. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad pas jo tėvą ateina moteris, kuri nuolat iš jo vagia pinigus. Tą dieną buvo namuose pas savo tėvą, susiginčijo dėl tos moters. Kai paskambino į duris nukentėjusioji, jis pagalvojo, kad čia yra ta moteris, kuri vagia pinigus iš jo tėvo, todėl sudavė jai į veidą. Nori atsiprašyti šitos moters. Buvo tokioje būsenoje, nes buvo susipykęs su tėvu. Su tėvu vartojo alkoholį, kartu išgėrė butelį degtinės. Buvo apsvaigęs, alkoholis galėjo turėti įtakos jo elgesiui. Supainiojo nukentėjusiąją su kita kaimyne. Yra priklausomas nuo alkoholio, anksčiau yra gydęsis nuo alkoholizmo, šiuo metu geria gydytojo paskirtus receptinius vaistus, kurie blokuoja potraukį alkoholiui. Galėtų atlyginti apie 500 Eur nukentėjusiosios prašomos atlyginti neturtinės žalos. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, dar nieko neuždirba, gyvena iš santaupų.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškove Ž. A. paaiškino, kad civilinio ieškinio sumą nustatė įvertinus tai, kiek laiko jaučiasi prastai ir kiek laiko ją kamuoja tokia sveikatos būklė. Tenka nemažai pinigų išleisti vaistams. Šiuo metu vaikšto pas psichologą, kamuoja panikos atakos, pasikartojantis nerimas ir stresas, nemiga. Iki šio įvykio panikos atakų nebuvo. Tai yra liekamieji reiškiniai, dėl ko dabar yra sunkiau susikaupti darbe, kyla spaudimas nuo nerimo būsenos. Be to, serga (duomenys neskelbtini), tai tokia nuolatinė būsena labai veikia šios ligos progresą. Tas įvykis jai paliko psichologinę traumą, krito pasitikėjimas žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
2020 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta laiptinė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buto. Namas (duomenys neskelbtini) aukštų, daugiabutis, užėjus į laiptinė kiekviename aukšte yra po 3 butus, ant namo ir laiptinėje vaizdo kamerų nėra. Apžiūrint įvykio vietą, objektai ar pėdsakai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti neaptikti (b. l. 19-24).
2020 m. birželio 10 d. apžiūros protokolu Ž. A. nustatytas viršutinės lūpos sumušimas, kuris galėjo būti padarytas nemažiau kaip vienu smūginiu kieto buko, riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. A. parodė, kad 2020 m. kovo 26 d., apie 19.30 val., jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą 3(duomenys neskelbtini) aukšte virš savo buto panašų į smurtą artimoje aplinkoje. Ž. A. nuėjusi prie kaimyno buto esančio tiesiai virš jos buto pasibeldė į duris, kuris butas tiksliai nepamena galimai (duomenys neskelbtini). Duris atidarė senyvo amžiaus vyriškis, kurio ji paklausė ar reikalinga pagalba ir kas nutiko, vyriškis į jos klausimus neatsakinėjo, atrodė išsigandęs, ranka pamojo lyg kviesdamas ją užeiti į vidų. Ar vyriškis buvo sužalotas to pareiškėja Ž. A. nepastebėjo, nebuvo nei kraujo, nei sumušimų. Vyriškis jai pasirodė lyg užsimiegojęs, nes buvo apsirengęs tik apatiniais drabužiais. Ž. A. bandant bendrauti su senyvo amžiaus vyriškiu iš buto išbėgo vyras apie 40 metų amžiaus, šviesiu megztiniu, vidutinio sudėjimo, kokio ūgio paaiškinti negalėjo, tačiau nurodė, kad vyriškis yra aukštesnis už ją. Vyriškis išbėgdamas iš buto sušuko "policija" ir galimai kaire ranka vieną kartą trenkė pranešėjai Ž. A. kumščiu į veidą prieš tai ranka sugriebdamas jai už peties. Po smūgio Ž. A. apsvaigo galva, patyrė fizinį skausmą, po ko ji grįžo atgal į savo (duomenys neskelbtini) butą ir iškvietė policiją. Kur nubėgo minėtas vyriškis pareiškėja nepastebėjo, tačiau įtaria, kad šis galėjo grįžti atgal į tą patį butą. Ž. A. išgirdusi triukšmą pas kaimynus ėjo viena ir įvykio metu laiptinėje buvo viena, kitų asmenų nebuvo arba ji to nepastebėjo. Šių minėtų asmenų pareiškėja nepažįsta, tik žino, kad senyvo amžiaus kaimyną visi vadina galimai K. Ž. A. kreipėsi į Karoliniškių polikliniką dėl sužalojimų, prakirstos lūpos ir sumušto veido. Po įvykio Ž. A. kadangi serga (duomenys neskelbtini) kilo komplikacijos, t. y. padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, padidėjęs pulsas, bet dėl nedarbingumo ji nesikreipė, kadangi tuo metu dirbo iš namų (b. l. 25-27).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. I. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena bute vienas, su žmona yra išsiskyręs. Negali tiksliai nurodyti, kas vyko pas jį 2020 m. kovo 26 d. vakare, nes tą vakarą buvo labai girtas. Atsimena, kad pas jį namuose buvo užėjęs sūnus E. I. Kiek atsimena, kažkas paskambino į duris ir jis atidarė jas, ten buvo kažkokia moteris. Sūnus tuo metu išbėgo iš buto (b. l. 47-48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. I. parodė, kad 2020 m. kovo 26 d., apie 18 val., atėjo pas savo tėvą K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atėjo stipriai išgėręs ir atnešė su savimi butelį 0,5 l talpos degtinės. Su tėvu pradėjo gerti jo atneštą butelį. Tėvas gyvena su mama. Jiems geriant mama pradėjo jam priekaištauti, kad jis atnešė butelį ir girdo tėvą, nes tėvas turi problemų dėl alkoholio. Jis pradėjo ginčytis su mama ir pradėjo garsiai aiškintis su šia santykius. Mama pradėjo priekaištauti iškart, kai jis ištraukė butelį degtinės. Jie su tėvu vis tiek gėrė. Ginčas tarp jo ir mamos vyko apie 10-15 minučių kambaryje. Ginčo metu kažkas paskambino į duris. Tėtis nuėjo atidaryti durų. Jis pagalvojo, kad tai atėjo kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pastoviai ateina pas tėvą, kai nėra mamos ir šį girdo, o po to ima tėvo pinigus. Dėl ginčo su mama, jis buvo pyktelėjęs ir nusprendė nueiti pasiaiškinti su kaimyne. Jam išėjus iš kambario ir einant link įėjimo durų koridoriumi, jis pamatė tarpduryje stovinčią moterį. Kai pamatė moterį atstumas tarp jo ir šios buvo apie 1,5-2 m. Moteris pamačiusi jį einantį koridoriumi pradėjo rėkti, ką tiksliai rėkė jis nepamena, bet moteris skundėsi dėl triukšmo. Jam pasirodė, kad moteris tarpduryje yra kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis nusprendė šią įstumti iš buto. Jis pradėjo greit eiti link moters. Jo judesiai nuo išgerto kiekio alkoholio jau buvo nekoordinuoti, jis ėjo svyruodamas. Jis norėjo šią pastumti ranka į petį, bet papuolė šiai į veidą, į viršutinę lūpą. Jis galėjo šiai praskelti lūpą, nes sudavė greičiausiai šiai ne delnu, o kumščiu. Ar bėgo kraujas iš lūpos jis nematė. Moteris po suduoto smūgio išėjo. Jis pagalvojo, kad moteris nuėjo namo, o jis atgal grįžo į tėvų butą. Po to, atvyko policija, kartu su pareigūnais nuėjo į tarnybinį automobilį. Tą vakarą jo nesulaikė, atvažiavo sesė ir jis su sese kartu išvažiavo. Ar mama matė, kai jis sudavė jis nežino, kiek žino mama liko kambaryje. Tėtis turi sutrikimų su atmintimi, šiam dingsta atmintis, ypač kai šis išgeria, todėl jis gali painioti įvykio aplinkybes. Vėliau jam paskambino mama ir pasakė, kad moteris, kuri buvo atėjusi yra ne iš (duomenys neskelbtini) buto, o iš (duomenys neskelbtini) buto. Kaimynės iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) iš veido nepažįsta, nežino kaip ši atrodo, tik žino, kad tai jauna moteris. Jis neturėjo tikslo mušti kaimynės, taip gavosi netyčia, dėl išgerto alkoholio kiekio nekontroliavo savo judesių ir pataikė šiai į veidą, nors norėjo šią tik išstumti iš buto. Papildomai parodė, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta. 2020 m. kovo 26 d., apie 19.30 val. jis sudavė Ž. A. vieną kartą kumščiu į veidą, bet nenorėjo šiai pataikyti į veidą, jis norėjo šią tiktai pastumti, kad galėtų uždaryti buto duris, bet pataikė į veidą. Jo judesiai tą vakarą buvo nekoordinuoti, nes buvo išgėręs. Jis pagalvojo, kad atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri nuolat iš tėvo išvilioja pinigus. Jo tėvas pradėjo gerti, o kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto tuo ir naudojasi. Jis supainiojo Ž. A. su savo kaimyne. Kaimynė yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jauna moteris, smulkaus sudėjimo, kitų jos bruožų nenurodys. Atėjusią moterį jis norėjo išstumti iš buto, nes nenorėjo, kad ši užeitų ir išviliotų iš tėvo pinigus. Jis supyko, kad vėl atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, todėl nuėjo prie buto durų, kad tėvas jos neįleistų į butą. Jis buvo tą vakarą išgėręs dėl to, neatpažino, kad tai kita kaimynė. Jis norėjo išstumti moterį iš buto, nenorėjo šios sužaloti. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, sutiktų atlyginti padarytą žalą, jei ta būtų adekvati ir proporcinga padarytam sužalojimui. Pirminės apklausos metu davė išsamius parodymus, juos prisimena, neturi daugiau ką papildyti, naujų aplinkybių nenurodys (b. l. 69-70, 74-75).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo E. I. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis E. I. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad kai paskambino į duris nukentėjusioji, jis pagalvojo, kad čia yra ta moteris, kuri vagia pinigus iš jo tėvo, todėl sudavė jai į veidą. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Tokie jo parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 69-70, 74-75). Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios Ž. A. parodymai, specialisto išvada, policijos registro išrašas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. I. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2020 m. kovo 26 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išbėgdamas iš buto tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai Ž. A. į veido sritį ir taip prakirto viršutinę lūpą, tuo pagal 2020 m. birželio 10 d. apžiūros protokolą nukentėjusiajai Ž. A. padarė viršutinės lūpos sumušimą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, taigi tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajai Ž. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pažymėtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas).
Kaltinamojo E. I. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam E. I. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 58-61), dirbantis pagal individualią veiklą, išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.
Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį įpareigoti atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, šis prašymas nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pagal savo paskirtį ir turinį neturtinės žalos atlyginimas yra artima turtinės žalos atlyginimui ar pašalinimui, todėl galėtų būti laikoma baudžiamojo poveikio priemone, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės yra nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (4 punktas), tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra nurodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Taigi nėra pagrindo įpareigoti kaltinamąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. E. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusioji Ž. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad Ž. A. dėl užpuolimo patyrė fizinę ir moralinę žalą, didelį stresą. Dėl nuolatinio nerimo ir nesaugumo jausmo negali ramiai gyventi, kankina panikos priepuoliai, galvos skausmas, daug sunkiau reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, suprastėjo gyvenimo kokybė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. A. paaiškino, kad prašomą priteisti civilinio ieškinio sumą nustatė įvertinus tai, kiek laiko jaučiasi prastai ir kiek laiko ją kamuoja tokia sveikatos būklė. Tenka nemažai pinigų išleisti vaistams. Šiuo metu vaikšto pas psichologą, kamuoja panikos atakos, pasikartojantis nerimas ir stresas, nemiga. Iki šio įvykio panikos atakų nebuvo. Tai yra liekamieji reiškiniai, dėl ko dabar yra sunkiau susikaupti darbe, kyla spaudimas nuo nerimo būsenos. Be to, serga (duomenys neskelbtini), tai tokia nuolatinė būsena labai veikia šios ligos progresą. Tas įvykis jai paliko psichologinę traumą, krito pasitikėjimas žmonėmis.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Taip pat suprantama, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimą, baimę, išgyvenimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (dirbantis, darbingo amžiaus, turi nepilnamečių vaikų, jo teigimu, moka jiems alimentus), be to, tai, kad dėl E. I. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į tai, iš kaltinamojo priteistina 800 Eur nukentėjusiosios Ž. A. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. I. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Priteisti iš E. I. nukentėjusiosios Ž. A. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.