Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-19 · Administracinė byla Nr. AS-146-349-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
AS-146-349-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
R., Beatos A
Atsakovas
Vilniaus
Advokatai
Danutė Puzirauskienė
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146–349/2009 Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus(kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Beatos A. B., A. A., V. K., K. T., A. B., L. G., L. Š. ir R. S. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 24 d. gavo Beatos A. B., A. A., V. K., K. T., A. B., L. G., L. Š. ir R. S. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-10627-(41) ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimus dėl perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjų pasirinktus žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

2009 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė pareiškėjui R. S. terminą iki 2009 m. balandžio 10 d. pašalinti pateikto skundo trūkumus: pateikti Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 13 sprendimo Nr. 3B-(9.5)-S-63-113 gavimo (susipažinimo) datą įrodančio dokumento (voko ar kitų įrodymų) originalą.

2009 m. balandžio 10 d. R. S. minėtus trūkumus pašalino ir kartu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-S-63-l 13, jį iš karto perdavė advokatei D. Puzirauskienei, kuri dėl ligos ir suklaidinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos, laiku neįvykdė jai duoto pavedimo ginti pareiškėjo teises teisminės valdžios institucijose. Šios nuo R. S. valios nepriklausančios aplinkybės jam paaiškėjo tik iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties. Kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, kito asmens aplaidumas negali būti kliūtis įgyvendinant asmeniui konstitucinę teisę į teisminę gynybą, skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

II.

2009 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė R. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir R. S. skundą priimti atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 str. 1 d. proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovavimas - tai toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis - atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą gindamas jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus.

Nustatė, kad R. S. pasirinko atstovavimo galimybę - įgaliojo advokatę D. Puzirauskienę vesti savo bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pasamdė specialių žinių turintį asmenį, dirbantį teisinių paslaugų teikimo srityje, jo prašymo argumentai dėl netinkamo procesinio atstovavimo negali būti vertinami kaip objektyvi kliūtis, užkirtusi pareiškėjui kelia paduoti skundą nustatytais terminais.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2009 m. kovo 27 d. nutartimi, išsiųsta ir pareiškėjui asmeniškai, ir jo atstovei, R. S. buvo paprašytas pateikti supažindinimo su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 3B-(9.5)-S-63-113 datą patvirtinantį dokumentą, tačiau vietoje to pridėjo teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties siuntimo voką. Taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paaiškinimus apie galimą advokatės ligą ar kitas svarbias priežastis, turėjusias įtakos skundo padavimo termino praleidimui.

Atsižvelgęs į tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. S. gindamas savo teises, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nekontroliavo savo atstovės veiksmų bei nesiėmė visų kitų įmanomų priemonių tam, kad būtų tinkamai pagrįstos termino praleidimo priežastys, todėl netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą priimti atsisakė Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III.

2009 m. balandžio 28 d. R. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, patenkinti jo prašymą ir atnaujinti terminą skundui paduoti bei perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atskirajame skunde nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo. Paaiškina, kad gavęs skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, jį kitą dieną po gavimo perdavė savo advokatei, tačiau advokatė dėl savo ligos ir būdama suklaidinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos, laiku nepateikė skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, jog neturėdamas teisinio išsilavinimo, jis negalėjo kontroliuoti, kaip jo įgaliota atstovė atlieka jai pavestas funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Ginčas byloje kilęs dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 2.3-10627-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų (duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (toliau – Žemės reformos įstatymas) nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato specialusis įstatymas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (6 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įgyvendinimo tvarka). Dėl to, sprendžiant, ar ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, reikia vadovautis visų pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatomis.

Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Įgyvendinimo tvarkoje. Šios Tvarkos 123 punkte iš esmės pakartota Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat nustatytas terminas, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos. Pagal Įgyvendinimo tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus Vyriausybė įgaliojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Atkūrimo įstatyme ir Įgyvendinimo tvarkoje numatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, numatytų Žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčus ir pačią nagrinėjimo tvarką. Dėl to ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. S. prieš kreipdamasis į teismą tinkamai pasinaudojo ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nustatyta privaloma ikiteismine tvarką ir nagrinėjamu atveju kreipimosi į administracinį teismą terminas skaičiuotinas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-S-63-113 įteikimo pareiškėjui dienos.

Kadangi pareiškėjas kreipdamasis į teismą nenurodė, kada jis buvo supažindintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 3B-(9.5)-S-63-113, teismas neturėdamas galimybės nustatyti ar pareiškėjas kreipdamasis į teismą nepraleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, 2009 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. balandžio 10 d. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 13 sprendimo Nr. 3B-(9.5)-S-63-113 gavimo (susipažinimo) datą įrodančio dokumento (voko ar kitų įrodymų) originalą.

Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl termino atnaujinimo tiksliai nenurodo kada gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 13 sprendimą ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, tačiau jis pripažįsta, kad praleido 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo nustatytą terminą skundui paduoti. Nurodo, kad gautą Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. vasario 13 d. sprendimą jis kitą dieną perdavė savo advokatei D. Puzirauskienei, tačiau advokatė dėl savo ligos ir būdama suklaidinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos, laiku nepateikė skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kaip matyti iš byloje esančio 2009 m. kovo 17 d. orderio, juo advokatei Danutei Puzirauskienei pavedama atstovauti R. S. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo panaikinimo (b. l. 11). Orderyje taip pat nurodoma, kad šio pavedimo pobūdis – skundo surašymas, pasirašymas R. S. vardu, pateikimas teismui ir atstovavimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Byloje nėra kitų duomenų (teisinių paslaugų teikimo sutarties ar pan.), iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ar pareiškėjas iki 2009 m. kovo 17 d. buvo susitaręs su jo nurodyta advokate dėl atitinkamų teisinių paslaugų jam suteikimo (t.y. ar teisinių paslaugų sutartis sudaryta anksčiau nei 2009 m. kovo 17 d.) apskundžiant teismui Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą, o jei buvo susitaręs, tai kokia buvo pareiškėjo suteiktų advokatei įgaliojimų apimtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra išskirtinai svarbios sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį neištyręs aukščiau aptartų aplinkybių viseto ir nesurinkęs bylai reikšmingų įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti ne tik paties pareiškėjo pareigas (būti atidžiam ir rūpestingam, domėtis įgalioto atstovo veiksmais), bet ir pareiškėjo argumentų (remiantis pagrindžiančiais įrodymais) apie jo nurodytas aplinkybes (advokatės ligą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos klaidinančius veiksmus ir pan.) pagrįstumą ir šių aplinkybių, jei tokios buvo, galimą įtaką skundo padavimo terminui.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti termino atnaujinimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius