Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-19 · Administracinė byla Nr. AS-556-193-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-19
Bylos Nr.
AS-556-193-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Administracinė byla Nr. AS17- 193/2007Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3556-13/2007 išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2007 m. vasario 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas išaiškinti 2007 m. vasario 1 d. sprendimą, priimtą byloje pagal jo skundą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-374/06 panaikinimo bei įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarties.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė išaiškinti: 1) konkrečiai nurodyti, kokioje sprendimo vietoje teismas pasisakė dėl suteiktos advokatės teisinės pagalbos kokybės; 2) išaiškinti, jog advokatės siūloma ieškinio formuluotė yra teisinga; 3) kurioje teismo sprendimo vietoje yra išvada, jog advokatės manymu, siūlomi reikalavimai būtų teisingi, bet A. M. nuo jų atsisakė; 4) kurioje teismo sprendimo vietoje matosi analizė iškeltų reikalavimų; 5) nurodyti tiksliai pacituojant, kur advokatė nurodė, kad teismo sprendimu pareiškėjui neužkirsta galimybė teikti naują, tinkamą reikalavimą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad sprendime nenurodyta, pagal kokį A. M. ieškinį nei procesinės nei materialinės teisės normos nebuvo pažeistos. Prašė tiksliai pacituoti, koks gi buvo A. M. ieškinio reikalavimas civilinėje byloje. Kurioje sprendimo vietoje yra įrodymai, jog materialinės ir procesinės normos nebuvo pažeistos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą išaiškinti teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą patenkino. Teismas išaiškino, kad teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendime nepasisakė dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos kokybės, neaiškino advokatės siūlytos civilinio ieškinio formuluotės teisingumo, nesprendė klausimo, ar A. M. atsisakė nuo advokatės pasiūlymų dėl civilinio ieškinio formuluotės, neanalizavo civilinio ieškinio reikalavimų teisingumo, nes buvo sprendžiamas tik Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-374/06 teisėtumas ir pagrįstumas. Advokatė nurodė, kad bendros kompetencijos teismų sprendimai neužkerta pareiškėjui galimybės teikti naują, tinkamą reikalavimą savo 2006 m. spalio 17 d. išvadoje (b. l. 55-56). Tai nurodyta ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-711-52/06, nutarties 3 lapas, aprašomosios dalies priešpaskutinis sakinys. Šioje byloje teismas nevertina civilinėje byloje Nr. 2-140-653/06 esančių ieškinio, jo pakeitimų ir patikslinimų, teismų sprendimų, jų necituoja, nerenka įrodymų dėl to, ar civilinėje byloje buvo pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad išnagrinėto ginčo dalykas buvo ne Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas (civilinė byla Nr. 2-140-653/06), materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimas išnagrinėtoje civilinėje byloje, bet Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-374/06 teisėtumas ir pagrįstumas, apie ką ir pasakyta teismo sprendime.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išaiškinti visus klausimus, keliamus 2007 m. vasario 14 d. pareiškėjo prašyme. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo išaiškinta, kuo pagrįstas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-374/06 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas turėtų išaiškinti ir pateikti nuomonę dėl advokatės surašyto dokumento - Išvados dėl kasacijos pagrindų. Teismas, vienašališkai spręsdamas ginčo dalyką, rėmėsi tik advokatės nuomone, neaiškindamas ir neįsigilindamas į šios išvados turinį, neaiškindamas dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos kokybės, advokatės siūlytos civilinio ieškinio formuluotės teisingumo, neaiškindamas, ar pareiškėjas atsisakė nuo advokatės pasiūlymų dėl civilinio ieškinio formuluotės, neanalizuodamas civilinio ieškinio reikalavimų teisingumo. Teigia, kad advokatės svarstymas dėl kasacijos pagrindų tik aprašytas teismo sprendime, bet teismo paaiškinimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė išaiškinti sprendimą, nekeičiant jo turinio, suprantama kaip teismo teisė išaiškinti neaiškų sprendimą.

Sprendimo neaiškumas yra ta sąlyga, kuri ir suponuoja poreikį tiek teismui, tiek proceso dalyviams išaiškinti teismo sprendimą.

Iš pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo sprendimo motyvais, įrodymų vertinimu. Pareiškėjas toliau siekia nuginčyti teismo sprendimą. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad teismas pateiktų platesnius sprendimo argumentus bei motyvus. Tačiau teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. Teismo sprendimo esmė – pareiškėjo skundo atmetimas. Iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl sprendimo išaiškinimo matyti, kad jame nenurodoma tokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareiškėjui yra neaišku, kokia yra teismo sprendimo esmė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalies. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius