Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-221-491/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-19
Bylos Nr.
1S-221-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
1 S – 221 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. G. (J. G.) (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2014-02-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl 2014-01-08 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Grambos nutarimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2013-12-05 ikiteisminio tyrimo pareigūnė nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo nutarimu buvo nutarta Pareiškėjui pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. (savavaldžiavimas).

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras A. Gramba 2014-01-08 nutarimu atmetė Pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti nutarimo dalį pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir 2013-12-05 ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimą paliko nepakeistą.

Skundžiama 2014-02-05 teismo nutartimi Pareiškėjo skundas dėl 2014-01-08 prokuroro bei 2013-12-05 ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimo panaikinimo taip pat buvo atmestas.

Šalies argumentai

Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2013-12-05 nutarimo dalį, kuria buvo nutarta jam pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. Nurodo, kad joks administracinio teisės pažeidimo protokolas jam nėra surašytas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 5 d. nuostatomis administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, nes pareigūnas privalėjo perduoti tokį klausimą spręsti ATPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad nors iš skundžiamos teismo nutarties ir galima suprasti, kad yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau jis šio protokolo nėra gavęs, nebuvo apklaustas ATPK numatyta tvarka, o taip pat nebuvo atlikti kiti ATPK numatyti reikalavimai, susiję su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu. Pareiškėjo nuomone šiuo atveju negali būti taikomas ATPK 262 str. ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pradėjus tyrėjai, privalo būti surašomas. Pareiškėjas pabrėžia,, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku ar Viešosios policijos skyriaus tyrėja turėjo teisę priimti sprendimą pradėti administracinės teisės bylą, t. y. ar pastaroji tyrėja buvo įgaliota surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Pastaroji aplinkybė yra esminė, nes BPK 168 str. 5 d. imperatyviai numato pareigą perduoti nagrinėti pagal ATPK, o ne inicijuoti administracinės teisės pažeidimo bylas nesilaikant ATPK numatytos tvarkos (259 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareigūnas nesilaikė pastarojo reikalavimo ir neperdavė skundo (pareiškimo ar pranešimo) ir patikslinimo išspręsti teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat, jei būtų laikoma, jog surašytas nutarimas atitinka administracinės teisės pažeidimo protokolą akivaizdu, jog nebuvo laikytasi ATPK 259 str. reikalavimų. Skundžiamu atveju tyrėja pati nusprendė pradėti administracinės pažeidimo teiseną, todėl buvo pažeistas BPK 168 str. 5 d. bei kitos imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Be to, Pareiškėjas mano, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti išspręsti tik civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš pateikto skundo, Pareiškėjas nesutinka iš esmės tik su tuo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2013-12-05 nutarimu atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą jam pradėjo administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. Todėl šiuo atveju yra sprendžiamas tik ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmų pagrįstumo ir atitikimo BPK 168 str. 5 d. nuostatoms klausimas jai nutarus pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

BPK 168 str. 5 d. numatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnė, vadovaudamasi BPK 168 str. nuostatomis bei BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2013-12-05 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)bei kartu nutarė Pareiškėjui pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną. Toks ikiteisminio tyrimo pareigūnės priimtas sprendimas pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną yra visiškai teisėtas, t.y. atitinka BPK 168 str. 5 d. Kaip teisingai pažymi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų (ATPK 221 str. 1 d.), tačiau dėl šio pažeidimo surašyti protokolą turi teisę tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (ATPK 259¹ str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju ta pati institucija, t. y. policijos įstaiga, kuri priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra kompetentinga inicijuoti ir administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procesą, todėl surinktą medžiagą perduoti kitam subjektui nebuvo jokio pagrindo. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnė, priešingai nei nurodoma Pareiškėjo skunde, nepažeidė BPK 168 str. 5 d.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl ATPK numatytų protokolo surašymo ar nesurašymo, šio procesinio dokumento trūkumų bei nesilaikytų kitų šio kodekso reikalavimų šioje proceso stadijoje nėra vertinami, kadangi tokie klausimai yra sprendžiami tik nagrinėjant pačią administracinio teisės pažeidimo bylą. Vis gi skundą nagrinėjantis teismas atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad pačios administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimas automatiškai nereiškia, kad jau yra surašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neabejotina, kad tiriant įvykį turėtų būti apklaustas pats Pareiškėjas, liudytojai, surinkti kiti įrodymai. Todėl Pareiškėjo išankstinė baimė, kad įvykis bus netinkamai ištirtas bei įvertintas dabar neturi jokio pagrindo. Apie tai bus galima spręsti tik matant konkrečius tyrimo rezultatus. Kol kas Pareiškėjas nėra nubaustas administracine tvarka, o ikiteisminio tyrimo pareigūnė tik pradėjo administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje jis atitinkamai įgyja visas ATPK numatytas teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus