- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-775-651-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00465-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Arvydas Daugėla, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-775-651/2013
Teisėjas Petras Kontrimas Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00465-2012-5
2013 m. spalio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. J. pripažintas kaltu pagal BK 290 str. ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str.1 d., 3 d., ši bausmė iš dalies sudėta su 2010 m. gruodžio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi, ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Pritaikius BK 75 str., A. J. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t. y. 2012-09-19 22.58 val. iš namuose, (duomenys neskelbtini), esančio stacionaraus kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), administruojamo UAB „Balticum“, registruoto A. N. vardu, viešai, užgauliai pažemino savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – prokurorą S. K., t. y., viešoje elektroninėje erdvėje 2012-09-19 „Delfi“ internetinėje svetainėje po išspausdintu straipsniu „D.Valys gina reformą: prokurorai dirba 40 proc. efektyviau“ pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo komentarą „Kelmės prokuratūroje dirba kyšininkai ir amatininkai, kurie už pinigus kuria sufabrikuotas bylas, kaltina už tai, kad pats iš savęs gali pasivogti daiktą, arba kaltinamas už tai, kad kiti pavagia dokumentus, o pats teisiamas už kitų vagystę, arba kaltinamas už vandentiekio avariją, arba pats tyčia sau pasidarai bankrotą, kai buvusi boba R. L. pavagia iš įmonės 737000 Lt, bet kaltę prokuroras S. K. užkrauna tau. Žinoma ne už dyką. Svarbiausia tai, kad prokuroras klastoja dokumentus siekdamas nuslėpti du sunkius nusikaltimus - svetimo turto užvaldymą sukčiaujant t.y. bankroto administratorius V. G. užvaldo suklastojęs dokumentus, pastatą (duomenys neskelbtini) 3 milijonų vertės, negana to perleidžia minėtą pastatą A. Č., kuris atvirai užgrobia visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę su visais baldais, dokumentais, bet prokuroras S. K. to nemato, nes jam reikia viską nuslėpti ir nusikaltėlius reikia išlaižyti nesvarbu, kad aukoja karjerą. Nusikaltimus daro pats prokuroras, nes komandoje dirba amatininkai, bet ne p“, šiais žodžiais sumenkino S. K., kaip valstybės tarnautojo, autoritetą, garbę, orumą ir tuo S. K. įžeidė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-05-21 nuosprendį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jis neįžeidė valstybės pareigas atliekančio tarnautojo V. K.. Internetinėje svetainėje „Delfi“ rašydamas komentarus jis išdėstė savo nuomone apie negeroves, kurios, jo manymu, egzistuoja Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje. Mano, kad dėstyti savo nuomonę internetinėje svetainėje, straipsnio komentaruose, negali būti laikomas nusikaltimu, nes priešingu atveju, tai būtų laikoma žodžio laisvės suvaržymu. Teigia, kad jo veikoje nėra BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyviojo požymio – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Atkreipia dėmesį, kad komentarus išdėstė tik internetinėje svetainėje po 22 val., kai buvo nedarbo laikas, kaip savo nuomonę į internetinėje svetainėje vykusią diskusiją, kurios dalyviai diskutavo apie generalinio prokuroro D. Valio parengtą straipsnį apie prokuratūros darbo efektyvumą, ir šis komentaras nebuvo paskelbtas tuo metu, kai valstybės tarnautojas atlieka savo pareigas. Todėl apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo padarytą veiką kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str., todėl jam pateikti kaltinimai turi būti panaikinti.
Apeliantas skunde teigia, kad jo komentare rašytas žodis „amatininkai“ tikrai nėra joks užgaulus ar įžeidžiantis, žodis „kyšininkai“ nebuvo nukreiptas konkrečiai į prokurorą S. K.. Komentaras „kurie už pinigus kuria sufabrikuotas bylas“ buvo skirtas tiesiog valstybės tarnautojams, nes Kelmės rajono apylinkės prokuratūros darbuotojai gaudami algą iš mokesčių mokėtojų pinigų, savo darbą atlieka nekokybiškai, fabrikuoja bylas, t. y. perduoda baudžiamąsias bylas į teismą, kuriose nėra surinkta jokių nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų.
Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu Kelmės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nusikalstamo bankroto, kurią į teismą perdavė būtent prokuroras S. K., kuris kaltinamajame akte nurodė, kad jis, A. J., pasisavino iš įmonės 737 000 Lt, tačiau remiantis papildoma specialisto išvada Kelmės rajono apylinkės teisme šis kaltinimas buvo paneigtas, nors ikiteisminio tyrimo metu jis prašė šio prokuroro skirti papildomus tardymo veiksmus objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, tačiau prokuroras jokių veiksmų neatliko, tai leido jam daryti išvadą, kad šis prokuroras yra arba nekompetentingas, arba galbūt yra veikiamas trečiųjų asmenų, kaip jis įtaria, jo (A. J.) buvusios sutuoktinės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog komentare jis taip pat nenurodė, kuris prokuroras klastoja dokumentus. Mano, kad turi teisę savo komentaruose išdėstyti aplinkybes, nurodančias negatyvų valstybės tarnautojų darbo vertinimą, valstybės tarnautojai nėra subjektai, kurių nebūtų galima kritikuoti. Teigia, kad jo komentarai nėra įžeidžiantys prokurorą S. K., todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas. Dėl prokuroro S. K. veikos vykdymo yra pateiktas skundas Šiaulių apylinkės teismui, nes prokuroras padarė daug nusižengimų atlikdamas savo pareigą, dėl to yra slepiami du sunkūs nusikaltimai. Apelianto manymu, pareigingas prokuroras turi nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo pateikęs skundą dėl įžeidimo 2012 m. spalio mėn., bet to nepadarė ir iki dabar vykdo nusikalstamas veikas siekdamas nuslėpti du sunkius nusikaltimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, nurodė, jog komentare buvo išsakyta tik nuomone, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė bei įvertino tinkamai ir pagrįstai A. J. nuteisė pagal BK 290 str.
BK 290 str. nustatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistasis nurodo, jog jis internetinėje svetainėje „Delfi“ komentare po straipsniu „D. Valys gina reformą: prokurorai dirba 40 proc. efektyviau“ pareigas atliekančio tarnautojo S. K. nėra įžeidęs, teigia, jog jis komentare išdėstė tik savo nuomonę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai buvo ištarti. Be to, pažymėtina, jog vertinama ne tik semantinė atskirų žodžių prasmė, bet ir kontekstas, kuriame tie žodžiai buvo išsakyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis komentare parašė: „Kelmės prokuratūroje dirba kyšininkai ir amatininkai, kurie už pinigus kuria sufabrikuotas bylas, kaltina už tai, kad pats iš savęs gali pasivogti daiktą, arba kaltinamas už tai, kad kiti pavagia dokumentus, o pats teisiamas už kitų vagystę, arba kaltinamas už vandentiekio avariją, arba pats tyčia sau pasidarai bankrotą, kai buvusi boba R. L. pavagia iš įmonės 737000 Lt, bet kaltę prokuroras S. K. užkrauna tau. Žinoma ne už dyką. Svarbiausia tai, kad prokuroras klastoja dokumentus siekdamas nuslėpti du sunkius nusikaltimus - svetimo turto užvaldymą sukčiaujant t.y. bankroto administratorius V. G. užvaldo suklastojęs dokumentus, pastatą (duomenys neskelbtini) 3 milijonų vertės, negana to perleidžia minėtą pastatą A. Č., kuris atvirai užgrobia visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę su visais baldais, dokumentais, bet prokuroras S. K. to nemato, nes jam reikia viską nuslėpti ir nusikaltėlius reikia išlaižyti nesvarbu, kad aukoja karjerą. Nusikaltimus daro pats prokuroras, nes komandoje dirba amatininkai, bet ne p“. Analizuojant išsakytų žodžių kontekstą, visiškai paneigiamas apelianto teiginys, jog jis komentare tik išsakė savo nuomonę dėl Kelmės prokuratūros darbo, kadangi akivaizdžiai matyti, kad A. J. siekė sukurti neigiamą, paniekinantį bei žeidžiantį nukentėjusiojo vertinimą, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviai egzistuojančiais faktais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis ir nurodo, jog tokie žodžiai kaip „kyšininkai“, „kurie už pinigus kuria sufabrikuotas bylas“ nebuvo nukreipti konkrečiai į prokurorą S. K., iš komentaro akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis komentare būtent įvardija prokurorą S. K. ir komentare išsakyti įžeidžiantys žodžiai nukreipti į prokurorą S. K..
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis komentarus internetinėje svetainėje rašė po 22 val., kai jau buvo nedarbo laikas, t. y. komentaras nebuvo parašytas tuo metu, kai valstybės tarnautojas atlieka savo pareigas. Taip pat nurodo, jog pats prokuroras apie komentarą sužinojo iš kolegų, o ne tiesiogiai vykdydamas darbą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 290 str. įtvirtinta norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą. Be to, įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Šioje byloje vertinant tai, kad įžeidžiantys žodžiai buvo parašyti dėl prokuroro einamų pareigų ir jo atliekamo darbo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pagrįstai padaryta išvada, kad nuteistojo veika kvalifikuotina pagal BK 290 str. Dėl apelianto teiginių, jog pats prokuroras apie komentarą sužinojo tik iš kolegų, pažymėtina, jog BK 290 str. numatyto nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento, todėl šiuo atveju nesvarbu, kada nukentėjusysis sužinojo apie jį, kaip atliekantį valstybės tarnautojo pareigas, įžeidžiantį komentarą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama saviraiškos teise ir nurodo, kad nuomonės išdėstymas internetinėje svetainėje negali būti laikoma nusikaltimu, nes tai žodžio laisvės suvaržymas. Teisėjų kolegija sutinka, kad A. J. gali naudotis pagrindinio įstatymo garantuojamomis minties, sąžinės, saviraiškos laisvėmis, tačiau jomis negali būti pateisinama nusikalstama veika – neįtikusių valstybės tarnautojų kaltinimas nebūtais dalykais. Kiekvienas asmuo, naudodamasis jam suteiktomis laisvėmis, privalo nepažeisti kito asmens teisių, o jas pažeidęs – atsakyti pagal galiojančius įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. įsakmiai įpareigoja savo teises įgyvendinantį ir savo laisvėmis besinaudojantį asmenį laikytis Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.