- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1-11-351/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- R. R., Ž. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r. sav., nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą,
Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. sukėlė fizinį skausmą mažamečiams, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 metų vasaros iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., namuose, dėl netvarkos kambaryje, sudavė sprigtu ne mažiau kaip tris kartus mažametei A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į kaktą, kas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis 2017 metų žiemą, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., namuose, dėl netvarkos kambaryje, televizoriaus laidu sudavė vieną kartą mažametei A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), per koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to, jis 2017 metų vasarą, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., namuose, dėl netvarkos kambaryje, tyčia panaudodamas jėgą lenkė mažamečio N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), galvą link po lova esančių trupinių, stūmė jį, ko pasekoje pastarasis susitrenkė galvą, kas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis 2018 metų vasarą, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., namuose, dėl netvarkos kambaryje, televizoriaus laidu sudavė vieną kartą mažamečiui N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), per blauzdą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to, jis 2018 metų vasarą, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., namuose, dėl maistu aptaškytos kėdės, panaudodamas jėgą paėmė ir pasuko mažamečio N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ausį, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą.
Be to, jis laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d., iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., namuose, būdamas supykęs dėl pradingusių pinigų, tyčia plastikiniu musių muštuku sudavė ne mažiau kaip keturis kartus mažametei A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), per abi rankas, šiai sukeldamas fizinį skausmą.
Be to, laikotarpyje nuo 2016 metų vasaros iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiams, tai yra jis sistemingai naudodamas fizinį smurtą mažamečių N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taip pastariesiems sistemingai sukeldamas fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą, gąsdino mažamečius nukentėjusiuosius atiduoti į vaikų namus, vadino pastaruosius jų savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais ir panašiais žodžiais (ištižėliai, nevalos, benkartai, debilai, kaušai, bomžai), taip naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą padarė mažamečiams N. Ž. ir A. Ž. laikiną psichikos sveikatos sutrikdymą ir juos nesunkiai sužalojo.
Ž. M. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, būdama atsakinga už mažamečių savo vaikų N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikams suteikti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui, privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui šiomis aplinkybėmis:
laikotarpyje nuo 2016 metų vasaros iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., nesudarė savo mažamečiams vaikams N. Ž. ir A. Ž. saugių gyvenimo sąlygų, nesiimdama priemonių nutraukti sugyventinio R. R. naudojamo fizinio smurto vaikų atžvilgiu, nepalaikydama jų, gąsdino mažamečius nukentėjusiuosius atiduoti į vaikų namus, vadino vaikus jų savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais ir panašiais žodžiais (ištižėliai, nevalos, benkartai, debilai, kaušai, bomžai), nepakankamai rūpinosi mažamečių vaikų emocine būkle ir naudojo netinkamas auklėjimo priemones – pasukdama vaikams ausį, suduodama rankšluosčiu. Taip jos neigianti ir nepalaikanti pozicija, galimų šeimos pokyčių baimė ir emocinis apleistumas padarė vaikams nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos bei R. R. naudojamo fizinio ir psichologinio smurto N. Ž. ir A. Ž. padarytas laikinas psichikos sveikatos sutrikdymas - kitos reakcijos į stiprų stresą, dėl ko pastarųjų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, taip ji piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.
Be to, ji laikotarpyje nuo 2016 metų vasaros iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r., sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiams ir savo artimiesiems giminaičiams – vaikams, tai yra sugyventiniui R. R. sistemingai naudojant fizinį smurtą mažamečių N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, dėl ko vaikai patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Ji, būdama vaikų motina, nesiėmė priemonių nutraukti sugyventinio R. R. naudojamo fizinio smurto vaikų atžvilgiu, nepalaikė jų, nesudarė mažamečiams vaikams saugių gyvenimo sąlygų, gąsdino mažamečius nukentėjusiuosius atiduoti į vaikų namus, vadino pastaruosius jų savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais ir panašiais žodžiais (ištižėliai, nevalos, benkartai, debilai, kaušai, bomžai), nepakankamai rūpinosi mažamečių vaikų emocine būkle, taip ji padarė mažamečiams nukentėjusiesiems laikiną psichikos sveikatos sutrikdymą ir taip nesunkiai juos sužalojo.
Dėl pareikštų kaltinimų tiek R. R., tiek Ž. M. savo kaltės nepripažino.
Kaltinamasis R. R. parodė, kad jokio smurto prieš N. Ž. ir A. Ž. nenaudojo. Vaikų kambario tvarka rūpinosi (duomenys neskelbtini), jis nesikišdavo. Santykiai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo geri, tačiau jie ėmė prastėti kai į jų šeimos gyvenimą ėmė kištis (duomenys neskelbtini)s buvęs vyras (duomenys neskelbtini), močiutė ir sesuo ir nuo tada vaikų elgesys pasikeitė, su juo kartu nebežaisdavo, nebežiūrėdavo filmų, nebevadino tėvu kaip prieš tai, ėmė sakyti replikas "tu ne mano tėvas, todėl negali man aiškinti". Netiesa, jog jis dėl netvarkos kambaryje, tyčia panaudodamas jėgą tempė Normantą už plaukų ir lenkė prie ant žemės esančių trupinių, netiesa, kad jis jį stumdė. Nepripažįsta ir tai, kad yra naudojęs fizinį smurtą, panaudodamas televizoriaus laidą prieš abu vaikus, ar musių muštuką prieš Akvilę. Sprigtu taip pat nei vienam vaikui nėra sudavęs. Jis nėra girdėjęs, kad (duomenys neskelbtini) vaikus vadintų netinkamais žodžiais, kad ji vaikams pasuktų ausį ar suduotų rankšluosčiu.
Ž. M. parodė, kad 2015 metų pabaigoje ji apsigyveno kartu su R. R.. 2016 m., maždaug gegužės mėnesį, pasibaigus mokslo metams, visi persikraustė pas Robertą į namą (duomenys neskelbtini), Ž. N. sen., Šilutės r. Nuo pat parėjimo į namus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinti antrame namo aukšte, kuriame buvo visos tinkamos sąlygos jiems gyventi. Visuomet vaikų ir (duomenys neskelbtini) santykiai buvo geri, niekada nėra pastebėjusi (duomenys neskelbtini) naudojamo smurto vaikų atžvilgiu, o vaikai tuo niekada patys nesiskundė. Mano, kad vaikus prieš juos nuteikinėja jų tėvas S. Ž., jos močiutė ir sesuo, nes po susitikimo su jais vaikai pradėdavo keistai elgtis - su ja nebesikalbėdavo, darėsi uždaresni, trankydavo duris, akyse buvo matomos ašaros, ir tai trukdavo apie 2 savaites laiko, kol viskas vėl stodavo į savo vėžes. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Ž. N. bendruomenėje lankėsi kartą savaitėje pas psichologę, tai truko apie du mėnesius laiko. Tiek (duomenys neskelbtini) tiek (duomenys neskelbtini) nemėgo tvarkytis savo kambario, todėl ji kalbėjo apie tai su jais gražiuoju, o jeigu jie neklausydavo, paimdavo iš abiejų telefonus ir kompiuterį, tol kol nesusitvarkys kambario. (duomenys neskelbtini) pamatęs vaikų netvarkingą kambarį, perspėdavo vaikus, tačiau jie tai interpretuodavo kaip didžiausią "tragediją", todėl jis nieko vaikams nebesakė, o perduodavo jai. (duomenys neskelbtini) su vaikais elgėsi kaip su savo tikrais vaikais, neskirstė jų, padėdavo juos išlaikyti, apipirkdavo ir visaip kitaip rūpinosi, o vaikai, būdami nuteikti priešiškai, (duomenys neskelbtini) nepripažino. (duomenys neskelbtini) jokio smurto vaikų atžvilgiu nėra naudojęs. Ji nėra gąsdinusi, kad atiduos juos į vaikų namus ar sukarintą mokyklą, yra tik pavadinusi vaikus "nevalomis", kadangi jie labai nemėgsta tvarkytis savo kambario ir neprisižiūri elementarios savo higienos. Ausies vaikams niekada nėra pasukusi ar sudavusi rankšluosčiu. Pasak jos, vaikus prižiūrėti ir tinkamai auklėti, suteikti palankias sąlygas jiems vystytis, suteikti gerą gyvenimą ji stengėsi iš visų jėgų. Prie vaikų prastos psichinės būklės labiausiai yra prisidėjęs buvęs sutuoktinis (duomenys neskelbtini), jos močiutė ir sesuo (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio mėnesį, dieną prieš vaikų pabėgimą iš namų, jų šeimoje viskas buvo gerai, vakare apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sakė, kad yra pavargę, todėl anksti nuėjo miegoti. Ryte pamatė, jog jų nebėra. Jų ieškojo, kol paskambino sesuo (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad vaikai yra pas jas. Šiuo metu vaikai gyvena pas tėvą, ji jiems išlaikymo neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jų kaltumas įrodytas šiais duomenimis:
Nukentėjusysis N. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad kai patėvis pastebėjo kažką po lovą, tai jis grubiai paėmęs už kaklo, pririetė prie žemės, jo galva stipriai trinktelėjo į žemę. Kai jam suėmė už galvos, skaudėjo. Skaudėjo apie valandą, nežino dėl ko, gal dėl sutrenkimo. Tai buvo užpraeitą vasarą, nes prisimena, kad buvo karšta ir nereikėjo eiti į mokyklą. Buvo atvejis, kai patėvis išjungė iš televizoriaus laidą ir davė juo (duomenys neskelbtini)i per kojas. (duomenys neskelbtini) verkė, nes buvo mušama. (duomenys neskelbtini)i ant kojų buvo raudonos žymės. Patėvis trenkė, gal 3-4 kartus. Mama matė tą įvykį ir dar pati užšaukė. Tai buvo gal praeitą vasarą. Jam vieną kartą laidu patėvis sudavė per blauzdą. Tą laidą patėvis turėdavo savo kambaryje. Trenkė vieną kartą sakydamas, kad baigtų išsidirbinėti, nes po lova būdavo trupinių. (duomenys neskelbtini)i patėvis musių muštuku sudavė per plaštakas. Rankos buvo iš pradžių paraudonavusios, bet kitą dieną žymių nebebuvo. (duomenys neskelbtini) verkė, bijojo, kad ką nors blogiau jai padarys. K. R. užsukdavo ausį, jausdavo skausmą, atrodydavo, kad ausį nori nuplėšti. (duomenys neskelbtini) ir mama vadindavo jį „nevala“, (duomenys neskelbtini) vadindavo juos „bukapročiais“, „bomžais“, nes jie nesusitvarkydavo kambario. Mama prisijungdavo prie patyčių. Yra buvę, kad (duomenys neskelbtini) duodavo, dažniausiai (duomenys neskelbtini)i, sprigtus į kaktą. (duomenys neskelbtini)i skaudėdavo nuo sprigtų. Jam sprigtus suduodavo ne taip dažnai, nuo jų jausdavo nedidelį skausmą, bet nekreipdavo dėmesio. Mama su patėviu gąsdindavo, kad išveš į karinę mokyklą, ten paliks ir neparsiveš. Mama sakydavo, kad atiduos į vaikų namus. Patėvis pasuko jam ausis, jausmas buvo lyg plėštų ausis. Po pasukimo gal pusę minutės buvo skausmas. Tai buvo tą vasarą, kai išvažiavo dviračiais. Mama matė ir nieko nereagavo. (duomenys neskelbtini)i laidu patėvis sudavė prie savo kambario, o kitus kartus jų su (duomenys neskelbtini) kambaryje. Skaudžiausi būdavo veiksmai iš patėvio pusės, nes jis atrodydavo geras. Didžiausi pykčiai namuose dažniausiai kildavo dėl kambario tvarkos ir dėl to, kad nepadeda. Būdavo, kad juos vadindavo nevalomis, nes jie nesiprausdavo. Nepamena, kad (duomenys neskelbtini)i musių muštuku būtų sudavę dėl kažkokių pinigų. Mama užšaukdavo ir uždrausdavo valgyti, sakydavo, kad jie labai daug valgo ir netaupo. Jai nepatikdavo, kad anksti ryte ateidavo valgyti, nes jie anksti atsikeldavo. Sesė telefonu bendraudavo su mama. Jam ji sakė, kad nori grįžti gyventi pas mamą. Jam atrodo, kad ji tiesiog pasiilgo mamos. (I t., b. l. 80-82).
Nukentėjusioji A. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad Midveriuose yra buvę kai jų kambaryje patėvis suėmė ranka broliui už galvos ir lenkė prie žemės, sakydamas „žiūrėk, kas po lova, ar matai?“. Lenkė prie pat žemės kol brolis trinktelėjo galva į žemę. Broliui skaudėjo galvą kai jį lenkė, jis verkė. Ji buvo prie durų ir matė. Kitą kartą patėvis dėl nesutvarkyto kambario televizoriaus laidu davė jai per koją ties kelėnu. Sudavimas buvo skaudus, žymių neliko, skaudėjo gal 20 min. sudavė tik vieną kartą. Mama ir brolis viską matė. Tai buvo žiema. Buvo daug sykių kai patėvis sudavė sprigtus. Tie sprigtai buvo suduoti ne juokais, o piktai. Suduodavo į kaktos vidurį, dėl to jai pradėdavo skaudėti kaktą ir galvą. Neatsimena dėl ko patėvis sudavė tuos sprigtus, galėjo būti, kad dėl to, jog nesusitvarkė kambario. Buvo kai ją patėvis apkaltino, kad paėmė 20 litų, o ji nebuvo paėmusi. Patėvis jai musių muštuku sudavė per plaštakų viršų nuo 3 iki 10 kartų. Rankų krumpliai nuo smūgių paraudo, skaudėjo. Tai matė mama ir brolis, jie niekaip nereagavo. Yra buvę, kad mama ją ir brolį suspardė. Neprisimena, kad ją mušė rankšluosčiu ar suko ausį. Brolis sugalvojo išeiti iš namų, nes juos mušė. Neatsimena ar dar kaip nors patėvis yra drausminęs brolį. Buvo trečiokė ar antrokė, kai vyko visi šitie dalykai. Prisimena, kad patėvis sudavė 3 kartus sprigtus jai į kaktą. Sudavė stipriai. Nežiūrėjo ar po to liko kokios nors žymės. Mama kai supykdavo ją vadindavo „fyfa“, „kauše“, „debile“. Stengdavosi tai ignoruoti, bet širdyje jausdavo skausmą. Brolį vadindavo „debilu“, „bomžu“, nes būdavo, kad jis užmigdavo su drabužiais. Mama piktai gąsdindavo brolį, kad atiduos jį į karinę mokyklą, kad juos su broliu atiduos į vaikų namus. Supykusi mama sakydavo ir keiksmažodžius. Nenori kalbėti apie tai, kai mama ją suspardė. Mama žinojo, kad patėvis su jais blogai elgiasi, ji dažniausiai būdavo šalia. Ji jų neužstodavo, nieko nedarydavo, tik žiūrėdavo. Bijodavo mamai sakyti, nes bijodavo, kad apšauks. Prisimena, kad būdavo dienų, kai nenorėdavo išeiti iš mokyklos, nelaukdavo savaitgalių, nes norėdavo būti su draugais. ( I t., b.l. 177-179)
Liudytojas S. Ž. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)s tėvas. Po santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su Žydrūne. Kol gyveno kartu (duomenys neskelbtini) šaukdavo ant vaikų, fizinio smurto ji griebdavosi kai vaikai neklausydavo ar isterikuodavo. Po skyrybų jis nesiekė, kad vaikai gyventų su juo. Jam Ž. M. neleisdavo su vaikais bendrauti neva jis nuteikinėja vaikus prieš ją, tačiau to jis nedarė. Apie tai, kad jo vaikai yra pabėgę iš namų jis sužinojo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iš pažįstamo - G. B., nes tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę. Grįžęs vaikų klausė kodėl pabėgo, vaikai sakė, kad motina juos engdavo, niekur per vasarą jų nenuvežė, šaukdavo, neleisdavo niekur iš kambario išeiti, vaikams 20 val. būdavo išjungta elektra, jie negalėdavo pasikrauti telefonų, į pirmą aukštą vaikai galėdavo ateiti tik pavalgyti, nusiprausti ir išeiti į mokyklą. Jis, kaip suprato, antrame aukšte buvo tik vienas kambarys, kuriame gyveno vaikai, o namo pirmame aukšte gyvena (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu ir jų bendru vaiku. (duomenys neskelbtini) sakė, kad mama jį gąsdina, kad jei jis neklausys, tai jį atiduos į karo mokyklą. Jis yra iš vaikų girdėjęs, kad reikėjo plautis galvą šaltu vandeniu, nes išnaudojo karštą vandenį. Nuo 2019 m. birželio 10 d. jo sūnus (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi pas jį. (duomenys neskelbtini) pasiilgsta mamos, (duomenys neskelbtini) su mama nenori bendrauti.
Liudytoja D. J. parodė, kad buvo N. Ž. mokytoja. Jis nebuvo linksmas ar atviras, vėliau tapo drąsesnis, greitai įsiliejo į kolektyvą. N. Ž. turėjo norą lyderiauti klasėje. Mokslo metams įsibėgėjus, ji pastebėjo, jog N. Ž. neparuošia namų darbų, neatsineša visų kanceliarinių priemonių. Ji iš pradžių rašė į tam skirtą sąsiuvinį apie pastebėjimus, skambino N. Ž. mamai. Su ja N. Ž. buvo mandagus. (duomenys neskelbtini) apie smurtą šeimoje jai nieko nėra sakęs. Jei ji būtų apie tai sužinojusi, tai būtų informavusi atitinkamas institucijas.
Liudytoja Z. R. parodė, kad jos sūnus R. R. su Ž. M. kartu gyvena apie keturis metus laiko. Ji matydavo, kaip (duomenys neskelbtini) žaidžia, gerai sutaria su (duomenys neskelbtini)s vaikais. Vaikų elgesys pasikeisdavo, kai jie grįždavo iš kaimo. (duomenys neskelbtini) yra sakęs, kad vaikai nevaldomi. Valgyti vaikams buvo daroma ir duodama. Yra buvusi vaikų kambaryje ir mačiusi, kad vaikai yra nesusitvarkę kambario. Yra pastebėjusi, kad (duomenys neskelbtini)s vaikai tyčia kažką padaro, sulaužo mažojo vaiko žaislus, ar kitus daiktus.
Liudytoja R. B. parodė, kad yra R. R. ir Ž. M. kaimynė. Ji per tvorą matydavo, kad vaikai buvo prižiūrėti, jų niekas neskriausdavo. Kaimynų namuose lankydavosi, matė, kad namai yra švarūs ir tvarkingi. Yra buvusi ir vaikų kambaryje, matė, kad jų kambarys buvo nesutvarkytas, buvo išmėtyti sąsiuviniai, knygos. Ž. M. guodėsi, kad vaikai netvarkingi, jos neklauso, kad vaikus prieš ją nuteikinėja buvęs vyras ir močiutė.
Liudytoja S. M. parodė, kad jos sesers Ž. M. vaikai – N. Ž. ir A. Ž. dviračiais atvažiavo pas juos į namus apie 15:30 val. Vaikai sakė, kad iš namų išvažiavo apie 5 val. ryto. Pasakojo, kad iš namų pabėgo, nes juos skriaudžia mama ir patėvis. Ji juos abu apžiūrėjo, tačiau jokių mušimo požymių nematė. Tą patį vakarą ji paskambino sesei, pranešė, kad jos vaikai yra atvažiavę pas ją. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad atvažiuos jų pasiimti, tačiau neatvažiavo. Per tą laiką vaikams paskambino, girdėjo, kaip telefonu kalbėdama grasino juos uždaryti į vaikų namus. Vaikai sakė, kad į namus grįžti nenori, ji jokios įtakos vaikams nedarė, neliepė jiems bėgti iš namų.
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta, kad nukentėjusysis N. Ž. apie įvykius kalba itin nenoriai, nekonkretizuodamas, nedetalizuodamas, tarp atsakymų išlaikydamas ilgas tylos pauzes, akivaizdžiai pakinta ir jo emocinė būsena: tampa liūdnas, įsitempęs, graudinasi, ypatingai vengiantis elgesys išryškėja kalbant apie motinos Ž. M. veiksmus bei elgesį. Tiriamasis, po byloje nurodytų konkrečių tiriamų veikų, susikaupus nuoskaudoms per visą gyvenimo su patėviu laikotarpį bei nesitikėdamas pagalbos, sugalvojo pabėgimo planą, ir savo sprendimo nesigailintis, dabartinę savo savijautą, pasikeitus gyvenamajai vietai, apibūdina kaip gerėjančią. Apibendrintai, stebėtos emocinės reakcijos liudija apie byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantį poveikį tiriamąjam. Jo protinis išsivystymas, pažintinės veiklos ypatumai atitinka amžiaus normas; jam nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą, atminties sutrikimų ir kt.), dėl kurių jis negalėtų suprasti įvykių, dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų; negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį jo parodymams. Taigi nustatyta, kad tiriamasis galėjo (gali) duoti parodymus apie konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes, duodamas parodymus, jis remiasi asmenine patirtimi, jo parodymai yra realistiški bei atitinkantys jam būdingus individualius ypatumus. Byloje tiriamų įvykių metu tiriamasis galėjo suprasti fizinio ir psichologinio smurto pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suvokti tų veiksmų reikšmės. Jo atžvilgiu atliekami veiksmai jam kėlė neigiamus išgyvenimus, jį gniuždė psichologiškai, todėl jis mėgino priešintis atsikirsdamas arba paklusdamas, t.y. nesudarydamas sąlygų susilaukti suaugusiųjų pykčio, tačiau aktyviau priešintis tiriamasis negalėjo dėl grasinimų atiduoti jį į globos namus ar kitur, ko jis labai bijojo. Apibendrinus visa tai, N. Ž. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8. Šio sutrikimo išsivystymą lėmė byloje tiriami įtariamojo R. R. veiksmai (ne tik tiriami 2018 metų įvykiai) bei specialiosios liudytojos Z. M. neigianti ir nepalaikanti pozicija, galimų šeimos pokyčių baimė (grasinimai jį atiduoti į vaikų globos namus). N. Ž. patekus į emociškai saugią, nesmurtinę aplinką, jo psichikos būklė gerėja, tačiau psichotraumuojantis tiriamų veikų poveikis išlieka iki dabar. N. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jo sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. ( I t., b.l. 125-130).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta, kad nukentėjusioji A. Ž. kalbėdama apie bylai reikšmingas aplinkybes pasakojo, kad ji prisimena R. R. veiksmus, t.y. „brolį davė į žemę, kad buvo po lova šiukšlikė“, „išvertė viską, dviaukštę lovą dėl mažiausios šiukšlytės“, ji "gavo iš televizoriaus laido per koją“, su "muštuku plastmasiniu per rankas buvo davę". Apie motiną A. Ž. pasakoja ne itin noriai, kad mama yra mušusi, "duodavo per galvą su ranka", spardžiusi, keičiasi jos emocinė būsena: surimtėja, nuliūsta, „nenoriu prisimint“, renkasi nuotaikų debesėlius - „baimė, skausmas, nuoskauda, liūdesys“. Mama sakė, kad atiduos į sukarintą mokyklą, nes jos neklauso arba į vaikų globos namus. A. Ž. linkusi savo neigiamus jausmus slopinti, demonstruoti pozityvią nuotaiką, šypsotis. Dėl emociniame jos fone vyraujančio nerimo, įtampos, tiriamosios laisvas pasakojimas stokoja nuoseklumo, greita minčių ir temų kaita. Apie bylai reikšmingas aplinkybes A. Ž. kalba, tačiau akivaizdžiai pasikeičia jos emocinė būklė, nors ir stengiasi demonstruoti gerą, smagią nuotaiką, tačiau momentais kyla liūdesys, išryškėja nerimas, įtampa, pasireiškiantys per pagreitėjusią kalbą ir kūno judesius (pradeda muistytis, ramiai nenusėdi, gestikuliuoja) bei nuoseklumo stokojantį pasakojimą. Tiriamoji po byloje nurodytų konkrečių tiriamų veikų, susikaupus nuoskaudoms per visą gyvenimo su patėviu laikotarpį bei nesitikėdama pagalbos, prisijungė prie brolio (duomenys neskelbtini) sugalvoto pabėgimo plano, dabartinę savo savijautą, pasikeitus gyvenamajai vietai, apibūdina kaip gerėjančią, emocijų sutrikimo simptomai, kilę per tą laikotarpį, mažėjantys, tačiau išlieka iki dabar. Apibendrintai, stebėtos emocinės reakcijos liudija apie byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantį poveikį tiriamajai. Nustatyta, kad A. Ž. protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka amžiaus normas. Tiriamosios dėmesio išlaikymo sunkumai rodo jos emocinės būsenos ypatumus, komplikuotus santykius su suaugusiais. Remiantis tiriamosios žodžiais, patėvio ir motinos elgesys su vaikais šeimoje jai kėlė emocinę įtampą, baimę. Nustatyta, kad tiriamoji galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Tiriamoji galėjo suprasti fizinio ir psichologinio smurto pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suvokti tų veiksmų reikšmės. Tiriamąją jos ir jos brolio atžvilgiu atliekami byloje tiriami veiksmai jai kėlė neigiamus išgyvenimus, pastoviai gyveno emocinėje įtampoje, ji jautėsi menkinama ir žeminama, dėl ko šiuo metu stebima jos žema savivertė. Tiriamoji negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams dėl jos psichologinio silpnumo ir grasinimų atiduoti ją į globos namus ar kitur (ko ji labai bijojo). A. Ž. protinis išsivystymas, pažintinės veiklos ypatumai atitinka amžiaus normas. Tiriamajai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, tačiau stebimas jos padidintas polinkis į įtaigumą, kuris reikšmingesnės įtakos tiriamosios duodamiems parodymams neturi. Tiriamosios padidintas jautrumas suaugusiųjų žodžiams rodo jos įtemptus santykius su suaugusiais, komplikuotą patirtį, baimę turėti savo nuomonę, išsakyti priešingą nuomonę nei suaugusiųjų, tačiau visa tai neįtakoja tiriamosios duodamų parodymų turinio. Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį jos parodymams. Taigi nustatyta, kad tiriamoji galėjo (gali) duoti parodymus apie konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes, duodamas parodymus, ji remiasi asmenine patirtimi, jos parodymai yra realistiški bei atitinkantys jai būdingus individualius ypatumus. Byloje tiriamų įvykių metu tiriamoji galėjo suprasti fizinio ir psichologinio smurto pobūdį, tačiau negalėjo pilnai, o poveikis išlieka iki dabar. Remiantis tuo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles", A. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jos sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. ( II t., b.l. 12-19).
Iš 2018-08-09 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 10SD-190 „Dėl galimo smurto prieš nepilnamečius“ ir 2018-08-08 Tauragės rajono administracijos Skaudvilės seniūnijos šeimos aplankymo akte nustatyta, kad Tauragės rajono Skaudvilės seniūnijoje dirbančios socialinės darbuotojos - L. Č. ir N. R. pranešė, kad pas promočiutę I. L. su dviračiais atvyko N. Ž. ir A. Ž., kurie nurodė, kad mamos Ž. M. sugyventinis R. R. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, o mama Ž. M. jų prieš patėvį neužstoja. Vaikai nurodė, jog bijo patėvio ir atsisako grįžti namo ( I t., b.l. 1, 2-4).
Iš 2019-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolo (I t., b. l.22-23) ir jo priedo- fotolentelės (b. l. 24-36) nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - Šilutės r., Ž. N. sen., (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas ir kiemas.
Iš Šilutės r., Ž. N. mokyklos darželio charakteristikos nustatyta, kad N. Ž. charakterizuojamas kaip sumanus, supratingas, mandagus, nekalbus, neatviras, bendraamžių būryje siekiantis lyderiauti. Nenorintis išgirsti kitų nuomonės, užsispyręs. Pamokose dirbo pagal savo galimybes. Dažnai neatlikdavo namų darbų, neatsinešdavo priemonių. Mokykloje mokėsi vienerius metus ( I t., b.l. 147).
Iš Tauragės r., Skaudvilės gimnazijos charakteristikos nustatyta, kad N. Ž. sėkmingai įsitraukė į klasės veiklą, susirado draugų. Ateina tvarkingai apsirengęs, turi reikiamas priemones, noriai atlieka pavestą darbą. Mandagus, draugiškas. ( I t., b.l. 148).
Iš Šilutės r., Ž. N. mokyklos darželio charakteristikos nustatyta, kad A. Ž. charakterizuojama kaip nuoširdi, truputį uždaro būdo. Į mokyklą dažnai ateidavo netvarkingais drabužiais, neturėdavo mokymo priemonių, dažnai neatlikdavo namų darbų užduočių. (duomenys neskelbtini) jautriai išgyveno pokyčius šeimoje, norėdavo būti viena, pertraukų metu dažnai daužydavo galva į sieną. ( II t., b. l. 25).
Iš Tauragės r., Skaudvilės gimnazijos charakteristikos nustatyta, kad A. Ž. draugiška, nuoširdi, paslaugi. Pakankamai lengvai užmezga kontaktą su bendraamžiais, noriai bendrauja. Trūksta stropumo, atsakingumo, pareigingumo ( II t., b.l. 26).
Iš A. Ž. Naumiesčio bendruomenė psichologės D. A. pateiktos informacijos nustatyta, kad N. Ž. psichologo konsultacijas lankė nuo 2018-05-09 iki 2018-07-04, A. Ž. nuo 2018-05-09 iki 2018-07-25. N. Ž. stokojo pasitikėjimo savimi, saugumo, stabilumo jausmo, galimos prieraišumo problemos. A. Ž. jautė stiprų emocinės globos ir rūpesčio ja poreikį. Galimos prieraišumo problemos, stebimas nepasitikėjimas savimi. Mergaitė namų aplinkoje nesijautė vertinga, emociškai saugi ( II t., b.l. 117).
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-09-21 informacijos nustatyta, kad skyrius 2018-03-13 lankėsi šeimoje dėl gautų iš S. Ž. nusiskundimų dėl Ž. M. trukdymų bendrauti su vaikais. Pakartotinai šeimoje lankėsi 2018-06-15 dėl nerimą keliančio (duomenys neskelbtini)s elgesio mokykloje: mergaitė daužydavo galvą į sieną, žalodavo save. Apžiūrint vaikų gyvenimo sąlygas atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmo aukšto kambariai, kuriuose gyvena Ž. M. ir R. R. įrengti, jaukūs, o antrame aukšte, kuriame yra vaikų kambarys, remontas nedarytas. ( I t., b.l. 152-154).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji R. R. ir Ž. M. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Nors abu kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta visiškai, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti mažamečių nukentėjusiųjų A. Ž. ir N. Ž. parodymais, kurie yra neprieštaringi, nuoseklūs, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojais apklausti S. M., S. Ž., Ž. N. bendruomenės psichologės D. A. pateikta informacija, bei kiti byloje ištirti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad mažamečiai turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti savo mamą ir patėvį ar, kad jiems buvo daroma kitų asmenų įtaka jų parodymams. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose nustatytos aplinkybės ir tai, kad tiek A. Ž., tiek N. Ž. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, ar padidintas polinkis į įtaigumą. Kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų pasirinktą gynybos poziciją.
R. R. naudodamas fizinį smurtą mažamečių A. Ž. ir N. Ž. atžvilgiu, tai yra suduodamas sprigtus į galvą, televizoriaus laidu per kojas, nusukdamas ausį, suduodamas musių muštuku per rankas, lenkdamas galvą ir trenkdamas į grindis sukėlė mažamečiams fizinį skausmą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Be to, dėl sistemingai naudojamo fizinio bei psichologinio smurto vaikų atžvilgiu padarė mažamečiams nukentėjusiesiems laikiną psichikos sveikatos sutrikdymą ir taip nesunkiai juos sužalojo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. ir N. Ž. susiduria su individualiais psichologiniais sunkumais, dėl ko jų elgesio korekcija reikalauja ypatingos priežiūros. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad už vaiko teisių užtikrinimą atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti prieš jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto. Fizinė bausmė suprantama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje, įvertinus bylos duomenis teismas konstatuoja, kad Ž. M., būdama mažamečių A. Ž. ir N. Ž. motina, būdama atsakinga už vaikų auklėjimą, priežiūrą ir saugumą, nesudarė savo mažamečiams vaikams saugių gyvenimo sąlygų, nesiimdama priemonių nutraukti sugyventinio R. R. naudojamo fizinio smurto vaikų atžvilgiu, nepalaikydama jų, gąsdindama mažamečius nukentėjusiuosius atiduoti į vaikų namus, vadindama vaikus jų savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais ir panašiais žodžiais (ištižėliai, nevalos, benkartai, debilai, kaušai, bomžai), nepakankamai rūpinosi mažamečių vaikų emocine būkle ir naudojo netinkamas auklėjimo priemones – pasukdama vaikams ausį, suduodama rankšluosčiu. Taip jos neigianti ir nepalaikanti pozicija, galimų šeimos pokyčių baimė ir emocinis apleistumas padarė vaikams nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos bei R. R. naudojamo fizinio ir psichologinio smurto N. Ž. ir A. Ž. padarytas laikinas psichikos sveikatos sutrikdymas - kitos reakcijos į stiprų stresą, dėl ko pastarųjų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, taip ji piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, bei padarė mažamečiams nukentėjusiesiems laikiną psichikos sveikatos sutrikdymą ir taip nesunkiai juos sužalojo. Jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas motinos teisėmis ir pareigomis). Tačiau teismas nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu pareikšta jos nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl nesunkus mažamečio šeimos nario sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminio tyrimo metu šios veikos nepagrįstai vertinamos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu asmens padarytoje veikoje yra pagrindinis ir kvalifikuojantis ar keli tą veiką kvalifikuojantys požymiai, veika kvalifikuojama pagal tą atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti visi byloje nustatyti padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai. Padarytos veikos gali būti vertinamos kaip keli nusikaltimai tik tada, kai padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. sukelti padariniai – mažamečių šeimos narių nesunkus sveikatos sutrikdymas - padaryti viena veika, todėl negalėjo būti kvalifikuota kaip nusikaltimų daugetas. Todėl kaltinamosios Ž. M. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.
Civiliniai ieškovai A. Ž. ir N. Ž., atstovaujami įgalioto atstovo advokato P. R. pareiškė civilinius ieškinius civiliniam atsakovui R. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo. (b.l. 84-85, 86-87, 3 t.). Savo ieškinius grindžia tuo, kad dėl R. R. nusikalstamų veiksmų, patirto fizinio ir psichologinio smurto jie patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą, kas turėjo įtakos jų vystymosi raidai, sutriko sveikata, todėl prašo kiekvienam priteisti po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas R. R. ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti.
Ieškinys tenkintinas. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Byloje nustatyta, kad A. Ž. ir N. Ž. ne kartą buvo sukeltas fizinis skausmas, naudojamas psichologinis smurtas, dėl ko jie patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, įtampą ir baimės jausmą, dėl ko buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tokia jų būsena yra konstatuota teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės aktuose. Dėl aptartų motyvų A. Ž. ir N. Ž. priteistina iš kaltinamojo R. R. kiekvienam po 1000 Eur neturtinė žala. Šias lėšas administruoti pavesti jų įstatyminiam atstovui S. Ž..
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Kaltinamasis R. R. padarė nesunkius ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.
Ž. M. padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteista, bausta administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojama teigiamai.
Teismas nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių - bendrininkavimo, kadangi tarp kaltinamųjų nenustatytas išankstinis susitarimas veikti bendrai bei kad veikas padarė mažamečiams, nes tai yra veikas kvalifikuojantis požymis.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti kaltinamiesiems paskyrus prokurorės pasiūlytas bausmės rūšis - baudą ir terminuotą laisvės atėmimą, atidedant pastarosios vykdymą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-09-07 d. pažyma Nr. (12.34) PT-3488 kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems A. Ž. ir N. Ž. valstybės patyrė 272 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotas atstovas mažamečiams nukentėjusiesiems buvo paskirtas teismo nutartimi, aukščiau paminėtos nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš kaltinamųjų, mažintinos iki 200 Eur dydžio.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nuteisti:
-pagal BK 140 str. 3 d. (dėl sprigtų sudavimo A. Ž. į galvą) 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;
-pagal BK 140 sr. 3 d. (dėl A. Ž. suduoto smūgio televizoriaus laidu) 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;
-pagal BK 140 str. 3 d. (dėl N. Ž. galvos sutrenkimo į grindis) 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;
-pagal BK 140 str. 3 d. (dėl N. Ž. suduoto smūgio televizoriaus laidu) 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;
-pagal BK 140 str. 3 d. (dėl N. Ž. ausies sukimo) 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;
-pagal BK 140 str. 3 d. (dėl smūgių sudavimo A. Ž. per rankas) 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
-pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, R. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Ž. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1,3 punktuose ir nuteisti:
-pagal BK 163 str. 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda;
-pagal BK 138 str. 2 d. 1,3 p. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 4 ir 6 punktais, Ž. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. R. A. Ž. ir N. Ž. po 1000 Eur neturtinę žalą, šias lėšas administruoti pavedant nepilnamečių įstatyminiam atstovui S. Ž..
Priteisti iš R. R. ir Ž. M. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems.
Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.