- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-109-366/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės skundą dėl 2009-12-31 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas P. B. skundas dėl 2009-12-04 Rokiškio rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-12-04 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė nutarimu atmetė P. B. skundą dėl 2009-11-09 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. Suvaizdytės-Makšimienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-12-31 nutartimi tenkino P. B. skundą dėl 2009-12-04 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės I. Mikulienės nutarimo panaikinimo ir 2009-11-09 bei 2009-12-04 prokurorų nutarimus panaikino. Teismas nutartyje nurodė, kad nepagrįsta prokurorės išvada, kad P. B. padaryta nedidelė žala.
Prokurorė skundžia 2009-12-31 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį, nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir naikintina, todėl vadovaudamasi LR BPK 439 str. 1 d., 440 str. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. Suvaizdytės-Makšimienės 2009-11-09 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Rokiškio rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės I. Mikulienė 2009-12-04 nutarimą dėl P. B. skundo netenkinimo.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad P. B. niekada nebuvo ir šiuo metu nėra pirties savininkas, civilinė byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra sustabdyta. Todėl prokurorė daro išvadą, kad iki šiol pirties nuosavybės klausimas neišspręstas, pirtis nepriklauso nei P. B., nei kam nors kitam.
Prokurorė nurodo, kad Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-30 priimtoje nutartyje Nr. 2K-215 numatyta, kad pagrindinis savavaldžiavimo kaip nusikaltimo objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų realizavimo tvarka, o papildomas - konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir pan.). Kaip vieną iš dviejų svarbių šios savavališkos veikos vykdymo alternatyvių sąlygų įstatymų leidėjas nurodo šiuo vykdymu padarytą didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžiama, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. padarytos veikos pobūdį. Žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo. Asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., garantuojančiame nuosavybės neliečiamumą bei 28 str., įpareigojančiame asmenis, įgyvendinant ir naudojantis savo teisėmis, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, nevaržyti kitų žmonių svarbiausių teisių.
Prokurorė nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pirties priestato griovimo darbus vykdė A. K., veikdamas įgaliotas savo uošvio B. B., kurio sklype ir stovėjo pirtis. Minėti asmenys sužinoję, kad jiems priklausančiame žemės sklype stovinčią pirtį savinasi B. šeima, renka dokumentus jos nuosavybės įteisinimui, pasitelkę giminaičius, pirties priestatą nuardė, o pačią pirtį, pastatytą ant pavažų, nutempė į kitą vietą. A. K. savavališką veiką, t.y. pirties ardymo darbus atliko ne P. B. priklausančioje valdoje, apgriovė statinį, kuris nėra įteisintas, jo nuosavybės klausimas iki šiol neišspręstas, todėl nepažeistas P. B. nuosavybės neliečiamumo principas, nes neturint nustatyta tvarka įteisintos nuosavybės, negalima pažeisti jos neliečiamumo. Todėl prokurorė teigia, kad nepažeidus nuosavybės neliečiamumo principo, nepadaryta didelė žala P. B. teisėms ir teisėtiems interesams, o A. K. prokuroro nutarimu pagrįstai patrauktas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 188 str.
Be to, prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į VĮ Registrų centro duomenis, pagrindžiančius realią pirties rinkos vertę.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas. 2009-12-31 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis naikintina.
Už savavaldžiavimą yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. LR ATPK 188 straipsnyje savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., numatyta, kad už savavaldžiavimą atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir tuo padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nusikaltimo sudėties požymių visuma yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme ir kvalifikuotas pagal BK 294 str. 1 d., yra būtina įstatymų leidėjo numatyta sąlyga - savavaldžiavimu padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorių nutarimai yra pagrįsti. 2009-12-04 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarime pagrįstai nurodyta, kad A. K. savavališką veiką – pirties ardymo darbus atliko ne P. B. priklausančioje valdoje, o ginčijamoje patalpoje, kurios nuosavybės klausimas neišspręstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeistas P. B. nuosavybės neliečiamumo principas ir, kad žala padaryta P. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės į statinius, tame tarpe ir pirtį, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tačiau civilinė byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta. Įvykio metu P. B. nebuvo teisėtu pirties ir prie jos esančio statinio savininku. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nepagrįstai pasisakė dėl P. B. padarytos turtinės žalos ir jos dydžio ir tuo pagrindu nepagrįstai panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas neužkerta teisės P. B. reikalautis žalos atlyginimo už turto sugadinimą iš kaltų asmenų jei bus priimtas teismo sprendimas nustatyti jam nuosavybės teises į pirtį bei prie jos esančius statinius. Tai jis galės daryti civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo priimta nutartis panaikinti prokurorų nutarimus yra nepagrįsta ir naikintina, o prokurorės skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
P. B. skundą atmesti, o 2009 m. lapkričio 9 d. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir 2009 m. gruodžio 4 d. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimus palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.