Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. PK-1480-966/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
PK-1480-966/2016
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00067-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Pareiškėjas
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. PK-1480-966/2016
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00067-2016-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.9.1; 2.9.6; 2.12.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjo M. Č. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. teismui padavė skundą, kuriuo prašo patraukti G. V. ir M. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d., priteisti 6000 Eur turtinę žalą. Skunde nurodoma, kad 2016-04-11 jam su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais atvykus ir bandant patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriomis turi teisę naudotis, prieš jį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus buvo neteisėtai panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje jam buvo diagnozuotas dešinio peties sąnario raiščio patempimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 str. įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

(duomenys neskelbtini) str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.

Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka (duomenys neskelbtini) str. 2 d. išvardytų reikalavimų. Pareiškime, aprašant galimai M. Č. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, konkretus ir aiškus kaltinimas nėra suformuluotas, kas iš esmės suvaržo kaltinamų asmenų galimybes tinkamai gintis. Skunde nurodyta, kad prieš jį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus buvo neteisėtai panaudotas fizinis smurtas, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ir gale skundo nurodyti nusikalstamos veikos padarymu įtariami asmenys: G. V. ir M. R. bei liudytojai. Nors pareiškėjas ir nurodo nusikalstamos veikos padarinius (jam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau kaip smurtas pasireiškė neaišku, nenurodyta kokius būtent minėti nusikalstamos veikos padarymu įtariami asmenys atliko veiksmus, į kurias kūno vietas ir kiek kartų jam buvo suduota. Be to, skunde nurodė, kad prideda: nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įvykio vaizdo įrašą, specialisto išvadą, tačiau prie skundo šių dokumentų nėra, apie tai surašytas Kauno apylinkės teismo 2016-06-09 Nerastų dokumentų aktas.

Skunde nėra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodyta tik data – 2016-04-11, vieta (patalpose, kuriomis turi teisę naudotis), o visame skunde paminėtas ne vienos bendrovės pavadinimas.

Taip pat iš skundo matyti, kad nusikalstamą veiką galimai padarę asmenys yra G. V. ir M. R., tačiau teismui pateiktame skunde nenurodyta jų gyvenamoji vieta. Skunde nurodytos ir liudytojų pavardės, tačiau taip pat nenurodyta jų gyvenamoji vieta. Nesant tokių duomenų, teismas neturėtų galimybės minėtiems asmenims įteikti procesinių dokumentų, šaukti į posėdį kaltinamus asmenis, liudytojus, kaltinamiems asmenims kartu su šaukimu išsiųsti ir skundo kopiją (BPK 413 str.). Vien prašymas išreikalauti atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nenurodant ar toje medžiagoje yra aukščiau išdėstyti galimų proceso dalyvių duomenys, nesuteikia pareiškėjui teisės nepateikti dokumentų ar kitų duomenų, kurių teismas neprivalo rinkti. Teismas gali išreikalauti tam tikrus duomenis tik tada, kai pareiškėjas neturi galimybės jų gauti. Be to, iš kaltinamų asmenų atimama bei susiaurinama galimybė gintis nuo kaltinimo ar su jais sutikti (išspręsti bylą taikiai).

Be to, M. Č. nurodė, kad patyrė 6000 Eur turtinę žalą, tačiau nenurodė, kas tą žalą sudaro bei nepateikė jokių patirtos žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjo M. Č. pateiktas skundas neatitinka (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 407 str., 412 str., 440 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo M. Č. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė