- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-79-334/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00103-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. U. ( toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. U. Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Ž. 2021 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas), buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 500 Eur dydžio bauda už tai, kad karantino metu, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ‚,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo‘‘ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo atvykti iš Panevėžio miesto savivaldybės į Panevėžio r. savivaldybę, jis 2021 m. sausio 17 d. 14.00 val. automobiliu atvyko į Panevėžio rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini), t. y. atvyko į Panevėžio r. savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti Covid - 19 ligai.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą arba sumažinti paskirtos baudos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi L. U. skundas atmestas. Apylinkės teismas konstatavo, kad bylos įrodymų, kurie tarpusavyje sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas neturi pagrindo abejoti, visuma patvirtina, kad L. U. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atliko kaltinime nurodytus veiksmus pilnoje apimtyje – 2021 m. sausio 17 d. karantino metu, automobiliu atvyko iš Panevėžio m. savivaldybės į Panevėžio r. savivaldybę, ir tai darė be svarbios priežasties. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad L. U. parodymai, t. y. jog į kitą, ne gyvenamosios vietos teritoriją, važiavo vykdydamas darbines pareigas ir reaguodamas į iškvietimą nepasitvirtino, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs bei neginčijantys įrodymai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad L. U. paskirta sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra minimalus ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, tuo tarpu kitų, ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nenustatyta.
4. 2021-05-07 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo L. U. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį, o šio prašymo netenkinus – sumažinti nutarimais (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtas baudas.
Šalies argumentai
5. Skunde pareiškėjas teigia, kad teismas vertindamas jo įvykių versiją kaip nepatikimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tiek jo paties skunde, tiek ir duodant parodymus teisme, jis nurodė, kad iškvietimas nebuvo registruotas, kad jis vyko su savo automobiliu ir, kad jį tikrinę policijos pareigūnai leido išvykti už Panevėžio miesto ribų. Pareiškėjo įsitikinimu, jo išvykimas iš Panevėžio miesto buvo sąlygotas vykdomų darbinių funkcijų, turint reikalingus dokumentus, nepaisant to, kad iš anksto neužregistruotas. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nutartyje nurodė, jog nėra nustatyta, kad jis važinėjo po laukus, todėl jam nėra aišku, kodėl jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už važinėjimą po laukus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į L. U. apeliacinį skundą, Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnyba su skundo reikalavimais nesutinka ir mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
10. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
11. L. U. apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir prašoma šią nutartį panaikinti. L. U. teigimu, nepaisant to, kad iškvietimas nebuvo užregistruotas darbovietėje, už Panevėžio miesto ribų jis išvyko vykdydamas darbines funkcijas, turint visus tam reikalingus dokumentus, be to, tikrinęs policijos pareigūnas leido jam išvykti už miesto ribų. Visgi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjo subjektyvūs teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl L. U.kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas L. U.kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
12. ANK 45 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Ši veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus ar nuo jų susilaikant, tokiu būdu siekiant nesukelti pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2.1.7 punkte buvo įtvirtinta, kad asmenims rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 karantino sąlygos buvo sugriežtintos uždraudžiant asmenų judėjimą tarp savivaldybių, taip pat buvo uždrausti daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 1 sugriežtinimas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d. Šis sugriežtinimas ir nustatyti draudimai, be kita ko, galioję ir L. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2021 m. sausio 17 d., buvo privalomi visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tame tarpe ir L. U.. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių, aukščiau aptarto ribojimo L. U.nesilaikė atvykdamas iš Panevėžio miesto savivaldybės į Panevėžio r. savivaldybę. Nors L. U. neneigia buvęs išvykęs už Panevėžio miesto ribų, tačiau tvirtina, kad išvyko esant svarbiai priežasčiai – pagal neužregistruotą iškvietimą vykdė darbines funkcijas. Visgi priešingai pareiškėjo teiginiams, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad tokių L. U. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Byloje esantys įrodymai – UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ atstovybių pateikta informacija apie abonentų telekomunikacinius sujungimus bei VšĮ Nacionalinės socialinės integracijos instituto pateiktas raštas paneigia L. U. iškeltą versiją apie tuo metu vykdytą darbinę veiklą. Iš telefoninių numerių, priklausančių L. U. ir V. Č. – A., išklotinių matyti, kad aptariamą dieną, t. y. 2021 m. sausio 17 d. L. U. su V. Č. – A. nekontaktavo, o tai rodo, kad V. Č. – A. tą dieną neskambino L. U. ir neprašė suteikti pavėžėjo paslaugų. Maža to, L. U. parodymų, kad už suteiktas paslaugas V. Č. – A. išrašė 3 Eur kvitą taip pat nepatvirtina jokie įrodymai - VšĮ Nacionalinės socialinės integracijos institutas pateiktame rašte nurodė, kad apmokėjimo kvito, kuris būtų išrašytas 2021 m. sausio 17 d. ar per savaitinį laikotarpį nuo 17-24 d. ir kuriame būtų parašyta, jog L. U. V. Č. – A. suteikė pavėžėjimo paslaugą už 3 Eur nėra. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog L. U. nustatytų ribojimų nesilaikė dėl svarbių priežasčių (darbinių funkcijų), byloje nėra nustatyta. Ir nors teismo posėdyje liudytoja apklausta V. Č. – A. tvirtino skambinusi L. U. ir prašiusi jo, kaip socialinių paslaugų vairuotojo nuvykti pas nurodytą vyrą paimti jos pamestą telefono abonento informacinę kortelę, ir, kad už šią paslaugą mokėti nereikėjo, kad L. U. padėjo kaip draugas ir kvitas nebuvo rašomas, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šiuos liudytojos parodymus vertino kaip jos siekį L. U. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Neabejotina, kad šiuo atveju, liudytojos V. Č. – A. parodymai prieštarauja ne tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. U. parodymams, bet ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Esant aukščiau išdėstytų duomenų visumai, L. U. neneigiant, kad buvo atvykęs iš Panevėžio miesto savivaldybės į Panevėžio r. savivaldybę, nesant įrodymų, patvirtinančių svarbios priežasties judėti tarp savivaldybių Lietuvos Respublikoje galiojant karantino režimui buvimą, spręstina, kad L. U. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
14. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad jį tikrinę policijos pareigūnai leido išvykti už Panevėžio miesto ribų. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnai vykdydami judėjimo ribojimų kontrolę, neturi galimybių kiekvienu atveju patikrinti visų patikrinimui sustabdytų asmenų nurodytų priežasčių pagrįstumo, todėl vien tai, kad L. U. nurodyta vykimo į kitą savivaldybę priežastis įtikino policijos pareigūnus leisti vykti toliau, niekaip nepaneigia nustatyto fakto, kad L. U. buvo atvykęs iš Panevėžio miesto savivaldybės į Panevėžio r. savivaldybę be svarbios priežasties.
15. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui L. U. buvo inkriminuojamas tik administracinis nusižengimas numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn už važinėjimą po laukus bei nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos švelninimu nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau šiuo klausimu apygardos teismas nepasisakys.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti paskirtos baudos dydį, tačiau apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
17. Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad kompleksas faktinių duomenų, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nėra nustatytas. L. U. dirba, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kitų aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju galėtų ir turėtų būti vertinamos pareiškėjo naudai, nėra nurodytos ir jo paties apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, sumažinti baudą labiau nei jam paskirta Institucijos nutarimu bei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą ir L. U.apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.