Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Jonui Rinkevičiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Justinai Baumilienei, atsakovei G. M., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Eglei Paužolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir G. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 sprendimo Nr. 2.11-42-4117 dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 sprendimu Nr. 2.11-42-4117 atsakovei G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 1,98 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 12,4 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015-07-20 buvo gautas Tarnybos 2015-07-17 raštas Nr. 51SD-1590-(14.51.92), kuriame, be kita ko, prašoma ginti viešąjį interesą, nes Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 sprendimu Nr. 2.11-42-4117 atsakovei G. M. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 12,4 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežeras), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jis iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2015-08-14 padavė teismui pareiškimą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 sprendimo Nr. 2.11-42-4117 dalį, kuria G. M. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ežerą.

Objektyviam bylos išnagrinėjimui visų pirma būtina nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, t. y. turi teisinį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir, ar teismo sprendimas gali sukelti realias materialines teisines pasekmes.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taigi, nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Teismas kiekvieną kartą ad hoc turi nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti gintinais viešojo intereso objektais. Teismo vertinimu, nekvestionuotina, jog visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad, priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (2006-01-16 nutarimas). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenė yra suinteresuota teisėtu nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-31 nutartis Nr. A858-1361/2014, 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2014). Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu neteisėtai, t. y. pažeidžiant Konstitucijos, Vandens įstatymo, Žemės įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į išimtinei valstybės nuosavybei priklausantį vandens telkinį – (duomenys neskelbtini) ežerą.

Atsižvelgdamas į keliamo ginčo pobūdį ir tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas. Prokuroro kreipimasis į teismą nagrinėjamuoju atveju yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., Prokuratūros įstatymo 9 str. 3 d. 7 p. ir 19 str. įtvirtinta jo pareiga.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino prašymui paduoti eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (2008-07-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184–229 p.).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pagrindas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui kreiptis į teismą buvo 2015-07-20 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2015-07-17 raštas Nr. 51SD-1590-(14.51.92). Pareiškimas teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2015-08-14, t. y. nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. buvo nustatyta, kad vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Pagal Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p. nustatyta, kad už valstybės išperkamus vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šios nuostatos yra perkeltos į Vandens įstatymo 4 str. 1 d. ir Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p., nustatančius kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad paviršiniai vandenys, iki 1940 m. nuosavybės teise priklausę valstybei, priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams.

Tai, kad (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienasėdžiais išskirstymo planas, kuriame pažymėtina, kad valstybinis (duomenys neskelbtini) ežeras yra (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos žinioje (t. I, b. l. 168). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl laikytinas valstybinės reikšmės ežeru, todėl negalėjo būti neatlygintinai perduotas G. M. nuosavybėn. Vadinasi, priimant ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 sprendimo Nr. 2.11-42-4117 dalį, kuria G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 12,4 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežerą), buvo pažeistos Konstitucijos, Vandens įstatymo, Žemės įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės vidaus vandenis negali būti atkuriama.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 sprendimo Nr. 2.11-42-4117 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. M.“ dalį, kuria jai atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 12,4 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežeras), esantį (duomenys neskelbtini).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str. nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose nurodoma, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija, t. y. grąžinant ginčo žemės sklypą valstybės nuosavybėn.

Pažymėtina, kad restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimo atkurti nuosavybės teises pripažinti neteisėtais ir panaikinti, pobūdį, taip pat padarinius, kurie atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2379-13).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama sprendimo dalis buvo priimta dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, ir vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, teismas pažymi, kad Tarnyba turi pareigą operatyviai ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 16 str. ir / ar 18 str. nuostatomis išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo G. M. klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 ir 4 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-08 sprendimo Nr. 2.11-42-4117 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. M.“ dalį, kuria G. M. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 12,4 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežeras), esantį (duomenys neskelbtini).

Grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn atsakovei G. M. neatlygintinai perduotą 12,4 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežeras), esantį (duomenys neskelbtini).

Panaikinti teismo 2015-08-20 nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei G. M. perleisti nuosavybės teises į 12,40 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežeras), (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.