Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovui M. K. dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė, registruotos gyvenamosios vietos adresu siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė, todėl jie įteikti viešo paskelbimo būdu. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas taip pat informuotas viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV Utenos skyriaus 2013-12-18 sprendimu Nr. NI_SP1-3143 atsakovui nuo 2013-12-13 iki 2014-06-12 buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

VSDFV Vilniaus skyriui 2015-04-15 buvo pateiktas pranešimas, kad atsakovas M. K. nuo 2014-04-29 tapo MB ,,Hidroliftas“ nariu.

VSDFV Utenos skyrius nustatė, kad atsakovas 2014-04-29, t. y. nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu, tapo MB ,,Hidroliftas“ nariu, todėl kreipėsi į Vilniaus teritorinę darbo biržą, prašydamas nurodyti, ar M. K. apie tai pateikė informaciją darbo biržai.

Vilniaus teritorinė darbo birža 2015-11-23 raštu Nr. S2/1-454-(2.43-1) informavo, kad M. K. tokios informacijos darbo biržai nepateikė, nors apie tokią pareigą pasirašytinai supažindintas registracijos darbo biržoje metu.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, VSDFV Utenos skyrius 2015-12-01 sprendimu Nr. NI_SP5-1543 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2014-06-12 nedarbo socialinio draudimo išmoka atsakovui buvo išmokėta nepagrįstai, todėl dėl jo kaltės susidarė 241,93 Eur permoka.

Priimtą sprendimą atsakovui buvo bandoma įteikti registruotu paštu, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pašto korespondencija jam nebuvo įteikta.

Nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 ir 6 str., teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę bedarbiais (t. y. atleisti iš darbo ar valstybės tarnybos), kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jeigu jie per paskutinius 36 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 str. 6 p., nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 str. 3 d. nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 60 ir 61 p. nustatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, o, nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovui laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2014-06-12 buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Išmokos mokėjimo laikotarpiu, t. y. 2014-04-29, jis tapo mažosios bendrijos nariu, tačiau apie tai nei VSDFV teritorinio skyriaus, nei Vilniaus teritorinės darbo biržos neinformavo. Registruodamasis darbo biržoje pareiškėjas patvirtina, kad jis individualia veikla neužsiima ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Šioms aplinkybėms pasikeitus, įsipareigojo per 3 dienas informuoti teritorinę darbo biržą, tačiau to nepadarė. Informacija, kad atsakovas tapo mažosios bendrijos nariu, VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikta tik 2015-04-15 – pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimui.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas neinformavo nei VSDFV teritorinio skyriaus, nei Vilniaus teritorinės darbo biržos apie tai, kad tapo mažosios bendrijos nariu, t. y. savarankiškai dirbančiu asmeniu, todėl laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2014-06-12, nedarbo socialinio draudimo išmoka jam buvo mokama nepagrįstai.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą socialinio draudimo išmokų permokų išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis (18 str. 1, 2 d. ir 36 str. 6 d.). Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas – iš atsakovo M. K. priteistina 241,93 Eur jam išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš atsakovo M. K. 241,93 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 91 cento) jam išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.