Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-26 · Byla Nr. N-444-2496-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
N-444-2496-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2496/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. birželio 15 d., apie 07.20 val., Vilniuje, Architektų – Erfurto gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį NISSAN PRIMERA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama, nedavė kelio automobiliui MAZDA XEDOS, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 ir 232 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole A. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu, nenustatęs A. V. veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, perkvalifikavo jos veiką į ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį ir pripažino ją kalta padarius ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 150 litų baudą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus bei administracinėje byloje esančius įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinius pranešimus, paaiškinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą). Teismas konstatavo, kad tokie pašaliniai veiksniai kaip automobilių slystančio pobūdžio kontaktas, automobilių spūstis, pašaliniai garsai, sutrukdė A. V. objektyviai įvertinti 2009 m. birželio 15 d. įvykusį eismo įvykį. Be to, kaip matyti iš A. V. ir J. P. paaiškinimų, A. V. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo (ji išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo, nukentėjusysis atvirkščiai iš automobilio neišlipo ir jokių pretenzijų A. V. nepareiškė). Eismo įvykio schemą kaip įrodymą pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, nes schemoje nurodyta sudarymo data – 2009 m. birželio 10 d., kai pats eismo įvykis įvyko 2009 m. birželio 15 d.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neištyręs ir neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai perkvalifikavo A. V. veiką pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Institucijos teigimu, priimdamas nutarimą, teismas vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir atskirais įrodymais, bet ne jų visuma. A. V. duodama parodymus, neneigė, kad vairuodama automobilį NISSAN PRIMERA ir persirikiuodama, ji išgirdo pašalinį garsą, tačiau nurodė, kad sustabdžiusi automobilį ir iš jo išlipusi, apgadinimų ant savo automobilio nepastebėjo. Tačiau Institucijos nuomone, šviesiu paros metu A. V. negalėjo nepastebėti ant automobilio kėbulo buvusių apgadinimų, kurie akivaizdžiai matėsi. Institucija pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu, automobilio MAZDA XEDOS vairuotojas J. P. pabrėžė, kad transporto priemonių kontakto metu susidūrimo garsas girdėjosi, o NISSAN PRIMERA vairuotoja po susidūrimo buvo išlipusi iš automobilio ir pažiūrėjusi į transporto priemonių kėbulų kontakto vietą, išvažiavo. Išvardintos administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotos aplinkybės leidžia teigti, kad A. V. nepastebėti transporto priemonių susidūrimo negalėjo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remdamasis jis perkvalifikavo A. V. veiką, yra nepagrįsti. Institucijos teigimu, teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, negalėjo perkvalifikuoti A. V. veikos, nes A. V. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pateikti du kaltinimai, atitinkantys ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, o ne ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Institucija nesutinka, su pirmosios instancijos teismo atliktu eismo schemos, kaip įrodymo, vertinimu, nurodydama, kad schemoje nurodyta data yra akivaizdi klaida, kurią pirmosios instancijos teismas galėjo pašalinti, remdamasis kita bylos medžiaga, arba iškvietęs į teismo posėdį schemą sudariusį policijos pareigūną.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą A. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ji neturėjo. Automobilių susidūrimo ir apgadinimų ji nepastebėjo. Išgirdusi keistą garsą, pagalvojo, kad kažkas įsisuko į ratą, dėl to sustojo ir išlipo iš automobilio. Jai išlipus, atstumai tarp automobilių buvo dideli, buvo automobilių spūstis, kitų, aplink esančių, automobilių vairuotojai pradėjo signalizuoti, MAZDA vairuotojas nebuvo įjungęs avarinio signalo, iš automobilio neišlipo, prie jos nepriėjo ir niekaip neparodė, kad kažkas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. V. veika buvo perkvalifikuota iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, ji pripažinta kalta padariusi paminėtą pažeidimą ir už šio pažeidimo padarymą jai paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda.

Apeliaciniame skunde keliamas A. V. veikos perkvalifikavimo pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys, pagrindžia A. V. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą, t. y. byloje įrodyta, jog A. V. pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, t. y. persirikiuodama nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (b. l. 2-3, 5), ko pasekoje, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Byloje esančios automobilių fotonuotraukos (b. l. 12- 16) ir tarnybinis pranešimas (b. l. 18) patvirtina, jog automobilių MAZDA XEDOS ir NISSAN PRIMERA apžiūros metu nustatyta, kad automobilių apgadinimų aukštis bei pobūdis atitinka. Todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. V. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). A. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2009 m. birželio 15 d., apie 7.00 val. važiavo automobiliu į darbą, persirikiuodama iš pirmos juostos į antrą, išgirdo keistą garsą, sustojo, įjungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo, apsidairė aplink ir nesupratusi, kas įvyko, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo, lėtai judėdama automobilių spūstyje (b. l. 11). Tokius pačius parodymus ji pateikė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodydama, jog ji pagalvojo, kad kažkas įsisuko į ratą, jai išlipus iš automobilio savo automobilio apgadinimų ji nepastebėjo, atstumai tarp automobilių buvo dideli, visi pradėjo signalizuoti, ji galvojo, kad dėl to, jog ji pasitrauktų, ji nesuprato apgadinusi kitą automobilį, nes nukentėjusysis nebuvo įjungęs avarinio signalo, nebuvo išlipęs iš automobilio, niekaip neparodė, kad kažkas įvyko (b. l. 22). Nukentėjusysis I. P. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad moteriškės vairuojamas automobilis NISSAN PRIMERA, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, priešais jo vairuojamą automobilį, jį kliudė, buvo automobilių spūstis. Vairuotoja išlipo, apžiūrėjo savo automobilio šoną ir atsisėdusi į automobilį nuvažiavo (b. l. 5). Teismo posėdžio metu jis papildomai pažymėjo, kad jo automobilis buvo toliau, jis buvo sustojęs, kol atsisegė diržus, NISSAN PRIMERA nuvažiavo, jis signalizavo, bet NISSAN PRIMERA nesustojo. Jo teigimu, susidūrimas buvo lengvas, garsas buvo, tačiau A. V. galėjo ir nepamatyti autoįvykio, nes jo paties ir jo automobilį apgadinusio automobilio NISSAN PRIMERA spalvos panašios, ant NISSAN PRIMERA automobilio nelabai matosi jo automobilio dažai, galbūt kito automobilio vairuotoja galėjo neišgirsti smūgio (b. l. 31).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, nesudaro pagrindo teigti, jog A. V. suprato sukėlusi eismo įvykį ir iš jo vietos sąmoningai, siekdama išvengti atsakomybės, pasišalino. Apeliacinio skundo argumentas, jog šviesiu paros metu A. V. negalėjo nepastebėti ant automobilio kėbulo buvusių apgadinimų, kurie akivaizdžiai matėsi, atmestinas, nes iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog A. V. automobilio apgadinimai yra labai nežymūs (b. l. 13), todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ji negalėjo šių apgadinimų nematyti. Be to, kaip abu eismo dalyviai teigia, buvo automobilių spūstis, todėl A. V. sustojus, kiti automobiliai pradėjo signalizuoti. Kaip teigia nukentėjusysis, signalizavo ir jis, tačiau pasak A. V., ji pamanė, kad jai signalizuoja, nes ji kliudo eismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę bei nepašalinus visų abejonių dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinės bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo jos atžvilgiu, vadovaujantis nurodytu principu, turėtų būti nutrauktina.

Teisėjų kolegija, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eismo įvykio vietos schemos byloje nevertino kaip įrodymo, vien todėl, kad eismo įvykio vietos schemoje buvo nurodyta kita data, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nedaro įtakos, sprendžiant A. V. administracinės atsakomybės klausimą.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo A. V. veiką pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, nes nagrinėjamu atveju jos padaryta veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius