- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 2-741-960/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- L. Č.
- Trečiasis asmuo
- notarei Žanai Bžuškevič
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė, Birutė Rutkauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovei L. Č., jos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei L. Č., trečiajam asmeniui notarei Žanai Bžuškevič dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu A. Č. 2015 m. rugpjūčio 26 d. surašytą testamentą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės ir atsakovės motina A. Č.. Prieš savo mirtį A. Č. 2015 m. rugpjūčio 26 d. surašė testamentą, patvirtintą notarės Žanos Bžuškevič, kuriuo paliko savo turtą atsakovei. A. Č. 2014 m. rudenį buvo diagnozuotas tiesios žarnos piktybinis navikas, 3 stadija ir per visą laikotarpį iki mirties ji skundėsi stipriais skausmais. Skausmams malšinti buvo išrašomi stiprūs nuskausminamieji vaistai (morfijus). Skausmai išsekino motiną, ji neprisimindavo ką sakydavo. Nuo 2014 m. rudens ieškovė gyveno kartu su savo motina (duomenys neskelbtini) Santykiai su motina buvo draugiški, ji vienintelė ja rūpinosi ir slaugė. 2015 m. rugpjūtį atvažiavo atsakovė ir pasiūlė motiną nuvežti į polikliniką, bet kaip vėliau paaiškėjo, motina, pasinaudojant jos pablogėjusia būsena, buvo nuvežta pas notarą. 2015 m. lapkričio mėn. norėdama sutvarkyti palikimo dokumentus ieškovė sužinojo, jog 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas ir notaro patvirtintas A. Č. testamentas. A. Č. dėl savo amžiaus ir ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pagal CK 1.89 straipsnį pripažinti testamentą negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovė gyvendama nuo 2014 m. pabaigos kartu su motina A. Č. nesistengė motinai užtikrinti lengvesnį gyvenimą, nesirūpino ja, nevežiojo pas gydytojus, nesirūpino mamos slauga jai susirgus. A. Č. onkologiniai susirgimai buvo diagnozuoti ne 2014 metais, o 2015 m. vasario 25 d. Atsakovė iki motinos mirties ja rūpinosi, slaugė ją. Nors A. Č. sirgo sunkia liga, bet buvo blaivaus proto, pati save apsitarnavo, rūpinosi savo piniginėmis lėšomis. Jos gydymui morfijus buvo naudojamas tik paskutines dvi gyvenimo savaites. A. Č. nepritardama savo dukros J. gyvenimo būdui, nematydama iš jos jokios realios pagalbos ir užuojautos savo ligoje, 2015 m. rugpjūčio mėnesį paprašė atsakovės ją nuvežti pas notarą surašyti testamentą. Su notare A. Č. kalbėjosi pati, notarei nekilo jokių abejonių dėl jos sugebėjimų suvokti savo veiksmus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog A. Č. buvo neadekvati, negalėjo suvokti savo veiksmų testamento sudarymo metu.
Trečiasis asmuo notarė Žana Bžuškevič teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, prieš tvirtindama A. Č. 2015 m. rugpjūčio 26 d. testamentą išsiaiškino, jos tikrąją valią. Testatorė paaiškino, jog nori, kad po jos mirties turtas atitektų atsakovei. Tokie paaiškinimai nekėlė abejonių dėl jų tikrumo, nekėlė jokių abejonių ir testatorės būsena.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, jog sesuo nuvežė sergančią motiną pas notarą, kad turtą perrašyti sau, o ieškovę paliko be nieko. Ieškiniu ketina atgauti pusę palikimo, nes yra dvi seserys. Motina sirgo vėžiu, vartojo morfijų nuo birželio – liepos mėnesio, o sesuo panaudodama apgaule nuvežė ją pas notarą. Kai motina susirgo, tai ji atvažiavo pas motiną gyventi į Šalčininkų rajoną. Rūpinosi motina visą laiką. Motina kalbėdavo, kartais nusišnekėdavo, būdavo, jog neatpažindavo kaimynų, o ją atpažindavo. Niekas motinos neveždavo pas gydytojos. Apie testamentą sužinojo tik po motinos mirties.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. Č. nesutiko su ieškiniu ir papildomai paaiškino, jog ieškovę pas motiną atvežė gyventi jos dukra ir ieškovė gyveno iš motinos pinigų. Atsakovė rūpinosi motina, atveždavo jai maistą, nuveždavo pas gydytojus. Motina nežinojo, jog serga onkologine liga, nes jai nesakė. Motinai nepatiko ieškovės gyvenimo būdas, nes pas ją atvažiuodavo nepažįstami vyrai, ji dingdavo iš namų. Motina net ketino išvaryti ieškovę, bet vis prisimindavo, jog yra jos dukra. Rugpjūčio 26 d. nuvežė motiną pas gydytoją ir notarą. Motina bijojo palikti turtą po mirties ieškovei, nes nuo jo nieko neliks. Rugsėjo 3 d. motinai buvo išrašytas morfijus. Nuolat skambino motinai ir su ja bendravo. Nepastebėjo, jog motina neatpažintų žmonių, ji buvo psichiškai sveika iki mirties, nenusišnekėdavo, buvo sveiko proto, pergyveno kaip ieškovė gyvens jai mirus. Motina visus pinigus grynais gaudavo iš paštininko ir laikė prie savęs, po pagalve.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. P. paaiškino, jog yra ieškovės dukra. Jos motina prieš metus iki močiutės A. Č. mirties atvažiavo gyventi pas ją, nes neteko darbo, bute buvo atjungta elektra. Iki močiutei buvo nustatytas vėžys, močiutė gerai jautėsi, o vėliau likus pusmečiui iki mirties jau buvo sudėtingiau. Jos motina padėdavo močiutei, rūpinosi ja. Likus mėnesiui iki mirties, močiutė sunkiai atpažindavo žmones ir nevaikščiojo. Ji pati močiutę aplankydavo kokį kartą į mėnesį vienai dienai. Močiutė neatpažino jos vaiko, vyro, juos pavadindavo kitais vardais, pačią liudytoją supainiodavo su kita anūke. Močiutė nusišnekėdavo, painiojosi, bet buvo sąmoninga. Paskutinį kartą močiutę matė mėnesį iki jos mirties. Močiutė minėjo, jog nei vienos dukros neišskiria ir viskas bus padalinta per pusę, taip pat skundėsi, jog ieškovė neteisingai gyvena.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. paaiškino, jog A. Č. yra jo žmonos I. P. močiutė. Kai nuvažiuodavo pas močiutę, ji sakydavo, jog turtą paliks abiem dukroms. Paskutinį kartą kai buvo atvažiavę rugpjūčio viduryje, močiutė neatpažino jo, žmonos ir vaiko, nesiorientavo aplinkoje, nors anksčiau atpažindavo. Nieko daugiau tada nešnekėjo su močiute, nes ji prastai jautėsi.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. S. paaiškino, jog yra atsakovės dukra. Sausio mėnesį močiutė A. Č. susirgo vėžiu. Jos motina nuolat prižiūrėjo močiutę. Ji pati močiutę matė kartą į mėnesį. Paskutinį kartą lankė ją rugsėjo 5 d. ir rugsėjo 18 d. Visą laiką kai lankė močiutę, ji buvo stiprios sveikatos. Rugsėjo 18 d. močiutė jau buvo silpnesnė. Močiutė viską adekvačiai suvokė, nepastebėjo jokio neadekvataus elgesio. Prieš 5 metus močiutė sakydavo, jog nori perrašyti turtą ant jos mamos, kuri rūpintųsi turtu.
Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. S. paaiškino, jog atsakovė yra jo žmonos motina, o A. Č. yra jo žmonos močiutė. Aplankydavo močiutę kartą į mėnesį, o vasarą dažniau. Močiutė, nors buvo seno amžiaus, nebuvo taip, jog nesuprasdavo ko nors, ji atpažindavo atvažiuojančius, džiaugėsi. Rugsėjo mėn. močiutė mažiau vaikščiojo. Paskutinį kartą močiutę matė rugsėjo 19 d.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. Č. paaiškino, jog atsakovė yra jo mama, o A. Č. jo močiutė. Paskutinį kartą močiutę matė rugsėjo mėnesį, kai ją lankė du kartus. Lankydavo ją kartą į kelis mėnesius. Kai matė paskutinį kartą, močiutė savijauta buvo gera, ji džiaugėsi, jog atvažiavo ją aplankyti. Močiutė turėjo problemų tik su kojomis ir visą laiką buvo sąmoninga, nebuvo tokių atvejų, jog neatpažintų ko nors.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. paaiškino, jog yra A. Č. kaimyne. Kaimynė paskutiniu metu jai guodėsi, jog turėjo tris dukras ir liko tik viena L., kuri ją prižiūri. Minėjo, jog reikia parašyti šiai dukrai testamentą. A. paskutiniu metu matė 2015 m. rugpjūčio 15 d., ji jautėsi neblogai, daug pasakojo. Nekilo jokių abejonių dėl jos psichinės būsenos. A. skundėsi tik dėl kojų, jog jos neina, savo dukra J., kuri geria ir atsiveda vyrus.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, jog yra ieškovės ir atsakovės kaimyne. Šalių motina vasarą jos klausė dėl galimybės perrašyti žemę. A. paskutinį kartą matė rugpjūčio 15 d. Ji skundėsi dukra J., atsiprašinėjo už jo elgesį, todėl buvo susinervinusi, verkė, bet visiškai adekvati, klausinėjo normalius dalykus.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, jog pažįsta šalis. A. Č. matydavo apie 2 kartus į mėnesį, kai atvažiuodavo į kaimą. Su ja bendravo. Paskutinį kartą matė rugpjūčio 15 d. 16 d. Tuo metu ji sėdėjo ir bendravo. Nekėlė jokių abejonių jos elgesys.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. V. paaiškino, jog pažįsta šalis. A. paskutiniu metu buvo susilpusi. Ją matė retai, paskutinį kartą 2-3 mėnesius iki mirties. Viskas su A. buvo gerai, bendravo su ja. Nekilo jokių abejonių dėl jos sveikatos, turėjo gerą atmintį, dar su ja uždainavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, jog pažįsta šalis nuo senų laikų. A. Č. niekada neišskirdavo dukrų ir negalėjo tik vienai dukrai palikti turtą. A. Č. paskutiniu metu matė retai. 2015 m. buvo kelis kartus atvykęs aplankyti A. Č.. Paskutinį kartą matė vasaros pabaigoje ir tada jį sunkiai atpažino, net paklausė kas jis toks. J. jai paaiškino, o po kelių minučių ir vėl A. paklausė kas jis toks. Nesiorientavo pokalbio metu, klausinėjo apie neaiškius dalykus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė yra A. Č. vaikais (b.l. 6). 2015 m. rugpjūčio 26 d. A. Č. sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko savo dukrai atsakovei L. Č. (b.l.7). A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 8).
Fizinio asmens sudarytas sandoris gal būti pripažintas negaliojančiu, jeigu jis nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).
Byloje apklausti liudytojai I. P., M. P. ir V. V. paaiškino, jog A. Č. neatpažindavo žmonių. Liudytojai M. P. ir V. V. papildomai paaiškino, jog A. Č. nesiorientavo aplinkoje. Priešingai, byloje apklausti liudytojai I. S., Ž. S., E. Č., D. B., A. P., D. P., J. V. iš esmės paaiškino, jog A. Č. buvo sveikos proto ir su ja bendraujant nekilo abejonių dėl jos psichinės būsenos. Pažymėtina ir tai, jog ir pati ieškovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nenurodė aiškių aplinkybių apie tai, jog A. Č. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, o tik nurodė, jog jos motina kartais nusišnekėdavo, neatpažindavo kaimynų, o pačią ieškovę atpažindavo.
2016 m. lapkričio 16 d. – 2017 m. vasario 14 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, jog: nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Č. testamento sudarymo ir pasirašymo metu, t.y. 2015 m. rugpjūčio 26 d. būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Č. taikytas gydymas testamento sudarymo ir pasirašymo metu, t.y. 2015-08-26, būtų turėjęs esminės įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (b.l. 142-144).
Teismas įvertinęs šių byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, jog byloje neįrodyta (CPK 178 straipsnis), jog A. Č. testamento sudarymo momentu, t.y. 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo tokios būsenos, jog kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybės, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys laikomas neįrodytu ir nepagrįstu, todėl teismo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l. 21-22, 160-161), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ji atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).
Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie patirtas 580,00 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovės 580,00 eurų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovė nėra atleista nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės priteisimos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 580,00 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Byloje susidarė 10,76 eurų pašto išlaidos. Kadangi ieškovė yra atleista nuo šių išlaidų mokėjimo, tai jos nepriteisiamos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 580,00 eurų bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.