- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- N-575-7040-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio transporto priemonė konfiskuotina, R. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad R. R. 2010 m. rugpjūčio 13 d., apie 12 val. 40 min., Utenos rajone, Sudeikių miestelyje, Aukštaičių gatvėje, pakartotinai, būdamas baustas pagal ATPK 129 straipsnį, neblaivus (nustatytas sunkus (2,83 ± 1,7 proc. promilės) neblaivumo laipsnis) vairavo R. D. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu pripažino R. R. kaltu dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nubaudė jį 20 parų administraciniu areštu su transporto priemonės Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas nurodė, kad R. R. kaltė be jo prisipažino taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymų duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonės aprašu, tarnybiniais pranešimais, daiktų (dokumentų) poėmio protokolu, R. D. prašymu, sutartimi, kitais byloje esančiais įrodymais. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdų gailestį dėl padaryto pažeidimo), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, įvertino R. R. asmenybę apibūdinančius duomenis, padaryto pažeidimo pobūdį.
II.
Apeliaciniu skundu konfiskuotinos transporto priemonės savininkas R. D. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad R. R. automobiliu naudojosi savavališkai. Sugedus automobilio užvedimo spynelei, jis nusipirko naują ir ieškojo meistro, galinčio ją įdėti. Remontuoti automobilį patikėjo R. R., padavė jam raktelius, nes tai buvo būtina gedimui pašalinti ir patikrinti, o transporto priemonės dokumentus pasiliko pas save. Tą pačią dieną R. R. paskambino ir informavo, kad automobilis sutvarkytas, tačiau nuvykęs nurodytu adresu jo nerado, paskambinus paaiškėjo, kad R. R. yra sulaikytas su jo automobiliu policijos pareigūnų, įtarus, kad jis vairavo neblaivus. Nurodo, kad dėl vagystės yra kreipęsis į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą.
Administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad R. D. nepagrįstai jį kaltina vagyste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu R. R. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad konfiskuotos transporto priemonės savininkas yra R. D. (b. l. 9), kuris ginčija paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, teigdamas, kad R. R. automobilį pažeidimo padarymo metu naudojo savavališkai.
Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr.12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartį administracinėje byloje N575-3213/2010).
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime nurodyta, kad R. D. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 29-30), ginčo dėl to nėra, tačiau iš jo turinio nematyti, kokius paaiškinimus pateikė R. D., kokias aplinkybes nurodė, jo pozicija skundžiamame nutarime neužfiksuota. Byloje teismo posėdžio protokolo nėra, todėl neaišku, ar pirmosios instancijos teisme iš viso buvo atliekamas išsamus įrodymų, susijusių su R. D. nurodytomis aplinkybėmis dėl neteisėto automobilio buvimo R. R. žinioje, tyrimas ir vertinimas. Matyti, kad R. D. nuo pat pradžių teigė, jog automobilį R. R. buvo palikęs suremontuoti (b. l. 16), analogiškus argumentus nurodė ir apeliaciniame skunde (b. l. 35-36), tačiau ši jo versija pirmosios instancijos teisme nei patvirtinta, nei paneigta. Pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas šiuo apsektu apkritai yra nemotyvuotas. Teismas, konfiskuodamas transporto priemonę, nenurodė, kodėl konkrečiu atveju laiko, kad yra pagrindas taikyti šią administracinę nuobaudą, t. y. kokiais argumentais ir įrodymais vadovaudamasis pripažįsta, kad automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teismas visiškai nepasisakė dėl R. D. pateikto prašymo (b. l. 16), sutarties (b. l. 17), šiuos įrodymus tik įvardino, bet detaliau jų neanalizavo. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo šių reikalavimų neatitinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. D. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą dėl automobilio buvimo R. R. žinioje teisėtumo. Iš byloje esančių įrodymų nematyti, ar R. R. teikia automobilių remonto paslaugas, kokie dokumentai buvo pas jį pažeidimo padarymo metu, kokius dokumentus pateikė pats automobilio savininkas, kokie buvo pirminiai R. D. paaiškinimai, ar jis iš karto policijos pareigūnams pateikė R. R. pasirašytą sutartį, ar tai padaryta tik administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo eigoje, ar kreipėsi R. D. į teisėsaugos institucijas dėl automobilio vagystės, jei taip – kada tai padaryta. Šiuo tikslu būtina apklausti tiesiogiai įvykyje dalyvavusius policijos pareigūnus, surinkti kitus papildomus įrodymus.
Kadangi pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl R. D. priklausančios transporto priemonės Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvimo R. R. žinioje teisėtumo nebuvo išaiškintos ir įvertintos, skundžiamas nutarimas šioje dalyje nemotyvuotas, o byloje būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl transporto priemonės konfiskavimo naikinama, bylą šioje dalyje grąžinant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje nutarimas paliekamas nepakeičiamas, nes ginčo dėl šios dalies nėra. R. D. nurodė, jog R. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, t. y. vagystę, tačiau šis nusižengimas iš esmės nėra nesusijęs su R. R. inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu ir nesudaro pagrindo nutraukti bylos visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti R. D. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.