- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 1-2616-1078/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32472-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
ji 2018 m. liepos 8 d., apie 16.02 val., Karaliaučiaus g. 5A, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,87 promilės etilo alkoholio).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji V. G. savo kaltę padariusi nusikalstamą veiką pripažino ir nurodė, kad 2018 m. liepos 8 d., apie 06.00 val., atvažiavo į darbą K.T., adresu Turgaus g. Į darbą atvažiavo blaivi jai priklausančiu automobiliu Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) Apie 12.00 val. su pažįstama nuėjo į kavinę, esančią Turgaus g. Kavinėje vartojo alkoholį, tą dieną ji išgėrė apie 300 g konjako, daugiau jokio alkoholio nevartojo. Išėjusi iš kavinės, nuėjo toliau dirbti. Apie 15.00 val. išėjusi iš darbo jautiesi neapsvaigusi, todėl nusprendė namo važiuoti pati. Atsisėdusi už automobilio Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) vairo, nuvažiavo namų link. Privažiavusi prie namų, pastatė automobilį, ir, nespėjus išlipti iš automobilio, prie jos priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti dokumentus. Paskui ji buvo patikrinta alkotesterio prietaisu ir jai buvo nustatytas 3,00 promilių girtumas. Po patikros ji buvo pristatyta į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. (b.l. 33)
Motyvuojamoji dalis
Be V. G. prisipažinimo jos kaltė yra įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. M. parodymais (b.l. 16), ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. S. parodymais (b.l. 20), duomenimis, užfiksuotais BIRT ataskaitų žiūryklėje (b.l. 5), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės tarnybiniame pranešime (b.l. 6), A. S. paaiškinime (b.l. 18), alkotesterio rodmenų kvite (b.l. 22), specialisto išvadoje Nr. T-A 631/2018(01) (b.l. 25), iš kurios matyti, kad V. G. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 8 d. 16.40 val., buvo nustatyta mažiausiai koncentracija 2,87 promilės etilo alkoholio, kita bylos rašytine medžiaga.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. G. 2018 m. liepos 8 d., apie 16.02 val., Karaliaučiaus g. 5A, Vilniuje, vairavo automobilį Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) kai jos kraujyje buvo 2,87 promilės alkoholio, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus V. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, tačiau prašo skirti jai areštą, o, jei bus paskirta bauda, leisti ją sumokėti dalimis. (b.l. 45-46)
Skiriant bausmę V. G. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją V. G. – teista (b.l. 37), bausta administracine tvarka (nusikalstamos veikos padarymu metu paskirtos nuobaudos galiojo) (b.l. 38-43), kaltinamoji yra nedirbanti, neturinti legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nesiekiančią šios bausmės rūšies vidurkio.
Teismas pažymi, kad prokuroras siūlė kaltinamajai V. G. skirti baudą. Vis tik teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji yra nedirbanti, prokuroro siūloma bauda yra pakankamai didelė, teismo įsitikinimu, kaltinamoji dėl savo materialinės padėties negalės sumokėti baudos, o tai apsunkins jos padėtį, todėl kaltinamajai skirtinas areštas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji pati prašė taikyti jai arešto bausmę. Taip pat, teismas skirdamas arešto bausmę, pažymi, jog V. G. nebe pirmą kartą traukiama atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio – ji du kartus už tai bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemokėdavo. Ši aplinkybė teismui leidžia spręsti, kad tik paskyrus V. G. arešto bausmę galima pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. G. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. G. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, kadangi kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi minėta teise. Teismas pažymi, kad prokuroras siūlė kaltinamajai taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams. Vis tik, teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji anksčiau administracine tvarka yra bausta už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir vairavimą neturint teisės, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimas) bei vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta ir kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimas), specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomas maksimaliam laikotarpiui, t.y. trejiems metams. Nors kaltinamoji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, neturėdama teisės vairuoti, tačiau, nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.
Taip pat V. G. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, t.y. turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Įvertinus tai, kad kaltinamoji V. G. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio metu vairavo automobilį Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis (b.l. 8) nuosavybės teise priklausantį jai pačiai, šis automobilis kaip BK uždraustos veikos priemonė privalo būti konfiskuotas.
Automobilis Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis BPK 420-421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti 18 (aštuoniolikos) parų areštą.
Paskirti V. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti V. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu V. G. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį Honda Civic, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie V. G. taikytą BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.