Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovui L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jo atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, atsakovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) jos atstovui advokatui Sauliui Kučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas J. A. Pakarklis baigiamųjų kalbų metu patikslino ieškinį ir prašė iš atsakovės priteisti po 125,00 Lt per mėnesį, nes ieškovas apie 85 litus galėtų gauti, jei kreiptųsi į socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos gavimo.

Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, turi pusę namo ir 34 arus žemės. Žemės nedirba, tik pasisodina bulvių. Jo dabartinės pajamos yra apie 265 Lt dydžio per mėnesį gaunama neįgalumo pašalpa. Neįgalumas jam pirmą kartą nustatytas 2013 m. dėl širdies ritmo sutrikimo ir kraujo spaudimo, neįgalumas nustatytas iki 2015 m. Pragyvenimui gaunamų lėšų neužtenka, už elektrą per mėnesį sumoka 40 Lt, reikia dar laikraštį nusipirkti. Kai duktė išvažiavo į Panevėžį, dukros nelankė. Išlaikymą dukrai mokėjo kiek galėjo, tik kvitų negali pateikti. Nuo 1995 m. iki 2008 m. dirbo pas ūkininką B. B., uždirbdavo pakankamai, dukrai atvykus atiduodavo išlaikymą, duodavo lėšų ir papildomai. Mano, kad duktė per antstolius išlaikymo reikalavo antrą kartą. Dėl socialinės pašalpos nesikreipė, bet ketina kreiptis. Pinigų už parduotus žemės sklypus negavo, nes turtą pardavė tarpininkai, viskas buvo areštuota, jis tik pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Turtui areštas buvo uždėtas dėl išlaikymo skolos, tačiau jis teikė išlaikymą, tik dokumentų neturėjo. Darbo biržoje buvo registruotas nuo 1995 metų, tačiau realių darbų jam nebuvo pasiūlyta. Buvo pasiūlytas darbas lentpjūvėje, tačiau buvo per sunkus, todėl atsisakė.

Ieškovui nustatytas 45 proc. darbingumas, jis yra iš dalies darbingas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių negali susirasti lengvesnio darbo, kokie jam yra taikomi apribojimai darbui. Taip pat nepateikė jokių duomenų, jog tokio darbo iš viso ieškojo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovui neįgalumas nustatytas nuo 2013-10-25, netekto darbingumo pensiją jis gauna nuo 2013-02-01. Ieškovas nepateikė duomenų apie savo dirbtą darbą ir gautas pajamas iki neįgalumo nustatymo. Nepateikė duomenų, dėl kokių objektyvių priežasčių neteikė atsakovei išlaikymo, nepateikė duomenų, kad ir tuo laikotarpiu negalėjo dirbti ir manęs išlaikyti. Mano žiniomis, ieškovas niekada nėra niekur dirbęs.

Be to, ieškovas nuo 2008 iki 2011 metų buvo išsinuomojęs 2,1700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. Mano, kad ieškovas ūkininkavo ir ūkininkauja šiuo metu. VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, kad L. D. nuo 2007 iki 2013 metų pardavė net kelis nekilnojamojo turto vienetus. Vadinasi, už šį turtą gavo nemažai lėšų, kurių negalėjo išleisti per trumpą laiką,

Ieškovas L. D. niekuomet nebendravo su atsakove, kaip savo dukterimi ir jokių ryšių nepalaikė - nesirūpino jos vystymusi ir auklėjimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojant, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnametei dukteriai, ir nustačius šį pagrindą, teismas turi teisę atleisti pilnametį vaiką nuo pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą (CK 3.206 str. l d.). Kadangi išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo tik dėl savo nerūpestingumo tapo nepajėgiu apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į dukters, kuria visiškai nesidomėjo ir nesirūpino, teikiamą išlaikymą neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 str.).

Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovas ieško lengviausio būdo gauti pinigų, nes nesikreipė dėl socialinės pašalpos, nors teismas buvo įpareigojęs. Ieškovas nurodo neteisingą informaciją, kad jai teikė išlaikymą ir duodavo papildomai pinigų. Išlaikymas buvo priteistas 1989 metais nutraukiant santuoką, kai atsakovei buvo 2 metai. Kiek jai žinoma, ieškovas išlaikymą mokėjo neperiodiškai, gal 4 metus mokėdamas po 20 Lt per mėnesį. Vieną ar du kartus yra atvežęs sūrio ir grietinės. Kai mokėsi mokykloje, tėvas jos nerėmė ir nenorėjo pažinoti. Subačiuje ji negyveno nuo 1995 metų, kadangi lankė mokyklą Panevėžyje. Savaitgaliais būdavo Subačiuje pas senelius iki jai sukako 14 ar 15 metų. Vairuotojo pažymėjimui įgyti ieškovas pinigų nedavė, 700 Lt tam tikslui davė močiutė. Kai pradėjo mokytis Panevėžyje, su ieškovu nėra susitikusi, o kai sutikdavo, ieškovas pereidavo į kitą gatvės pusę. Grynais pinigais jai ieškovas išlaikymo niekada nėra davęs. Išlaikymas buvo išieškotas antstolio, kai buvo parduotas ieškovo nekilnojamas turtas ir grąžinta skola motinai. Nuo 1995 m. iki 2007 m. pas ūkininką B. B. nėra nuvažiavusi pasiimti iš tėvo pinigų, net nežinojo, kad tėvas ten dirbo. Nors atsakovas sumokėjo visą priteistą išlaikymą, tą išlaikymą sumokėjo pavėluotai, ji tėvą teisme pamatė po 10 ar 12 metų pertraukos. Kai buvo nutraukta santuoka, tėvas jos neaugino, ją augino seneliai, nes mama dirbo. Tėvas jos praktiškai visai nelankė, per metus gal vieną kartą ateidavo ir dar ne kiekvienais metais. Tarp jos ir tėvo jokių socialinių ryšių nebuvo – ieškovas nesidomėjo kaip jai sekasi mokslai, nėra buvęs mokykloje, nėra jos pasveikinęs bet kokia proga, nebūdavo kalbų apie ateities gyvenimo planus ir jokių kitų pokalbių. Kadangi tėvas jos iš esmės neišlaikė ir nelankė, ji taip pat nelankė tėvo, nes nežinojo, kur jis gyvena.

Nurodė, kad ūkininkas B. jai asmeniškai nėra mokėjęs jokių tėvo uždirbtų pinigų, ji B. nepažįsta ir nėra su juo kalbėjusi.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad su ieškovu apie 10 metų nuo 1995 m. dirbo pas ūkininką B. B. D. po darbo sėsdavo ant dviračio ir sakydavo, kad važiuoja pas dukrą į (duomenys neskelbtini). Ieškovo dukrą yra matęs kartą ieškovo namuose, tai buvo labai seniai. Ieškovas jam sakydavo, kad pas B. jį aplankydavo dukra, ateidavo paprašyti pinigų. Jis nė karto nėra matęs, kaip ieškovas dukrai duodavo pinigų. Jis žinojo, kad ieškovo santuoka su D. nutraukta, kad dukrą augina teta. Nėra matęs, kad dukra tėvo, dirbusio pas B., būtų atvažiavusi aplankyti automobiliu, tačiau vieną kartą, jam atrodo, ieškovo dukrą pas B. yra matęs.

Liudytoja G. R. paaiškino, kad su ieškovu nuo 1995 m. dirbo (duomenys neskelbtini) pas ūkininką B. Žinojo, kad ieškovas yra nutraukęs santuoką, kad turi dukrą. Dukters nepažinojo, yra tik mačiusi iš tolo, duktė gal tris kartus per 10 metų pas tėvą pėsčiomis buvo atėjusi. Duktė atėjusi su tėvu įeidavo į kambarį. J. B. yra sakęs, kad duktė atėjo pas tėvą pinigų. Ji nėra mačiusi, kad ieškovas būtų davęs dukrai pinigų, taip pat nemačiusi, kad B. tiesiai dukrai būtų davęs ieškovo uždirbtus pinigus, tik kalbas yra girdėjusi. Ieškovas jai yra sakęs, kad kartais važiuodavo dukters į (duomenys neskelbtini) lankyti.

Liudytojas P. Š. paaiškino, kad atsakovę augino nuo pirmų dienų iki 7 metų. Anūkę augino (duomenys neskelbtini), ieškovas dukters nuo mažų dienų neaugino. Po santuokos nutraukimo ieškovas su buvusia sutuoktine gyveno atskirai, ieškovas savo dukrą po skyrybų, kol ji augo (duomenys neskelbtini), gal pora kartų aplankė. Kai atsakovė išvažiavo į Panevėžį mokytis, tai ieškovas jos visai nebematė. Išlaikymą ieškovas dukrai mokėjo tik tol, kol buvo kolūkiai nesubyrėję. Mokėdavo po 13 ar 15 rublių. Kai ieškovė pradėjo mokytis Panevėžyje ir savaitgaliais grįždavo į (duomenys neskelbtini), tėvas jos nelankė. Kol anūkė nelankė mokyklos, ieškovas dukrą aplankydavo 2-3 kartus per metus, tačiau savo dukrai pinigų neduodavo. Jo dukra ( atsakovės motina) su ieškovu išsiskyrė todėl, kad ieškovas mėgdavo išgerti. Jis net nežinojo, kad ieškovas dirbo pas B. Ieškovas Panevėžyje dukters visiškai nelankė, pinigų vairuotojo pažymėjimui įgyti nedavė, savo dukterimi iš esmės nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš pateiktos medžiagos nustatytos šios aplinkybės – ieškovo ir atsakovės motinos santuoka nutraukta 1989-04-19 sprendimu ( b. l. 8, 88, vykdomoji byla Nr. AV3-51/1999). Nutraukiant santuoką iš ieškovo atsakovės išlaikymui iki jos pilnametystės nuo 1989-04-12 buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį po ¼ dalį uždarbio, bet ne mažiau kaip 20 rublių (vykdomojoje byloje Nr. AV3-51/1999 esantis sprendimas). Ieškovui nuo 2013-10-25 iki 2015-06-27 nustatytas 45 proc. darbingumas (b. l. 9), jis kas mėnesį gauna 265,78 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją ( b. l. 6-7). Ieškovas nuosavybės teise turi ½ dalį gyvenamojo namo su namų valdos sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, taip pat turi ½ dalį 0,78 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ( b. l. 26-31). Atsakovė nekilnojamųjų daiktų neturi ( b. l. 22), turi 2000 m. laidos automobilį ( b. l. 23), yra dirbanti ir gaunanti apie 2847 Lt atlyginimą per mėnesį ( b. l. 14, 21, 61).

Iš turto arešto akto matyti, kad išieškant atsakovei priteistą išlaikymą 2007-03-27 buvo areštuotas ieškovo nekilnojamas turtas ( b. l. 40-42). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad ieškovas 2007-12-20 yra pardavęs 1,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ( b. l. 53-58), taip pat ieškovas buvo išsinuomojęs žemės ūkio veiklai 2,17 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ( b. l. 59-60).

Iš vykdomosios bylos Nr. AV3-51/1999, kurioje išieškotoja buvo P. D., o skolininku L. D., matyti, kad 1989-04-19 teismo sprendimu nustatytas J. D. išlaikymo dydis (1/4 dalis uždarbio, bet ne mažiau kaip 20 rub. kas mėnesį) pakeistas 1999-06-21 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo dydžio pakeitimo. Tame nutarime J. D. nustatytas toks išlaikymas nuo 1999-06-07 – ¼ dalis dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui. Iš vykdomuosiuose raštuose esančių kvitų matyti, kad ieškovas išlaikymą atsakovei J. D. 1996-2002 metais iš dalies yra mokėjęs, išlaikymo įsiskolinimas -8933,84 Lt – išieškotojai P. D. pervestas 2007-06-29.

Ieškovas valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pradės gauti nuo 2015-06-28, prognozuojamas pensijos dydis yra apie 510 Lt (b. l. 99). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad už ieškovą socialinio draudimo įmokos laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio nemokėtos ( b. l. 100-101).

Atsakovė turi tris paskolas iš įmonės „General Financing“ ( b. l. 63-65), už gyvenamąją patalpą moka komunalinius mokesčius ( b. l. 67-74), turi iš dalies darbingą motiną P. D. ( b. l. 75, 76), kuri gauna 616,86 Lt netekto darbingumo pensiją ( b. l. 77-78).

Ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių – dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, teikti deramą išlaikymą.

Tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigas nustato CK Trečios knygos antro skirsnio nuostatos. Teismų praktikoje, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes – ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos; ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaiko atžvilgiu; taip pat privaloma įvertinti tėvų ir vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes; galiausiai būtina nustatyti, ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad jis yra nedarbingas ir jam reikalinga parama. Teismų praktikoje laikoma, kad asmens nedarbingumas dėl amžiaus (pensijinio amžiaus) arba neįgalumo preziumuoja išlaikymo būtinumą. Tačiau ieškovas L. D. nėra nedarbingas nei dėl savo amžiaus (senatvės pensija bus skiriama nuo 2015-06-28, b. l. 99), nei dėl neįgalumo, nes ieškovo darbingumas vertinamas 45 proc. ir nurodyta, jog jis yra iš dalies darbingas. Ieškovui nustatytas darbingumas leidžia manyti, kad ieškovas pajėgus dirbti lengvus darbus, tačiau, jo teigimu, tokio darbo nerandantis, nors į bylą jokių įrodymų, kad darbo būtų ieškojęs, nėra pateikęs. Teismas, siekdamas išsiaiškinti ieškovo galimybes dirbti tam tikrus darbus, buvo įpareigojęs ieškovą pateikti visus dokumentus, susijusius neįgalumo nustatymu (b. l. 96), tačiau ieškovas įpareigojimo neįvykdė. Ieškovas laikomas iš dalies darbingu remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d., kuri nurodo - jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos.

CK 3.205 str. 1 d. nurodo – pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Darytina išvada, kad tėvas arba motina, reikalaujantys išlaikymo iš vaikų, visų pirma turi būti nedarbingi. Tačiau ieškovas nėra nedarbingas nei dėl amžiaus, nei dėl neįgalumo, todėl pagal CK 3.205 str. negali pretenduoti į išlaikymą, kurį ieškovui privalėtų teikti vaikai.

Ieškinys kaip nepagrįstas atmetamas tuo pagrindu, jog ieškovas dabartiniu metu neatitinka CK 205 str. nuostatų ir negali reikalauti, kad duktė jam teiktų išlaikymą.

Kita vertus, teismas pripažįsta, kad pagal gaunamas pajamas per mėnesį – 265,78 Lt ( b. l. 6) – ieškovas yra reikalingas paramos. Iš esmės ieškovas neįrodinėjo paramos reikalingumo, tačiau ieškovo gaunamos pajamos mažesnės už valstybės remiamas pajamas – 350 Lt, o tai, teismo nuomone, jau papildomai neįrodinėjant reiškia, kad parama ieškovui reikalinga. Ieškovas neturi savo vardu vertingo turto, kurį galėtų parduoti, nors praeityje yra pardavęs žemės sklypą, tačiau to sklypo plotas nedidelis.

Pastebėtina, kad ieškovas į tokią padėtį, kai jam reikalinga parama, pateko iš dalies ir dėl savo kaltės- dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo. Pirma, duodamas parodymus ieškovas nurodė, kad 1995-2008 ( tai yra trylika metų) metais dirbo pas ūkininką B. B., tačiau iš pažymos apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą ( b. l. 100-101) matyti, kad nuo 1997 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. birželio ieškovas neturėjo draudžiamųjų pajamų. Darytina išvada, kad ieškovas pas ūkininką B. B. dirbo nelegaliai, todėl praktiškai visas darbo laikotarpis neįsiskaičiuoja į darbo stažą, kas dabartiniu metu sąlygoja nedidelę netekto darbingumo pensiją.

Antra, teismo nuomone, ieškovui priklausytų parama pagal Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Pagal paminėto įstatymo 9 str., socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Jei ieškovo pajamos yra 265,78 Lt per mėnesį, o valstybės remiamos pajamos yra 350 Lt, tai socialinės paramos dydis, jei ieškovas atitiktų ir kitas paminėto įstatymo nuostatas, būtų valstybės remiamų pajamų ir ieškovo gaunamų pajamų skirtumas. Teismas ieškovą 2014-07-24 vykusio posėdžio metu įpareigojo kreiptis dėl socialinės paramos į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, tačiau ieškovas per daugiau kaip mėnesį laiko iki sekančio posėdžio ( 2014-09-12) įpareigojimo neįvykdė, nebuvo net užėjęs pasidomėti.

Kaip minėta, ieškinys atmetamas tuo pagrindu, kad pagal CK 3.205 str. prasmę ieškovas šios bylos nagrinėjimo metu negali būti laikomas nedarbingu. Tačiau net ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios patvirtintų ieškovo nedarbingumą, ieškinys būtų atmetamas todėl, jog ieškovas vengė atlikti pareigas savo nepilnametei dukrai ( CK 3.206 str.).

Ieškovas neneigė, kad dukros neaugino, neprižiūrėjo, neauklėjo, ja nesidomėjo ir nesirūpino, tačiau nuolat pabrėžia, kad nors ir pavėluotai, antstoliui išieškant, sumokėjo visą teismo priteistą išlaikymą atsakovės motinai. Teismo nuomone, nors priteisto išlaikymo sumą ieškovas ir sumokėjo visą, toks mokėjimo būdas negali būti laikomas tinkamu vaikų išlaikymo pareigos vykdymu. Juk didelę dalį išlaikymo skolos ieškovas sumokėjo 2007-06-29 ( 8933,84 Lt), kai antstolis pervedė pinigus P. D. už varžytynėse parduotą ieškovo turtą. Tačiau pastebėtina, kad sumokant išlaikymo įsiskolinimą atsakovei jau buvo virš 20 metų, vadinasi, atsakovei būnant nepilnamete, ji negavo tinkamo išlaikymo.

Ieškovas klaidingai mano, kad vien vaiko išlaikymo pareigos vykdymas reiškia visų tėvo pareigų vykdymą. CK 3.155 str. turinys nurodo, kokios yra tėvų teisės ir pareigos vaikams – tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Panašiai tėvų pareigas vaikams reglamentavo ir iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas. Vaikų išlaikymo pareiga yra tik viena iš pareigų, kurią tėvai privalo vykdyti vaikams, tačiau išlaikymo pareigos vykdymas neatleidžia ir nuo kitų pareigų vaikams vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas netinkamai vykdė išlaikymo pareigą savo dukrai ir visiškai nevykdė pareigų, susijusių su dukters auklėjimu, priežiūra, rengimu savarankiškam gyvenimui. Teismo nuomone, net ir savalaikiai mokant priteistą išlaikymą, tačiau nevykdant kitų pareigų vaikams, nedarbingi ir paramos reikalingi vaiko tėvas arba motina neturėtų pretenduoti į pilnamečių vaikų teikiamą išlaikymą, kadangi tėvų valdžios turinys yra platesnis ir neapsiriboja vien išlaikymo teikimu.

Ieškovui suteikta 100 proc. nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ( b. l. 4), tačiau, ieškinį atmetant, ieškovas, kaip bylą pralaimėjusi šalis, neatleidžiamas nuo bylą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Atsakovė už atstovavimą sumokėjo 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti ( b. l. 90-92) ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo.

Teismas, atsižvelgdamas į sunkią ieškovo turtinę padėtį, sumažina ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 500 Lt. Taip pat atsižvelgiama, kad byla yra gana nesudėtinga, nedidelės apimties, ieškovas turi sveikatos problemų, į teismą kreipėsi neapdairiai ir neatsakingai, neįvertinęs savo galimybių ir nesistengdamas pasinaudoti valstybės parama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CK 3.205, 3.206, 3.155 straipsniais, CPK 96,98, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Iš L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.