Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-1004-819/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
e2-1004-819/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20736-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1004-819/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20736-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei, Audronei Lambienei,dalyvaujant atsakovės atstovei Mildai Simelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateiktu ieškiniu (e. b. l. 1-3) prašo priteisti iš atsakovės 1 607,44 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. liepos 18 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad su draudėju akcine prekybos bendrove „Apranga“ sudarė draudimo sutartį Nr. 310-045899, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis A. Stulginskio g. 4/A. Smetonos g. 7, Vilniuje. Šis turtas buvo apgadintas 2017 m. kovo 13 d. trūkus bendro naudojimo vamzdžiui, dėl ko buvo užlietos draudėjo patalpos. Atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų, patalpų ir įrenginių administratoriui, nes vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo objekto.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje (e. b. l. 52-58), kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, be to, nepateikė visų žalos dydį patvirtinančių dokumentų. Ieškovas išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Byloje nėra duomenų, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškinyje ieškovas tik išvardina statybos techniniame reglamente išdėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau ieškovas net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, liudijančio, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovas tik apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, tačiau nenurodo kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovo draudėjui kilusią žalą. Kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra trūkęs nuotekų vamzdis, ar jis yra sunkiai prieinamoje, nepasiekiamoje, nematomoje vietoje, ar jį galėjo patikrinti atsakovė atliekamos techninės priežiūros metu, taip pat nėra pateikti įrodymai apie tai, kad šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą. Byloje nėra įrodymų, kad iki įvykio namo administratorė būtų gavusi pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos keisti ar kitus trūkumus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui. Ieškovas taip pat tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Jo prašoma priteisti žala nėra aiškiai detalizuota, ieškovas, ją nustatydamas, neatsižvelgia į patalpų būklę, jų nusidėvėjimą, į sąmatą be pagrindo įtraukia nebūtinas, papildomas išlaidas.

Į teismo posėdį ieškovas, jo atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai. Ieškovas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad pranešimo apie šį įvykį atsakovė negavo, jį tiriant nedalyvavo, todėl atsakovei nesuprantamos ieškinyje nurodytos, tačiau įrodymais nepagrįstos aplinkybės apie bendrojo naudojimo objekto name A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, trūkumus ir jų pasėkoje kilusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad akcinei prekybos bendrovei „Apranga“ nuo 2001 m. gruodžio 20 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 31-33, CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2016 m. kovo 31 d. akcinė prekybos bendrovė „Apranga“ ir ieškovas sudarė įmonių turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. 310-045899), kuria laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. nuo visų rizikų, tarp jų vandens, buvo apdrausta ši akcinei prekybos bendrovei „Apranga“ nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa (e. b. l. 6-7, 8, 42-51). 2017 m. kovo 13 d. akcinė prekybos bendrovė „Apranga“ ieškovui pateikė pranešimą apie žalą (e. b. l. 4), kuriame nurodė, kad „2017 m. kovo 13 d. prekybos salėje adresu Stulginskio g. 4, Vilniuje, parduotuvėje CITY MEN, buvo pastebėta drėkstanti siena, apie kurią pranešta atsakovei“ (e. b. l. 19-30, 61-62), „atsakovės darbuotojai nustatė, kad galimai trūko bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdis už sienos“, „tikslu atlikti remonto darbus buvo sumontuota laikina patalpa, demontuota gipsinė prekybinė įranga, kurią reikės naujai sumontuoti atlikus stovo keitimo darbus“. 2017 m. kovo 20 d. ieškovas, dalyvaujant akcinės prekybos bendrovės „Apranga“ atstovui, surašė defektinį aktą (e. b. l. 5), kuriame buvo nurodytas sugadinto turto pobūdis, kiekis bei, paaiškinant įvykio aplinkybes, buvo nurodyta, kad „2017 m. kovo mėn. pasak apdrausto buvo pastebėta, kad salėje sudrėko siena, buvo pranešta namo administratoriui, buvo nustatyta, kad trūko bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdis“. Kas ir kokiu būdu nustatė, kad trūko bendro naudojimo kanalizacijos stovas, 2017 m. kovo 20 d. defektiniame akte detalizuota nebuvo. Ieškovas, atlikęs žalos administravimą dėl akcinės prekybos bendrovės „Apranga“ pateikto pranešimo apie įvykį, priėmė sprendimą atlyginti 1 607,44 Eur dydžio žalą (e. b. l. 9, 11). Šios sumos sumokėjimą akcinei prekybos bendrovei „Apranga“ patvirtina į bylą pateikti 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedimai (e. b. l. 10, 12).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėta akcinei prekybos bendrovei „Apranga“ nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa, bendrojo naudojimo objektus nuo 2003 m. lapkričio 4 d. administruoja atsakovė (e. b. l. 34-38, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės kaip šio namo administratorės atsakomybės, nes atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie 2017 m. kovo 13 d. gyvenamajame name A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, trūkusį bendro naudojimo nuotekų vamzdį, kuris, ieškovo teigimu, sąlygojo žalos akcinei prekybos bendrovei „Apranga“ kilimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Nors ieškovas teigia, kad siena negyvenamojoje patalpoje – parduotuvėje, esančioje A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, 2017 m. kovo 13 d. sudrėko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės, teismas šį ieškovo teiginį laiko neįrodytu dėl šių priežasčių (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas teigia, kad ši siena sudrėko trūkus bendro naudojimo nuotekų vamzdžiui (kanalizacijos stovui) gyvenamajame name A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, ir tokią savo poziciją grindžia iš esmės draudėjo akcinės prekybos bendrovės „Apranga“ paaiškinimais, nurodytais 2017 m. kovo 13 d. pranešime apie įvykį. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad sienos sudrėkimo negyvenamojoje patalpoje – parduotuvėje, esančioje A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, priežastimi buvo bendro naudojimo nuotekų vamzdžio įtrūkimas, ieškovas į bylą nepateikė. Įvertinus šio įrodymo pobūdį, jo turinį (duomenų šaltinį) visų byloje esančių įrodymų kontekste, konstatuotina, kad jame esančių duomenų nepakanka nustatyti nei aplinkybę, kad 2017 m. kovo 13 d. trūko būtent bendro naudojimo nuotekų vamzdis (byloje nėra įrodymų apie bendro naudojimo nuotekų vamzdžio buvimo faktą ties draudėjo negyvenamosios patalpos siena, byloje taip pat nėra jokių tiesioginių pačio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio trūkumo įrodymų (pvz., fotonuotraukų, liudytojų parodymų, kt.)), nei aplinkybę, kad šio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio įtrūkimas buvo sąlygotas atsakovės veiksmų (neveikimo) (byloje nėra jokių duomenų apie bendro naudojimo nuotekų vamzdžio įtrūkimo, jeigu jis buvo, priežastį), nei aplinkybę, kad šis įtrūkimas buvo draudėjui priklausančios negyvenamosios patalpos – parduotuvės sienos sudrėkimo priežastimi, ką nurodo ieškovas.

Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu neigė draudėjo pranešime nurodytas aplinkybes, kad apie 2017 m. kovo 13 d. įvykį gyvenamajame name A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, ji buvo informuota, kad 2017 m. kovo 13 d. dalyvavo apžiūrint šias patalpas, taip pat neigė atlikusi 2017 m. kovo 13 d. neva įtrūkusio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio remontą. Jokių kitų įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) apie tai, kad apie šį įvykį atsakovė buvo informuota iki ieškinio šioje byloje pateikimo, ieškovas į bylą nepateikė. Pats savaime 2017 m. kovo 13 d. akcinės prekybos bendrovės „Apranga“ pranešimas apie įvykį, kuriame esančių duomenų šaltinis yra išimtinai draudėjas, taip pat kelia svarių abejonių jo patikimumu. Jame nurodoma, kad atsakovė nustatė, jog galimai trūko bendro naudojimo kanalizacijos stovo vamzdis. Ieškovas nepaaiškina, kodėl ši neva atsakovės padaryta išvada po jos iškvietimo į įvykio vietą buvo grindžiama tikimybe, o ne faktais, nepateikia jokių įrodymų, kad žalos administravimo metu jis tokios išvados pagrįstumą tikrino, tyrė, vertino. Abejones kelia ir tai, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų iš esmės neįmanoma nustatyta, ką tiksliai neva 2017 m. kovo 13 d. apžiūrėjo atsakovė – tik drėkstančią sieną ar/ ir bendro naudojimo vamzdį, jeigu jis ten yra, kaip tiksliai apžiūrėjo – tuo metu gipsinė prekybinė įranga jau buvo demontuota ar ji buvo demontuota po apžiūros, kokio pobūdžio bendro naudojimo vamzdžio įtrūkimą nustatė – susidėvėjimą, sugedimą, sugadinimą ar kita, ir pan. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad šis ieškovės nurodytas bendro naudojimo nuotekų vamzdis gyvenamajame name A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, ieškovės teigimu, įtrūkęs 2017 m. kovo 13 d. ir sąlygojęs draudėjo patirtą žalą, buvo faktiškai suremontuotas, o jeigu buvo, - tai kada ir kieno.

Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas ieškinį (e. b. l. 40), rengdamasis bylos nagrinėjimui (e. b. l. 105-106) teismas siūlė ieškovui teikti papildomus įrodymus, liudijančius, kad ieškovo nurodomo vamzdžio trūkumas buvo sąlygotas atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Šia teise ieškovas nepasinaudojo, prašė bylą nagrinėti pagal byloje surinktą medžiagą (e. b. l. 110-111). Įvertinus tai, konstatuotina, kad dėl 2017 m. kovo 13 d. nurodomo įvykio negyvenamojoje patalpoje – parduotuvėje, esančioje A. Stulginskio g. 4, Vilniuje, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių galima būtų svarstyti atsakovės civilinės atsakomybės kilimo klausimą (CPK 178 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.246 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 36 Eur (e. b. l. 17). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 269, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, pareikštą atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir