- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- e2-243-636/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02661-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei E. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. K. 492,62 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 19 d. Mažeikių m., Gamyklos g. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė E. K., neturėdama teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino kitą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja (atsakovė) prisipažino, jog yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nustatė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 19 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovo bendrovėje, draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuostolius dėl apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė A. Ž..
Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino nukentėjusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas 492,62 Eur dydžio draudimo išmoką.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007).
Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė E. K., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, susidūrė ir apgadino kitą automobilį, todėl yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja prisipažino, jog yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovė E. K. atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, o ieškovas, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, įgijo regreso teisę į atsakovą dėl patirtos žalos atlyginimo.
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 492,62 žalos atlyginimo įrodytas, todėl visiškai tenkintinas (CK 6.2, 6.38., 6.245, 6.263,6.270, 6.280 straipsniai).
Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalį). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro, sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, naudai:
– 492,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 62 ct) žalos atlyginimo;
– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 492,62 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
– 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.