Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. grasino nužudyti šeimos narį, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo 15 d., nuo apie 16.30 val. iki apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 ‰ girtumo laipsnis), konflikto su sugyventine D. M. metu paėmė kirvį ir, laikydamas jį rankoje, pasakė sugyventinei, kad ją užmuš – „patykos arba lauke, arba miškelyje, kai ji vedžios šunį“, o po to, padėjęs kirvį, paėmė peilį ir grasinimą pakartojo, tada vėliau pasakė sugyventinei, kad „rytoj į darbą ji neišeis“, dėl ko D. M., atsižvelgiant į jo panaudotus įrankius, sunkų girtumą ir ankstesnį analogiško pobūdžio smurtą, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Z. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. jis „baliavojo“ su broliu, todėl 2016 m. rugsėjo 15 d. pabudus buvo labai bloga. Sugyventinė D. M., eidama į darbą, pasakė, kad jis nusipirktų alaus ir „pataisytų“ sveikatą, tačiau perspėjo, kad neprisigertų. Jis nusipirko 2 l alaus, o po to, juos išgėręs, dar 2 ar 3 l. Galimai apie 16.30 val. namo grįžo sugyventinė. Tuo metu jis jau buvo visiškai girtas. Sugyventinė labai supyko, nes jie buvo sutarę eiti į paštą mokėti mokesčių. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Jie vienas ant kito rėkė. Jis konflikto metu sugyventinę „pasiuntė ant trijų raidžių“, tačiau jokio grasinimo iš jo pusės nebuvo. Jis tikrai nesakė žodžių, kad ją užmuš ar nužudys, nebuvo net nieko panašaus. Dėl kirvio jis nori parodyti, kad buvo tokia situacija, jog jis taisė kelnių sagą. Norint paimti reples, jam reikėjo iš spintos ištraukti instrumentų dėžę ir patraukti kirvį. Jis kirvį per kelias sekundes perdėjo į kitą vietą. Jis su kirviu nei vaikščiojo, nei mojavo, nei rodė sugyventinei, nei ėjo jos link. Nebuvo nieko panašaus ir su peiliu. Tą vakarą jis galėjo rankose laikyti peilį tik pjaudamas dešrą ar duoną. Pykdamasis su sugyventine, jis rankose nieko nelaikė. Jokių grasinimų iš jo tikrai nebuvo. Jis tik sugyventinę „pasiuntė“, kad nuo jo atstotų. Jokio smurto jis prieš ją nenaudojo, net neprilietė pirštu. Sugyventinė visa tai išsigalvojo. Ji žino, kad tokiu būdu policija išveš jį iš namų. Taip jau buvo ne vieną kartą. Juk smurto žymių ant sugyventinės nėra. Ji sugalvoja, kad jis jai grasina ir taip juo atsikrato, kol jis išsiblaivo. Čia tokia jos taktika. Ar 2016 m. rugsėjo 15 d. vakare buvo pas juos užėjęs brolis, jis neprisimena, tačiau jam atrodo, kad ne. Jo manymu, jei būtų brolis, būtų nereikėję policijos. Brolis būtų jį išsivežęs. Jis dar kartą kartoja, kad sugyventinei su kirviu ir peiliu negrasino, tiesiog labai prisigėrė. (b. l. 27 -29).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. M. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 16.30 val. ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena 14 m., pradėjo prie jos kabinėtis virtuvėje. Jis prašė pasimylėti, tačiau ji tai padaryti atsisakė. Tada jis supyko ir iš koridoriuje esančios spintos paėmė kirvį, kuriuo pagrasino ją užmušti. Po to jis išėjo iš virtuvės ir padėjo kirvį. Po kelių minučių jis vėl sugrįžo į virtuvę, paėmė iš stalčiaus peilį ir vėl jai pagrasino. Tuo momentu į duris paskambino sugyventinio brolis, kuris atėjo į svečius. Tada sugyventinis peilį padėjo atgal ir tuo viskas baigėsi. Po brolio išvykimo, sugyventinis vėl žodžiu pagrasino ją užmušti ir pasakė, kad kitą dieną ji į darbą nenueis. Kadangi sugyventinis buvo girtas ir neadekvatus, ji iškvietė policiją. Jie bute buvo dviese, todėl niekas įvykio nematė. Taip įvyko ne pirmą kartą. Ji mano, kad sugyventinis dėl girtumo galėjo įvykdyti savo grasinimus. (b. l. 13).

Nukentėjusiosios D. M. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 16.30 val. jos sugyventinis V. Z., būdamas neblaivus, pradėjo jai grasinti kirviu ir peiliu. Jis sakė, kad „vis vien ją užmuš - patykos arba lauke, arba miškelyje, kai ji vedžios šunį“. Tokie gąsdinimai yra pastovūs, kai sugyventinis būna girtas. Jis tada muša šunį, dėl ko pastarasis pradeda loti ir trukdo kaimynams. (b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 17.38 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)smurtas artimoje aplinkoje – neblaivus sugyventinis grasina pranešėjai kirviu. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. M.. Jos sugyventinis V. Z. girtas gulėjo lovoje ir miegojo. D. M. paaiškino, kad sugyventinis grasino užmušti kirviu ir peiliu. Pasak jos, tokių įvykių buvo ir anksčiau. Sulaikytas V. Z. elgėsi ramiai. (b. l. 10-11).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 15 d., 17.44 val. registruotas D. M. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras V. Z. grasina su kirvuku, kad užmuš. Šiuo metu vyras namuose, o ji laukia pas kaimynus iš buto Nr. 127. (b. l. 7).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. gegužės 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08278-15 konstatuota, kad 2015 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. dėl to, kad 2015 m. vasario 8 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus V. Z. grasino kirviu sugyventinei D. M.. Tačiau įvertinus surinktus duomenis, padaryta išvada, kad V. Z. pasiėmęs kirvuką bėgiojo su juo po namus, pradėjo daužyti baldus, kėlė triukšmą, tačiau D. M. negrasino, smurto jos atžvilgiu nenaudojo, D. M. suprato, kad V. Z. jai būtų nieko nepadaręs, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas. (b. l. 55-56).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37203-16 nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. nuo apie 07.00 val. iki apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini) V. Z. grasino nužudyti sugyventinę D. M.. Tačiau nutarime, įvertinus visus duomenis, konstatuota, kad V. Z. grasinimai, išsakyti D. M. atžvilgiu, buvo lakoniški, abstraktūs, neintensyvūs ir neparemti jokiais aktyviais veiksmais, kas nukentėjusiajai galėtų suteikti pagrindo bijoti, jog minėti grasinimai gali būti realiai įvykdyti, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. (b. l. 56-57).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis V. Z. savo kaltę neigė ir nurodo, kad negrasino, kirvį buvo išėmęs, tačiau su juo nevaikščiojo, nemojavo, o tik perdėjo į kitą vietą, su peiliu taip pat nebuvo nieko panašaus, vyko tik konfliktas, kurio metu jis su sugyventine ginčijosi. Tačiau tokią kaltinamojo nurodomą versiją paneigia ir jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., įrodo byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusioji D. M. nurodė, kad kaltinamasis – jos sugyventinis V. Z. grasino ją nužudyti, užmušti, tuo metu laikė kirvį rankoje, o vėliau peilį. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo pareiškime. Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Esant tokiems duomenims, laikytina, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis V. Z. grasino nužudyti savo sugyventinę, t. y. šeimos narį.

Būtinasis BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos sudėties požymis yra tai, kad turi būti pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus, t. y. gali būti įgyvendintas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra įrodytas grasinimo realumas, nes nukentėjusioji D. M. kaltinamojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad grasinamieji žodžiai ir veiksmai buvo išsakyti ir atlikti tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilusio konflikto metu. Remiantis nukentėjusiosios parodymais kaltinamasis grasino nukentėjusiajai iš pradžių rankoje laikydamas kirvį, vėliau peilį, todėl akivaizdu, kad tokių daiktų laikymas nukentėjusiajai sudarė įspūdį, kad grasinimai gali būti įgyvendinami. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo vienoje patalpoje, kaltinamasis buvo neblaivus, be to, jis ne tik, kad išsakė grasinimus, tačiau juos išsakydamas, laikė kirvį, o vėliau peilį. Pati nukentėjusioji patvirtino, jog ji manė, kad dėl girtumo V. Z. galėjo įvykdyti grasinimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo išreikšti žodžiu grasinimai nužudyti, jo veiksmai laikant kirvį rankoje, vėliau laikant peilį sudarė nukentėjusiajai įspūdį, kad grasinimai gali būti realiai įgyvendinti. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma visiškai įrodo tai, kad V. Z. grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę ir pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti realiai įgyvendinami, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 1 d.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Z. – neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

V. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., 17.38 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., 10.37 val. (b. l. 24, 35), šis laikas įskaitytinas į V. Z. paskirtą bausmę.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamajam V. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 31, 33), panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir skirti jam 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti V. Z. galutinai nubaustu 4 MGL (150,64 eurų) dydžio bauda.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamajam V. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 nurodant įmokos kodą 6801.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.