Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei pagal BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Taikant BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Taip pat vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 2016-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016-06-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2016-03-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir su 2016-03-03 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės 2016-06-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2016-07-13 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant K. P. galutinę subendrintą dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė ir sugadino svetimą turtą, t. y. 2015-07-30, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 12.44 val., išdaužęs 220 Eur vertės stiklinį lango paketą, ir atidaręs balkono duris, įsibrovė į L. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė L. G. priklausantį 100 Eur vertės televizorių „LG“, modelio Nr. 26LX2A-ZE, 50 Eur vertės laikrodį „Casio“, 150 Eur vertės vyrišką dviratį „Mongoose“, kuris buvo užklotas 20 Eur vertės antklode, AB „TEO LT“ priklausančią 19,33 Eur vertės belaidžio interneto pakuotę šviesolaidžiui „PER.G EA4201N“, 30,50 Eur vertės išmaniosios skaitmeninės televizijos priedelį „IPTV-STB VIP1003“. Tokiu būdu K. P., įsibrovęs į patalpą, pagrobė L. G. priklausantį turtą, kurio vertė 320 Eur, AB „TEO LT“ priklausantį turtą, kurio vertė 49,83 Eur, bei sugadino L. G. priklausantį turtą, kurio vertė 220 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Nors nuteistasis K. P. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, jog nors apylinkės teismas konstatuoja, kad K. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau vėliau pasisako apie tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas teistas 6 kartus ir tik neseniai paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra nuteistas dar keturiais nuosprendžiais dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra laikytinas recidyvistu. Vis dėlto po 2015-03-19 BK 60 str. 1 d. 13 p. pakeitimų (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) laikytina, jog veiką padarius recidyvistui, tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. K. P. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, padarytos žalos neatlygino, yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu. Visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, net ir realus laisvės atėmimas, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Tai rodo, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, todėl, teismo vertinimu, teisinga išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik K. P. skyrus laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad jis nori gydytis savo priklausomybę nuo alkoholio vartojimo ir prašo taikyti BK 75 str. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus pilnamečiam nuteistajam arba auklėjamojo poveikio priemones nepilnamečiam nuteistajam, teismas turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat į nukentėjusiojo interesus. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad visas nusikalstamas veikas nuteistasis K. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, teismų anksčiau paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos – nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, vartoja alkoholį, taigi nėra objektyvaus pagrindo, kuriuo remdamasis teismas galėtų vertinti, jog švelnesnės bausmės skyrimas padės užtikrinti BK 41 str. 2 d. numatytų tikslų tinkamesnį įgyvendinimą bei paskatins nuteistąjį keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad visiškai prisipažino, gailisi, ketina daugiau nenusikalsti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę dar vienu trečdaliu.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad K. P. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. spalio 11 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos K. P. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 30,92 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš K. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš K. P. priteisti 30,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.